Apie mus     Veikla     Skelbimai     Kontaktai     Norintiems paremti     RSS 
 Lietuva
 Euroatlantinės organizacijos
 Rusija
 Kitos šalys
 Saugumas ir grėsmės
 Energetika
 Užsienio spaudos apžvalgos
 Leidiniai















   Rekomenduojame:







   Mus remia:



 
Energetika
 
  „Energetinė sausra“ su politiniu kvapeliu

Česlovas Iškauskas, politikos apžvalgininkas
2006 08 09

Ne tik Lietuvos ar Rusijos, bet ir Vakarų spauda analizuoja, kodėl Rusijos nafta nebeteka į įmonės „Mažeikių nafta“ rezervuarus, o didesnis jos srautas nukreiptas į kaimyninės šalies pietus. Diskusiją užaštrino Lietuvos pareigūnų pareiškimai apie politines šios „energetinės sausros“ priežastis, galimą kuro kainų šuolį ir Mažeikių įmonės pardavimo sandorio užkulisius. Užsienio apžvalgininkai tvirtina, kad dėl tų priežasčių pablogėjo Lietuvos, Lenkijos ir Rusijos santykiai.

Siūlome publikaciją, parengtą pagal laikraštyje „International Herald Tribune“ rugpjūčio 7 dieną išspausdintą Judy Dempsey straipsnį „Lietuviai Rusiją įtaria nešvariais triukais“ („Lithuanians suspect Russia of dirty tricks“).

Oficialūs Lietuvos atstovai praėjusį pirmadienį pareiškė, kad Rusija bando sutrukdyti Lenkijai nupirkti strateginę naftos perdirbimo įmonę, vilkindama svarbaus naftotiekio, kuriuo tiekiama dauguma šios žaliavos, remontą.

Tuo metu, kai Rusijos naftos gigantai didina savo dalyvavimą Rytų ir Vakarų Europos rinkose, analitikai teigia, kad pažeistas naftotiekis silpnina pagrindinę Rusijos konkurentę – Lenkijos naftos perdirbimo kompaniją „Orlen“. Vamzdynas buvo pažeistas praėjusį mėnesį, įvykus nelaimingam atsitikimui.

– Šios avarijos laikas kelia didelių įtarimų, – sako Lietuvos ambasados Lenkijoje atstovas Arūnas Jievaltas. „Tai atsitiko būtent tuomet, kai „Orlen“ priėjo baigiamąją derybų dėl „Mažeikių naftos“ pirkimo stadiją. Kai kas teigtų, kad Rusija nori pademonstruoti Lenkijai, kokią kainą jai teks mokėti už šios įmonės įsigijimą. Susidaro įspūdis, kad kiekvienas kurios nors Rusijos energetikos kompanijos žingsnis yra nulemtas politikos“.

Kompanija „Orlen“ neseniai išplėtė savo operacijas Centrinėje Europoje ir Vokietijoje. Gegužę ji įsitvirtino Lietuvoje, sudariusi sandėrį dėl „Mažeikių naftos“ pirkimo. Pastaroji Lietuvos įmonė yra didžiausia šalyje ir vienintelė tokio pobūdžio Baltijos šalyse. Tačiau prieš dvi savaites Rusijos kuro transporto monopolija „Transneft“ nutraukė naftos tiekimą Mažeikiams. Tai įvyko po to, kai viena 4000 km ilgio naftotiekio „Družba“ sekcija buvo pažeista. Ja nafta pumpuojama į Vakarų Europą ir Baltijos šalis.

Avarija įvyko toje vietoje, kur vamzdynas nuo pagrindinės krypties į Vakarų Europą šakojasi į Lietuvą ir Baltarusiją. Rusijos gamtos resursų kontrolės tarnyba „RosPrirodNadzor“ pareiškė, kad visa pažeista naftotiekio dalis turi būti pakeista. Šios tarnybos vadovo pavaduotojas Olegas Mitvolis teigė, kad tam prireiks metų ir devynių mėnesių. Kompanijos „Orlen“ spaudos sekretorius Pavelas Poremba sakė: „Mes nemanome, kad tai turės reikšmės naftos perdirbimo įmonės pirkimui. Mes kontrakte juk numatėme panašų scenarijų...“

Vis dėlto rinka sureagavo į šį įvykį. Antai „Morgan Stanley“ praėjusią savaitę pardavė 2,6 mln. „Orlen“ akcijų, dėl ko kompanijos akcijos rinkoje nusmuko 2 procentais. Kompanija vietoj naftotiekiu atitekančios žaliavos bus priversta ją atsigabenti jūra, o tai yra brangiau. Prahoje reziduojančios kompanijos „Wood and Company Financial Services“ analitikas Tiboras Bokoras mano, kad, jeigu „Orlen“ atsiveš naftą jūra, „jos kaina, mūsų vertinimu, padidės pusantro dolerio už barelį... Bet kompanija vis tiek gaus pelno, išnaudodama pirkimo ir pardavimo maršą“.

Tuo tarpu Lietuvos atstovai sako, kad negirdi paaiškinimų, kodėl 70 km naftotiekio atkarpos remontui reikės tiek daug laiko. Jie taip pat pilni įtarimų dėl laiko sutapimo.

Pavyzdžiui, Didžiojo aštuoneto (G8) šalių susitikime Sankt Peterburge liepą prezidentas V. Putinas tikino Europą, kad ji gali pasikliauti Rusija kaip patikima energetine partnere. Nuogąstavimai, kad V. Putinas panaudos Rusijos energetiką kaip politinį instrumentą, įgavo didžiausią mastą sausio mėnesį, kai Rusijos dujų milžinas „Gazprom“ sustabdė dujų tiekimą Ukrainai ir jos naujai provakarietiškai vadovybei neva dėl nesutarimų dėl dujų kainų.

