Apie mus     Veikla     Skelbimai     Kontaktai     Norintiems paremti     RSS 
 Lietuva
 Euroatlantinės organizacijos
 Rusija
 Kitos šalys
 Saugumas ir grėsmės
 Energetika
 Užsienio spaudos apžvalgos
 Leidiniai















   Rekomenduojame:







   Mus remia:



 
Kitos šalys
 
  Graikijos krizė ir ES susiskaldymas

Jurgita Laurinėnaitė
2010 04 16

Graikija, didžiausia dabartinė Europos Sąjungos (ES) ekonominė nusidėjėlė, po trumpai trukusio atokvėpio, kurį nulėmė kovo pabaigoje vykusio ES vadovų susitikimo sprendimai, vėl gyvena neramiomis nuotaikomis. Po Velykų platintas valstybės obligacijas Graikijos vyriausybė po 10 metų turės išpirkti sumokėdama 7,5 proc. palūkanas – net dukart didesnes nei tos, kurias tektų mokėti Vokietijos, šiuo metu stipriausios ES ekonomikos, vyriausybei, jei ji šiandien taip pat nuspręstų skolintis tarptautinėse rinkose.

Kovo 25–26 dienomis vykusiame ES lyderių susitikime, nepaisant didelio Vokietijos nenoro, buvo susitarta pagelbėti į nepavydėtiną ekonominę padėtį pakliuvusiai Graikijai. Finansavimo planas, kurio prireiks tik tada, jei graikams nepavyktų pasiskolinti reikiamos sumos tarptautinėse rinkose, numato ne tik euro zonos šalių, bet ir Tarptautinio valiutos fondo (TVF) pagalbą Atėnams.

Tiesa, dėl TVF įsikišimo kyla nemažai ginčų. Nors iš jo paskolas jau yra gavusios kai kurios ES šalys, pavyzdžiui, Vengrija ar Latvija, Graikija būtų pirmoji euro zonos valstybė, kuriai prireiktų TVF paramos. Finansų pasaulyje tokia padėtis rodytų susilpnėjusį Bendrijos gebėjimą savarankiškai spręsti euro zonoje kylančias problemas. Be abejo, grėsmė kiltų ir paties euro stabilumui. Jau dabar euro kursas dolerio atžvilgiu yra smukęs daugiausia per 10 mėnesių, vis dažniau pasigirsta kalbų, kad priemonės euro stabilumui išsaugoti yra nepakankamos, sankcijos šalims pažeidėjoms negriežtos, o pati bendrosios valiutos sistema negali būti vienu metu vartojama tokiose ekonomiškai skirtingose valstybėse kaip Graikija ir Vokietija.

Viena didžiausių problemų, kamuojančių silpnesnes euro zonos šalis, yra nesugebėjimas eiti koja kojon su labiausiai konkurencingomis šalimis, įsivedusiomis eurą. Nelankstus darbo santykių reglamentavimas ir draudimas devalvuoti valiutą verčia tokias šalis kaip Graikija konkuruoti su stipresnėmis euro zonos valstybėmis nesąžiningais metodais, t. y. klastojant ekonominę šalies būklę atskleidžiančią statistiką. Vis dažniau pasigirsta kalbų, kad euras, kurio taip trokšta prie bendrosios pinigų sąjungos dar neprisijungusi Vidurio ir Rytų Europa, gali atnešti neigiamų ekonominių pasekmių ne tik Graikijai, bet ir kitoms euro zonos Pietų Europos valstybėms, visų pirma Portugalijai, kuriai tarptautinė reitingų agentūra „Fitch Ratings“ jau sumažino ilgalaikio kredito perspektyvą iki neigiamos. Toliau eilėje po Portugalijos – Ispanija ir Italija.

Pagalbos Graikijai klausimas ne tik atskleidžia ties pavojinga riba atsidūrusios ES ekonomikos būklę, bet ir skaldo Bendriją iš vidaus, padalindamas ją bent į kelias skirtingas stovyklas. Vokietija ir Olandija mano, kad Graikijos krizė yra jos pačios vidaus problema, kilusi dėl to, kad šalies vyriausybė leido graikams gyventi ne pagal išgales, o pagal norus. Per daug užuojautos ir per mažai griežtumo šiuo atveju gali sukurti precedentą, kuris ateityje gresia tapti itin nemalonus, ypač žinant, kad nemenkos finansinės bėdos kamuoja ir daugiau euro zonos šalių.

