Apie mus     Veikla     Skelbimai     Kontaktai     Norintiems paremti     RSS 
 Lietuva
 Euroatlantinės organizacijos
 Rusija
 Kitos šalys
 Saugumas ir grėsmės
 Energetika
 Užsienio spaudos apžvalgos
 Leidiniai















   Rekomenduojame:







   Mus remia:



 
Kitos šalys
 
  Katynės lūžis (8)

Komentarai:

Ed, 2010 04 23 20:08
Mano faktus? Atsiprasau as jau seniai islipau is paranoiku traukinio. Jeigu neturit vis dar ka veikt, prasom eskaluotki rudijancias temas.



idomu 2 Ed, 2010 04 22 08:09
Prasome Jusu faktus, i studija:)))

Ed, 2010 04 21 18:28
Jo tikrai, patys patikimiausi duomenys is wikipedijos. Saunu..

Baracuda, 2010 04 21 10:13
Kiek pamenu, tai Raudonuoji Armija islaisvino Lietuva is Pilsudskio armiju. Bet lietuviai, kaip visad, deja, nedekingi...

2 Jonis, 2010 04 21 09:54
Taio, ka tada lietuviai draugavo su rusais pries lenkus, praleido rusu dalinius per savo teritorija ir kovojo del Suvalku.
O dabar lenku pusen stojo:))
Ten siaip ir tukstanciai lietuviu-belaisviu buvo nukankinta...

idomu, 2010 04 21 09:49
Nezinau, "objektyvus istoriniai tyrimai" bei saltiniai nurodo platu skaiciu, nuo 20000 iki 100000.

(Wikipedia: estimated 100,000 – 150,000 killed[citation needed]
80,000 – 157,000 taken prisoner[6][7] (including rear-area personnel))

Ka rusai veike Lenkijoje? Ogi ta pati, ka lenkai pries kelis menesisu veike Ukrainoje:))) Atstatinejo imperija.

P.S. O Stalinas buvo ne ziurke, bet Lvovo fronto vadas.

Jonis, 2010 04 20 13:18
Pirmiausia, tų belaisvių buvo ne 60 tūkstančių (rusų „superpatriotai“ nurodo ir 80 tūkstančių), o apie 17-19 tūkstančių, ir tai yra įrodyta objektyviais istoriniais tyrimais.
Antra, ką rusai tada veikė Lenkijoje, ko jie ten atsibastė - ar ne to paties Lenino ir Stalino (kuris, beje, tuo metu buvo tik bolševikų režimo "kanceliarijos žiurkė") nurodymu. O bolševikai stengėsi užimti kuo didesnes teritorijas, apsvaigę nuo „pasaulinės revoliucijos“ idėjos, kurią, deja, nešė tik ant durtuvų smaigalių.
Trečia, lenkai belaisvių nekankino, tuo labiau – nešaudė, o laikė juos to meto sąlygas atitinkančiose belaisvių stovyklose. Ir dauguma belaisvių tada mirė nuo šiltinės epidemijos, kaip, beje, ir apie 6,5 tūkstančio lenkų kariuomenės kareivių, bei nuo bado.
Ketvirta, apie 1940-sius metus Stalinui Lenkijoje 1920-siais mirusių rusų belaisvių klausimas visiškai nerūpėjo. Iki to laiko jis buvo išžudęs tiek savo šalies ir iš kitų šalių į Sovietų Rusiją atvykusių žmonių, kad kažkokie 17-19 tūkstančių Lenkijoje žuvusių Tuchačevskio raudonarmiečių jam buvo smulkmena, neverta jokio keršto. Tuo labiau kad ir patį Tuchačevskį su visu jo štabu Stalinas jau buvo sušaudęs.
O idėja, kad Katynės žudynes Stalinas suorganizavo kaip kerštą už 1920 m. žuvusius bolševikų režimo karius, Rusijoje „ištraukta“ tik nuo 2000-jų, norom nenorom tekus prisiminti Katynės žudynių tragedijos 60-metį. Prisiminkime, kas nuo 2000-jų sausio 1 d. valdo Rusiją ir daug kas turėtų paaiškėti.


idomu, 2010 04 20 11:18
Idomu, o kada ivyks lenku luzis del 1920 nukankintu 60000 rusu belaisviu?

