Apie mus     Veikla     Skelbimai     Kontaktai     Norintiems paremti     RSS 
 Lietuva
 Euroatlantinės organizacijos
 Rusija
 Kitos šalys
 Saugumas ir grėsmės
 Energetika
 Užsienio spaudos apžvalgos
 Leidiniai















   Rekomenduojame:







   Mus remia:



 
Kitos šalys
 
  Katynės lūžis (8)

Prof. Vytautas Landsbergis, Europos Parlamento narys
2010 04 20

Baisūs įvykiai ir pribloškia, ir gali praskaidrinti. Kartais.

Dalykai stoja į savo vietas. Aiškiau pasidaro, kas kuriose širdyse tūno, jeigu jų esama, ir kas galvose. Ar smegenys, ar kempinė. Ir krusteli kitąsyk bemaž užmirštas reiškinys - tai sąžinė. Ji liudija apie sielą, gali kalnus pajudinti, laužia betono plutą.

Lūžis Lietuvos laisvės byloje įvyko ne 1990 metų kovo 11-ąją, o 1991 metų sausio 13-ąją, po kruvinosios nakties Vilniuje, realiai pridedant dar šiek tiek laiko pasaulio susivokimui, kuris vyko net nepaisant prasidėjusio Persijos įlankos karo.

Lūžis 1940-ųjų Katynės žudynių byloje įvyko tik po 70 metų, jau dabartinės tragedijos dieną - 2010 metų balandžio 10-ąją. Ir vos poros dienų tereikėjo naujam susivokimui ateiti. Kur? Rusijoje, politinės valdžios viršūnėse, nors tenykštės juridinės struktūros tebesilaiko suakmenėjusio neigimo ir atsiribojimo. Tačiau Rusijoje politinė valdžia yra aukštesnė ir nurodinėja prokuratūroms bei teismams - prisiminkime M. Chodorkovskio bylą, - tad lūžis dėl Katynės įvyko ir jis plėsis.

Galbūt aukštoji valdžia iš karto susivokė, kaip pati atrodo, nenorėjusi nė sutikti gyvo Lenkijos prezidento. Juk aerodrome jo laukė tik vietinis valdininkas. Tačiau prezidentą sutiko senoji Katynės giltinė; jo sąlytis su Rusijos žeme reiškė siaubingą mirtį, ir tą simbolizmą Kremliuje suvokė tuoj pat. Išlydėjo absoliučiai kitaip, nei ketino sutikti. Dėmesys, užuojauta, rūpestis - to iš karto parodyta daug, o kartu ir galimas naujas požiūris į 70 metų bylą. Jį norisi vadinti lūžiu, ir tai turės, tikiu, didelės apsivalymo reikšmės Rusijai, ligi šiol bukai neigusiai savo praeities nusikaltimus.

Pirmiausia, jau balandžio 11 dieną, televizijos kanalas „Rossija“, antrasis valstybinis, parodė visai Rusijai režisieriaus A. Wajdos filmą „Katynė“. Prieš tai dvejus metus jis buvo draudžiamas ir keikiamas, tad aišku, kad nūnai suveikė aukščiausioji šalies valdžia. Norėdama keisti politiką bent šiuo klausimu, ji turi parengti iki tol sistemingai kvailintą liaudį.

Jau praėjusių metų rugsėjo 1-ąją keliaudamas į Gdanską V. Putinas paminėjo lenkų laikraščiui Katynę kaip nusikaltimą, su kuriuo sietina „bendra atgaila“. Nusikaltimas - taip, o kieno? Kas nusikaltėlis? Ir koks tas nusikaltimas - kriminalinis, kadaise įvykusi daugelio asmenų žmogžudystė (Rusijos karinės prokuratūros versija), ar senaties nesaistomas karo nusikaltimas? Juk ir 1940 metų kovo 5 dieną J. Stalino bei kitų vadų pasirašytame nuosprendyje sakoma: „Karo belaisvių lageriuose esančių buvusių Lenkijos karininkų (...) bylas apsvarstyti ypatinga tvarka, taikant aukščiausią bausmę - sušaudymą.“ Taip, karo belaisviai. Aštuoni lageriai Lenkijos karo belaisviams buvo įsteigti jau 1939 metų rugsėjo 19-ąją, trečią SSRS ir Lenkijos karo dieną, kad tilptų numatomi 68 tūkst. nelaimingųjų. O mirtis už ką? Už tai, jog jie „nepataisomi sovietų valdžios priešai“; todėl ir liepta svarstyti „neiškviečiant suimtųjų ir nepateikiant kaltinimo...“ Čia iš to paties nuosprendžio, kurį belaisviams pasirašė penkiese: L. Berija (rengėjas), J. Stalinas, K. Vorošilovas, V. Molotovas, A. Mikojanas ir dar pritarė draugai M. Kalininas, L. Kaganovičius. Kalininas iki šiol didžiai pagerbtas netolimo mums miesto pavadinimu.

Tačiau oficialioji Rusija iki paklaikimo neigė ir gal tebeneigia, kad žudyti karo belaisvius - tai ne karo nusikaltimas. Taip neigdama ginasi ir Strasbūre, Europos Žmogaus Teisių Teisme, į kurį kreipėsi nužudytųjų šeimos. Tad kuri Rusija tikroji: apsikabinanti Maskvoje ar ciniška Strasbūre?