Prancūzija kartu su krizės grėsmę užuodžiančia Pietų Europa kaltina vokiečius ir olandus nesolidarumu, vedančiu ne kur kitur, o tik euro zonos ir visos ES susiskaldymo bei nestabilumo link. Skandinavai, kurie, užuot prisijungę prie bendros pinigų sistemos, pasiliko nacionalines valiutas, dabar dar labiau džiaugiasi tokiu savo sprendimu. O Vidurio ir Rytų Europos valstybės, siekiančios kuo greičiau įsivesti eurą, reiškia pasipiktinimą ES šalims taikomais dvejopais standartais. Teigiama, kad norinčioms prisijungti prie euro zonos valstybėms Mastrichto kriterijai taikomi itin griežtai, nors to nebūtų galima pasakyti apie taisykles, galiojančias eurą jau įsivedusioms šalims.

Kita vertus, Vidurio ir Rytų Europa dėl Graikijos krizės gali šį tą ir laimėti. Investuotojams, bijantiems savo pinigus nukreipti į Pietų Europą, Vidurio ir Rytų Europos valstybės ima atrodyti patrauklesnės, nes jos gana griežtai kovoja su biudžeto deficito problemomis ir neturi šokiruojančių valstybės skolų (Graikijos skola siekia net 125 proc. BVP). Todėl už nuoskaudą, patirtą dėl dvejopų standartų, šiam regionui gali būti atlyginta didesniu investuotojų pasitikėjimu.

Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga.


   Versija spausdinimui
 
  Straipsnis komentarų neturi
 
Vardas:
El. paštas:
Komentaras:


Įveskite kodą:  

Redakcija pasilieka teisę išimti neetiškus komentarus.
 
 
Paieška






Iššūkių aplinkai geopolitika (12)

2017 03 08


Pasaulio ekonomika ir politika išgyvena iššūkių kupinus laikus. Tai – Vakarų šalių santykiai su Rusija, NATO aljanso ateitis, pilietinis karas Sirijoje ir pabėgėlių krizė, auganti populizmo banga bei artėjantis Jungtinės Karalystės pasitraukimas iš Europos Sąjungos (ES). Šiomis temomis diskutuojama nuolat, tačiau nepelnytai pamirštama aplinkos ir jos apsaugos tvarumo tema.



Vokietijos biudžeto perteklius – rekordinėse aukštumose (34)

2017 03 01


Vokietijos biudžeto perteklius 2016 metais pasiekė rekordines aukštumas ir sudarė beveik 24 mlrd. eurų, o tokius rezultatus lėmė geresnis mokesčių surinkimas ir išaugęs užimtumas. Tai – jau treti metai, kai Vokietijos vyriausybės pajamos viršijo išlaidas. Tiesa, padidėjo išlaidos, susijusios su būsto rinka ir pabėgėlių integravimu. Remiantis oficialiais patvirtintais duomenimis, Vokietijos ekonomika praėjusiais metais augo 1,9 proc., o prie to prisidėjo vartotojų ir vyriausybės išlaidos.



Azija siekia stiprinti ryšius su Europa (87)

2017 02 22


Didžiulė nežinomybė, gaubianti Jungtinių Valstijų užsienio, saugumo ir prekybos politikos ateitį, atveria naujus horizontus Europos Sąjungai (ES) bendradarbiaujant su Azija. ES užsienio politikos vadovė Federica Mogherini tiki, kad šiame kontekste Europa gali imtis lyderystės. Vis dėlto kyla klausimas, ar Bendrija įstengtų pasinaudoti tokia galimybe, kai naujojo JAV prezidento Donaldo Trumpo politika tampa vis mažiau nuspėjama.



Kinijai reikalinga nauja strategija

2017 02 15


Šaltasis karas baigėsi 1991 metais, kai žlugo Sovietų Sąjunga. Era po Šaltojo karo baigėsi 2016-ųjų lapkritį, kai Donaldas Trumpas laimėjo Jungtinių Valstijų prezidento rinkimus. Sudėtinga nuspėti, ką pasauliui atneš D. Trumpo valdymas, o dėl šių priežasčių pradeda nerimauti Kinija. Toliau vykstant ekonominei globalizacijai, Kinija plėtoja artimus komercinius ryšius su Vakarų valstybėmis. Tai yra palanku šios šalies ekonomikos augimui ir plėtrai. Be to, minėti ryšiai stiprina Kinijos įtaką užsienyje. 



Graikija bando žengti nuo taupymo prie atsigavimo (9)

2017 02 08


Atėnų ir jų kreditorių požiūris į Graikijos finansinės pagalbos programą skiriasi, o nežinomybę Europoje kursto artėjantys rinkimai Europos Sąjungos (ES) valstybėse. Graikijos kreditoriai akcentuoja reformas darbo ir energetikos sektoriuose bei išlaidų apkarpymus. Tikimasi, kad Graikija ir tarptautiniai skolintojai susitarimą gali pasiekti šių metų vasario 20 dieną, kai numatomas euro zonos finansų ministrų susitikimas. Atėnai viliasi grįžti į obligacijų rinkas iki 2017 metų pabaigos. Tiesa, nerimą kelia Graikijos skolos tvarumas.


 

Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga!

© 2005-2017 Geopolitinių Studijų Centras