Analitikas T. Bokoras teigia: „Suprantama, jeigu Rusija nori, kad ją laikytų patikima energetinių išteklių tiekėja, žaliavos tiekimą Lietuvai atnaujins greičiau, negu tvirtinta anksčiau“. Rusija seniai siekia kontroliuoti „Mažeikių naftą“ ir naftos terminalą Ventspilyje.

Kai Latvija ir Lietuva atsisakė parduoti Rusijai įmonių akcijas, ši joms tučtuojau nutraukė naftos tiekimą. Pastaruosius pusantrų metų Ventspilio įmonė turėjo naftą vežtis geležinkeliu ir dirbti žemesniu pajėgumu. Rusijos bandymai nusipirkti „Mažeikių naftą“ žlugo po to, kai 2002 m. įmonę nupirko JUKOS, kurios vadovas Michailas Chodorkovskis iki šiol sėdi įkalintas 8 metams už vengimą mokėti mokesčius.

Nepaisydama Rusijos mėginimų perimti JUKOS aktyvus, gegužę įmonę sugebėjo nupirkti Lenkijos kompanija „Orlen“. Ji sutiko užmokėti 1,49 mlrd. dolerių Nyderlanduose esančiai kompanijai „Yukos International U.K.“ už jos turimų 53,7 proc. „Mažeikių naftos“ akcijų. Lietuvos vyriausybė už 851,8 mln. dolerių taip pat lenkams sutiko parduoti savo 30,7 proc. akcijų, kai tik sandėriui pritarė Europos Komisija ir Lietuvos parlamentas.

Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga.


   Versija spausdinimui
 
  Straipsnis komentarų neturi
 
Vardas:
El. paštas:
Komentaras:


Įveskite kodą:  

Redakcija pasilieka teisę išimti neetiškus komentarus.
 
 
Paieška






Iššūkių aplinkai geopolitika (12)

2017 03 08


Pasaulio ekonomika ir politika išgyvena iššūkių kupinus laikus. Tai – Vakarų šalių santykiai su Rusija, NATO aljanso ateitis, pilietinis karas Sirijoje ir pabėgėlių krizė, auganti populizmo banga bei artėjantis Jungtinės Karalystės pasitraukimas iš Europos Sąjungos (ES). Šiomis temomis diskutuojama nuolat, tačiau nepelnytai pamirštama aplinkos ir jos apsaugos tvarumo tema.



Vokietijos biudžeto perteklius – rekordinėse aukštumose (34)

2017 03 01


Vokietijos biudžeto perteklius 2016 metais pasiekė rekordines aukštumas ir sudarė beveik 24 mlrd. eurų, o tokius rezultatus lėmė geresnis mokesčių surinkimas ir išaugęs užimtumas. Tai – jau treti metai, kai Vokietijos vyriausybės pajamos viršijo išlaidas. Tiesa, padidėjo išlaidos, susijusios su būsto rinka ir pabėgėlių integravimu. Remiantis oficialiais patvirtintais duomenimis, Vokietijos ekonomika praėjusiais metais augo 1,9 proc., o prie to prisidėjo vartotojų ir vyriausybės išlaidos.



Azija siekia stiprinti ryšius su Europa (93)

2017 02 22


Didžiulė nežinomybė, gaubianti Jungtinių Valstijų užsienio, saugumo ir prekybos politikos ateitį, atveria naujus horizontus Europos Sąjungai (ES) bendradarbiaujant su Azija. ES užsienio politikos vadovė Federica Mogherini tiki, kad šiame kontekste Europa gali imtis lyderystės. Vis dėlto kyla klausimas, ar Bendrija įstengtų pasinaudoti tokia galimybe, kai naujojo JAV prezidento Donaldo Trumpo politika tampa vis mažiau nuspėjama.



Kinijai reikalinga nauja strategija

2017 02 15


Šaltasis karas baigėsi 1991 metais, kai žlugo Sovietų Sąjunga. Era po Šaltojo karo baigėsi 2016-ųjų lapkritį, kai Donaldas Trumpas laimėjo Jungtinių Valstijų prezidento rinkimus. Sudėtinga nuspėti, ką pasauliui atneš D. Trumpo valdymas, o dėl šių priežasčių pradeda nerimauti Kinija. Toliau vykstant ekonominei globalizacijai, Kinija plėtoja artimus komercinius ryšius su Vakarų valstybėmis. Tai yra palanku šios šalies ekonomikos augimui ir plėtrai. Be to, minėti ryšiai stiprina Kinijos įtaką užsienyje. 



Graikija bando žengti nuo taupymo prie atsigavimo (9)

2017 02 08


Atėnų ir jų kreditorių požiūris į Graikijos finansinės pagalbos programą skiriasi, o nežinomybę Europoje kursto artėjantys rinkimai Europos Sąjungos (ES) valstybėse. Graikijos kreditoriai akcentuoja reformas darbo ir energetikos sektoriuose bei išlaidų apkarpymus. Tikimasi, kad Graikija ir tarptautiniai skolintojai susitarimą gali pasiekti šių metų vasario 20 dieną, kai numatomas euro zonos finansų ministrų susitikimas. Atėnai viliasi grįžti į obligacijų rinkas iki 2017 metų pabaigos. Tiesa, nerimą kelia Graikijos skolos tvarumas.


 

Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga!

© 2005-2017 Geopolitinių Studijų Centras