 
 
 
Vardas:
El. paštas:
Komentaras:


Įveskite kodą:  

Redakcija pasilieka teisę išimti neetiškus komentarus.
 
 
Paieška






Iššūkių aplinkai geopolitika (12)

2017 03 08


Pasaulio ekonomika ir politika išgyvena iššūkių kupinus laikus. Tai – Vakarų šalių santykiai su Rusija, NATO aljanso ateitis, pilietinis karas Sirijoje ir pabėgėlių krizė, auganti populizmo banga bei artėjantis Jungtinės Karalystės pasitraukimas iš Europos Sąjungos (ES). Šiomis temomis diskutuojama nuolat, tačiau nepelnytai pamirštama aplinkos ir jos apsaugos tvarumo tema.



Vokietijos biudžeto perteklius – rekordinėse aukštumose (34)

2017 03 01


Vokietijos biudžeto perteklius 2016 metais pasiekė rekordines aukštumas ir sudarė beveik 24 mlrd. eurų, o tokius rezultatus lėmė geresnis mokesčių surinkimas ir išaugęs užimtumas. Tai – jau treti metai, kai Vokietijos vyriausybės pajamos viršijo išlaidas. Tiesa, padidėjo išlaidos, susijusios su būsto rinka ir pabėgėlių integravimu. Remiantis oficialiais patvirtintais duomenimis, Vokietijos ekonomika praėjusiais metais augo 1,9 proc., o prie to prisidėjo vartotojų ir vyriausybės išlaidos.



Azija siekia stiprinti ryšius su Europa (87)

2017 02 22


Didžiulė nežinomybė, gaubianti Jungtinių Valstijų užsienio, saugumo ir prekybos politikos ateitį, atveria naujus horizontus Europos Sąjungai (ES) bendradarbiaujant su Azija. ES užsienio politikos vadovė Federica Mogherini tiki, kad šiame kontekste Europa gali imtis lyderystės. Vis dėlto kyla klausimas, ar Bendrija įstengtų pasinaudoti tokia galimybe, kai naujojo JAV prezidento Donaldo Trumpo politika tampa vis mažiau nuspėjama.



Kinijai reikalinga nauja strategija

2017 02 15


Šaltasis karas baigėsi 1991 metais, kai žlugo Sovietų Sąjunga. Era po Šaltojo karo baigėsi 2016-ųjų lapkritį, kai Donaldas Trumpas laimėjo Jungtinių Valstijų prezidento rinkimus. Sudėtinga nuspėti, ką pasauliui atneš D. Trumpo valdymas, o dėl šių priežasčių pradeda nerimauti Kinija. Toliau vykstant ekonominei globalizacijai, Kinija plėtoja artimus komercinius ryšius su Vakarų valstybėmis. Tai yra palanku šios šalies ekonomikos augimui ir plėtrai. Be to, minėti ryšiai stiprina Kinijos įtaką užsienyje. 



Graikija bando žengti nuo taupymo prie atsigavimo (9)

2017 02 08


Atėnų ir jų kreditorių požiūris į Graikijos finansinės pagalbos programą skiriasi, o nežinomybę Europoje kursto artėjantys rinkimai Europos Sąjungos (ES) valstybėse. Graikijos kreditoriai akcentuoja reformas darbo ir energetikos sektoriuose bei išlaidų apkarpymus. Tikimasi, kad Graikija ir tarptautiniai skolintojai susitarimą gali pasiekti šių metų vasario 20 dieną, kai numatomas euro zonos finansų ministrų susitikimas. Atėnai viliasi grįžti į obligacijų rinkas iki 2017 metų pabaigos. Tiesa, nerimą kelia Graikijos skolos tvarumas.


 

Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga!

© 2005-2017 Geopolitinių Studijų Centras