Apie mus     Veikla     Skelbimai     Kontaktai     Norintiems paremti     RSS 
 Lietuva
 Euroatlantinės organizacijos
 Rusija
 Kitos šalys
 Saugumas ir grėsmės
 Energetika
 Užsienio spaudos apžvalgos
 Leidiniai















   Rekomenduojame:







   Mus remia:



 
Kitos šalys
 
  Moldovos politinė krizė ir komunistinis balastas (2)

Komentarai:

Autorius, 2009 09 08 17:39
Ačiū už nepiktus pastebėjimus. Kai kurie jų teisingi, o dėl kitų - a, tiek to, tai požiūreio reikalas...Bet AČIŪ.

keli pastebejimai, 2009 09 08 13:44
Neblogas traipsnis, tik keletas faktiniu klaidu tiesiog bado akis. Pirma, Moldovos parlamentas nevadinamas Auksciausiaja Taryba (gali buti vadinamas Sfatul Tarei - vasltybes patariamuoju susirinkkimu, bet nieku gyvu ne AT). Antra, tikra paniavele cia su tais mandatais. Rasoma, kad po liepos 29 d. rinkimu komunistams vieno mandato iki teises issirinkti prezidenta pritruko. Bet jei opozicija gavo 53, o parlamente 101 mandatas, tai is kur komunistai 60 galejo tureti? iki 61 jiems oooo kiek dar truko - visu 13kos. O vieno mandato komunistams pritruko po balandzio, ne liepos rinkimu. Todel ir buvo prieita iki parlamento paleidimo.
Jei ir dabar bus parlamentas paleistas, tai greiciausiai bus treti rinkimai is eiles, o ne siemet, nes proceduriskai anksciausiai rinkimus pavyktu surengti 2010 sausi.
Aisku, Voroninas - idomi persona, bet "amzinuoju" prezidentu vadinti ji per stipru - jis prezidentavo "tvarkingai" dvi kadencijas nuo 2001 m., o dabar i si posta nebesikesina. Pagal tokia logika, "amzinas" yra ir V. Adamkus - jis irgi prezidento poste buvo dvi kadencijas. Ir del jo lojalumo Kremliui perdeta - visgi Maskvos brukamo Kozako memorandumo tas pats Voroninas ir nepasirase.
Ir dar - nera Moldova tokia jau varginga kaip atsispindi oficialioje statistikoje. Del pervedimu is uzsienio salies viduje tikrai neblogas lygis laikosi.


 
 
 
Vardas:
El. paštas:
Komentaras:


Įveskite kodą:  

Redakcija pasilieka teisę išimti neetiškus komentarus.
 
 
Paieška






Iššūkių aplinkai geopolitika (12)

2017 03 08


Pasaulio ekonomika ir politika išgyvena iššūkių kupinus laikus. Tai – Vakarų šalių santykiai su Rusija, NATO aljanso ateitis, pilietinis karas Sirijoje ir pabėgėlių krizė, auganti populizmo banga bei artėjantis Jungtinės Karalystės pasitraukimas iš Europos Sąjungos (ES). Šiomis temomis diskutuojama nuolat, tačiau nepelnytai pamirštama aplinkos ir jos apsaugos tvarumo tema.



Vokietijos biudžeto perteklius – rekordinėse aukštumose (34)

2017 03 01


Vokietijos biudžeto perteklius 2016 metais pasiekė rekordines aukštumas ir sudarė beveik 24 mlrd. eurų, o tokius rezultatus lėmė geresnis mokesčių surinkimas ir išaugęs užimtumas. Tai – jau treti metai, kai Vokietijos vyriausybės pajamos viršijo išlaidas. Tiesa, padidėjo išlaidos, susijusios su būsto rinka ir pabėgėlių integravimu. Remiantis oficialiais patvirtintais duomenimis, Vokietijos ekonomika praėjusiais metais augo 1,9 proc., o prie to prisidėjo vartotojų ir vyriausybės išlaidos.



Azija siekia stiprinti ryšius su Europa (87)

2017 02 22


Didžiulė nežinomybė, gaubianti Jungtinių Valstijų užsienio, saugumo ir prekybos politikos ateitį, atveria naujus horizontus Europos Sąjungai (ES) bendradarbiaujant su Azija. ES užsienio politikos vadovė Federica Mogherini tiki, kad šiame kontekste Europa gali imtis lyderystės. Vis dėlto kyla klausimas, ar Bendrija įstengtų pasinaudoti tokia galimybe, kai naujojo JAV prezidento Donaldo Trumpo politika tampa vis mažiau nuspėjama.



Kinijai reikalinga nauja strategija

2017 02 15


Šaltasis karas baigėsi 1991 metais, kai žlugo Sovietų Sąjunga. Era po Šaltojo karo baigėsi 2016-ųjų lapkritį, kai Donaldas Trumpas laimėjo Jungtinių Valstijų prezidento rinkimus. Sudėtinga nuspėti, ką pasauliui atneš D. Trumpo valdymas, o dėl šių priežasčių pradeda nerimauti Kinija. Toliau vykstant ekonominei globalizacijai, Kinija plėtoja artimus komercinius ryšius su Vakarų valstybėmis. Tai yra palanku šios šalies ekonomikos augimui ir plėtrai. Be to, minėti ryšiai stiprina Kinijos įtaką užsienyje. 



Graikija bando žengti nuo taupymo prie atsigavimo (9)

2017 02 08


Atėnų ir jų kreditorių požiūris į Graikijos finansinės pagalbos programą skiriasi, o nežinomybę Europoje kursto artėjantys rinkimai Europos Sąjungos (ES) valstybėse. Graikijos kreditoriai akcentuoja reformas darbo ir energetikos sektoriuose bei išlaidų apkarpymus. Tikimasi, kad Graikija ir tarptautiniai skolintojai susitarimą gali pasiekti šių metų vasario 20 dieną, kai numatomas euro zonos finansų ministrų susitikimas. Atėnai viliasi grįžti į obligacijų rinkas iki 2017 metų pabaigos. Tiesa, nerimą kelia Graikijos skolos tvarumas.


 

Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga!

© 2005-2017 Geopolitinių Studijų Centras