Jau vis dėlto nebe „režimas“ nužudė, nebe „komunizmas“ ar „stalinizmas“, tačiau, anot Rusijos politikų, ir „ne mes“, „ne mūsų valstybė“. Nors tuo pat metu nusikaltimo dokumentai slepiami, nes tai vis dėlto šios „valstybės paslaptis“...

Skausmingai kankinasi Rusija ir kitus kankina, o kaip jai padėti?

Lechas Kaczynskis ketino Katynės kreipimesi pasakyti, priminti keletą paprastų dalykų. Trečiojo Reicho ir Sovietų Sąjungos aljansas. 1939 metų rugsėjo 17-osios sovietų agresija prieš Lenkiją. Tragiškiausia vieta - Katynė, tūkstančiai nepaskelbto sovietų karo aukų. Ir melas, kuris nebegali tęstis.

Dabar tai tartum krauju parašyta. Galbūt pasieks, jei Kremlius leis, šimtą milijonų Rusijos adresatų. „Būtina, kad melas išnyktų.“ V. Putinas jau neišlaikė, rėkte suriko žudiko vardą: Stalinas! Kam jis tai darė?!

Suvokime, kokią kainą lenkai turėjo sumokėti už tiesos akimirką. O Maskva dar po trijų savaičių bus apsipylusi, deja, ne atgailos ašaromis, bet iškilmingais žudiko portretais. Stalinas ligi šiol nepaskelbtas net kriminaliniu nusikaltėliu. Ir demokratinių valstybių vadovai keliaus nelyginant į nuolankią piligrimystę norom nenorom pritardami savo pažeminimui. Tokia tad suprojektuota paties Stalino verta veidmainystė.

Katynė beldžiasi į Europos sąžinę.

Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga.


   Versija spausdinimui
 
  (Skaityti komentarus: 8)
 
Vardas:
El. paštas:
Komentaras:


Įveskite kodą:  

Redakcija pasilieka teisę išimti neetiškus komentarus.
 
 
Paieška






Iššūkių aplinkai geopolitika (12)

2017 03 08


Pasaulio ekonomika ir politika išgyvena iššūkių kupinus laikus. Tai – Vakarų šalių santykiai su Rusija, NATO aljanso ateitis, pilietinis karas Sirijoje ir pabėgėlių krizė, auganti populizmo banga bei artėjantis Jungtinės Karalystės pasitraukimas iš Europos Sąjungos (ES). Šiomis temomis diskutuojama nuolat, tačiau nepelnytai pamirštama aplinkos ir jos apsaugos tvarumo tema.



Vokietijos biudžeto perteklius – rekordinėse aukštumose (34)

2017 03 01


Vokietijos biudžeto perteklius 2016 metais pasiekė rekordines aukštumas ir sudarė beveik 24 mlrd. eurų, o tokius rezultatus lėmė geresnis mokesčių surinkimas ir išaugęs užimtumas. Tai – jau treti metai, kai Vokietijos vyriausybės pajamos viršijo išlaidas. Tiesa, padidėjo išlaidos, susijusios su būsto rinka ir pabėgėlių integravimu. Remiantis oficialiais patvirtintais duomenimis, Vokietijos ekonomika praėjusiais metais augo 1,9 proc., o prie to prisidėjo vartotojų ir vyriausybės išlaidos.



Azija siekia stiprinti ryšius su Europa (87)

2017 02 22


Didžiulė nežinomybė, gaubianti Jungtinių Valstijų užsienio, saugumo ir prekybos politikos ateitį, atveria naujus horizontus Europos Sąjungai (ES) bendradarbiaujant su Azija. ES užsienio politikos vadovė Federica Mogherini tiki, kad šiame kontekste Europa gali imtis lyderystės. Vis dėlto kyla klausimas, ar Bendrija įstengtų pasinaudoti tokia galimybe, kai naujojo JAV prezidento Donaldo Trumpo politika tampa vis mažiau nuspėjama.



Kinijai reikalinga nauja strategija

2017 02 15


Šaltasis karas baigėsi 1991 metais, kai žlugo Sovietų Sąjunga. Era po Šaltojo karo baigėsi 2016-ųjų lapkritį, kai Donaldas Trumpas laimėjo Jungtinių Valstijų prezidento rinkimus. Sudėtinga nuspėti, ką pasauliui atneš D. Trumpo valdymas, o dėl šių priežasčių pradeda nerimauti Kinija. Toliau vykstant ekonominei globalizacijai, Kinija plėtoja artimus komercinius ryšius su Vakarų valstybėmis. Tai yra palanku šios šalies ekonomikos augimui ir plėtrai. Be to, minėti ryšiai stiprina Kinijos įtaką užsienyje. 



Graikija bando žengti nuo taupymo prie atsigavimo (9)

2017 02 08


Atėnų ir jų kreditorių požiūris į Graikijos finansinės pagalbos programą skiriasi, o nežinomybę Europoje kursto artėjantys rinkimai Europos Sąjungos (ES) valstybėse. Graikijos kreditoriai akcentuoja reformas darbo ir energetikos sektoriuose bei išlaidų apkarpymus. Tikimasi, kad Graikija ir tarptautiniai skolintojai susitarimą gali pasiekti šių metų vasario 20 dieną, kai numatomas euro zonos finansų ministrų susitikimas. Atėnai viliasi grįžti į obligacijų rinkas iki 2017 metų pabaigos. Tiesa, nerimą kelia Graikijos skolos tvarumas.


 

Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga!

© 2005-2017 Geopolitinių Studijų Centras