Apie mus     Veikla     Skelbimai     Kontaktai     Norintiems paremti     RSS 
 Lietuva
 Euroatlantinės organizacijos
 Rusija
 Kitos šalys
 Saugumas ir grėsmės
 Energetika
 Užsienio spaudos apžvalgos
 Leidiniai















   Rekomenduojame:







   Mus remia:



 
Kitos šalys
 
  Kas mus veda istorijos klystkeliais? (9)

Komentarai:

filosofas, 2009 09 06 21:04
Mes galim čia diskutuoti iki begalybės,bet mūsų vaikai po 100 metų visa tai paršys taip kaip jiems atrodys geriausia ir jie bus teisūs,nes nebus kam paneikti ar pritarti geriausiu atveju atneš ant kapo gėlių mus pagerbti ...

LASAS, 2009 06 19 15:09
komentatoriai esti priklausomi nuo savo nuostatu todel negali zvelgti kitaip, o tuo paciu giliau, o gaila.

Autorius rasydamas "apibreze perimetra", uz kurio nelenda toliau: viena vertus - sis "metodas" neleidzia nukrytpi i "lankas", kita vertus - sakoma per mazai, kad "uzgriebti" visa temos kompleksa, bet velgi, norint sneketi apie visa kompleksa reikia labai daug baziniu ziniu is abieju pusiu ir tikrai nemazai raidziu tekste...
todel autoriui aciu ir atsiliepusiems apie SAVE.
linkiu brandos:)

ČK, 2009 06 11 23:44
Su šituo ruskių "nauju"-senu (paskelbtų dar 1939 metais Molotovo-Stalino ) požiūriu į istoriją darosi akivaizdu, kad ruskiai greitai prieis iki to, jog bus paskelbta kad tai Lenkija pirma "užpuolė" Vokietiją ir SSSR, ir tuo sukėlė Antrą Pasaulinį Karą. Ir tik po to taikdariai- Hitleris su Stalinu sudavė lenkų agresoriams atkirtį okupavo Lenkiją,-ir tuo pasitarnavo taikos labui. Na o kiti grobuonys: Anglija ir Prancūzija siekė fašistinių tikslų todėl ir kariavo su taikdariu Hitleriu. Viskas pagal Ribentropo Gebelso Molotovo aiškinimus , kurie skambėjo dar 1939 metais. O kad Stalinui netektų vargintis tuo pačiu žygiu taikdarys Stalinas stengdamas apsiginti nuo Lietuvos, Latvijoe ir Estijos "agresijos" okupavo ir šias Baltijos šalis.

Faker, 2009 06 11 21:25
"Zodziu, isejo didelis snipstas, del kurio nepatogu kazkam, del to ir nori lengva ranka perrasyti istorija."

Butent.

Studentas, 2009 06 11 20:21
SSRS indelis cia menkas. Didziaja karo dalies sukeltus padarinius turi prisiimti Vokietija. Nors kita vertus, sunku kaltinti dabartine Vokietija uz tai, jog kazkoks neaiskus gyvenimo nuskriaustas austras emigravo i Vokietija ir sukele pasaulini kara. Tokia pati istorija ir su Stalinu.
Visgi istorijos perkurimas yra pavojingas dalykas. Kodel butent istorija politizuojama butent dabar? Juk ligi siolinei istorijos vadoveliai traktavo istorijos faktus objektyviai. Tokiu atveju, kokia dali moralines atsakomybes tureti prisiimti Vakaru valstybes? Zodziu, isejo didelis snipstas, del kurio nepatogu kazkam, del to ir nori lengva ranka perrasyti istorija.

Faker, 2009 06 11 19:58
Tai tu nori pasakyt, jog kara sukele ne Vokietija, paskatinta susitarimo su SSRS? Tu gal pritari, jog kara sukele Lenkija, nepaklusdama "teisetam" Vokietijos reikalavimui?

Visgi, butina atkreipt demesi, jog Tautu Sajunga (A.K.A. Didzioji Britanija ir Prancuzija) per daug nuolaidziavo Hitleriui, tad jas taip pat galima prideti prie SSRS, kaip netiesiogines karo sukelejas. Visgi, pagrindas karui buvo sudarytas ne SSRS, ne Prancuzijos, ne Didziosios Britanijos (sios valstybes prisidejo netiesiogiai, Pranzucija ir Anglija - ignoruodama ir nuolaidziaudama Hitleriui, SSRS - pasirasydama plieno pakta), o butent Italijos ir, ypac, Vokietijos. Na, dar ir Japonija reikia pridet, jei jau imam kara globaliai.

Studentas, 2009 06 11 19:23
Apskritai Europos siekis perrasyti istorija atrodo keistai. Neva kara sukelia Vokietija ir Rusija. Jeigu jos sukeltu kara, jos nekovotu viena pries kita, o juk didzioji dalis karo buvo butent negailestinga kova tarp siu valstybiu. Sis projektas yra dar vienas kibiro su vandeniu sudrumstimas ir pasisalinimas i krumus.

amerikonas, 2009 06 10 16:14
paziurek zeitgeist movie.. pagal ji hitleri i valdzia atvede jav ir ji finansavo


Docentas, 2009 06 10 13:36
Jau kelintą kartą pastebiu, kad Autorius linksta į nuorodų pateikimą. Tai labai gerai, tarsi išplewčia patį straipsnį, kuriame teiginiai ne visada būnba pirmo šviežumo. Be to juk apie Second WW lyg viskas pasakyta...

 
 
 
Vardas:
El. paštas:
Komentaras:


Įveskite kodą:  

Redakcija pasilieka teisę išimti neetiškus komentarus.
 
 
Paieška






Iššūkių aplinkai geopolitika (12)

2017 03 08


Pasaulio ekonomika ir politika išgyvena iššūkių kupinus laikus. Tai – Vakarų šalių santykiai su Rusija, NATO aljanso ateitis, pilietinis karas Sirijoje ir pabėgėlių krizė, auganti populizmo banga bei artėjantis Jungtinės Karalystės pasitraukimas iš Europos Sąjungos (ES). Šiomis temomis diskutuojama nuolat, tačiau nepelnytai pamirštama aplinkos ir jos apsaugos tvarumo tema.



Vokietijos biudžeto perteklius – rekordinėse aukštumose (34)

2017 03 01


Vokietijos biudžeto perteklius 2016 metais pasiekė rekordines aukštumas ir sudarė beveik 24 mlrd. eurų, o tokius rezultatus lėmė geresnis mokesčių surinkimas ir išaugęs užimtumas. Tai – jau treti metai, kai Vokietijos vyriausybės pajamos viršijo išlaidas. Tiesa, padidėjo išlaidos, susijusios su būsto rinka ir pabėgėlių integravimu. Remiantis oficialiais patvirtintais duomenimis, Vokietijos ekonomika praėjusiais metais augo 1,9 proc., o prie to prisidėjo vartotojų ir vyriausybės išlaidos.



Azija siekia stiprinti ryšius su Europa (92)

2017 02 22


Didžiulė nežinomybė, gaubianti Jungtinių Valstijų užsienio, saugumo ir prekybos politikos ateitį, atveria naujus horizontus Europos Sąjungai (ES) bendradarbiaujant su Azija. ES užsienio politikos vadovė Federica Mogherini tiki, kad šiame kontekste Europa gali imtis lyderystės. Vis dėlto kyla klausimas, ar Bendrija įstengtų pasinaudoti tokia galimybe, kai naujojo JAV prezidento Donaldo Trumpo politika tampa vis mažiau nuspėjama.



Kinijai reikalinga nauja strategija

2017 02 15


Šaltasis karas baigėsi 1991 metais, kai žlugo Sovietų Sąjunga. Era po Šaltojo karo baigėsi 2016-ųjų lapkritį, kai Donaldas Trumpas laimėjo Jungtinių Valstijų prezidento rinkimus. Sudėtinga nuspėti, ką pasauliui atneš D. Trumpo valdymas, o dėl šių priežasčių pradeda nerimauti Kinija. Toliau vykstant ekonominei globalizacijai, Kinija plėtoja artimus komercinius ryšius su Vakarų valstybėmis. Tai yra palanku šios šalies ekonomikos augimui ir plėtrai. Be to, minėti ryšiai stiprina Kinijos įtaką užsienyje. 



Graikija bando žengti nuo taupymo prie atsigavimo (9)

2017 02 08


Atėnų ir jų kreditorių požiūris į Graikijos finansinės pagalbos programą skiriasi, o nežinomybę Europoje kursto artėjantys rinkimai Europos Sąjungos (ES) valstybėse. Graikijos kreditoriai akcentuoja reformas darbo ir energetikos sektoriuose bei išlaidų apkarpymus. Tikimasi, kad Graikija ir tarptautiniai skolintojai susitarimą gali pasiekti šių metų vasario 20 dieną, kai numatomas euro zonos finansų ministrų susitikimas. Atėnai viliasi grįžti į obligacijų rinkas iki 2017 metų pabaigos. Tiesa, nerimą kelia Graikijos skolos tvarumas.


 

Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga!

© 2005-2017 Geopolitinių Studijų Centras