Apie mus     Veikla     Skelbimai     Kontaktai     Norintiems paremti     RSS 
 Lietuva
 Euroatlantinės organizacijos
 Rusija
 Kitos šalys
 Saugumas ir grėsmės
 Energetika
 Užsienio spaudos apžvalgos
 Leidiniai















   Rekomenduojame:







   Mus remia:



 
Kitos šalys
 
  Nauja Rusijos invazija į Ukrainą (23)

Komentarai:

GRU pasekejas to Europa ar kas ten toks:), 2010 05 10 19:14
Gerbiamasis esat rusofobas nesveikas, valerijonkes isgerti siulau:) Jo galbut Rusiją prisijungs Kinija, visko gali buti, JAV jungti irgi nereikes, nes ten ir taip tuoj vieni kinai gyvens... Galbut... Jei rusai neverti isgyventi, jie ir neisgyvens, ka cia be pridursi... Bet panasu rusai, net pasiziurekite ir lenkai nelinke be kovos pasiduoti? Siulau gerai paskaityti praitą komentarą, jis labai gerai atskleidzia Rusijos ir NET Lenkijos ekspansija Lietuvoje... Belieka tik rankomis skescioti jums, nes berods klystat, o didelio skirtumo tarp ES ir Rusijos nera - ziurint i prieki, ir i ateiti, bet jus ziurit i praeiti ir per peti, ir is to darot sprendimus ir isvadas, kas ten buvo pries 50 ar 150 metu... Gaila man jusu...
P.S. Perskaitykite idemiai praita komentara:)

Lietuvos uzvaldymo planas, 2010 05 10 16:27
Atgimsta didžiarusiškoji ideologija, neoimperinė politika, Rusija ciniškai manipuliuoja fašizmo nugalėtojos įvaizdžiu, siekdama didinti savo geokultūrinę įtaką visų pirma rusakalbiams Baltijos šalių gyventojams.

Tai dar vienas viešųjų ryšių specialistų parengtas projektas, kuriuo Kremlius stengiasi užmaskuoti savo kultūrinės, ideologinės ir politinės įtakos stiprinimą.
Praleidziam viso paveikslo turini. Esme tame, kad Lietuva puolama visais frontais ir specialiai kuriami skandalai, kad Lietuva sumenkinti ir diskredituoti.

Neabejotinai kazkas labai nori kad Stalino zodziai ir Lietuvoj butu auksu irasyti ir lenkiamasi stabam, kaip Stalinui, vel, o ne visagaliui Dievui. Norima ibrukti sovietiniu balvonu ir apskritai Raudonosios armijos - isvaduotojos ideja ir isbraukti is lietuviu atminties ka jinai dare Lietuvoje po karo...

TAIGI: klausimas -kada Nepriklausomos Lietuvos Respublikoje oficiali valdzia oficialiai pagerbs Lietuvos kovotojus uz laisve ir kovotojus pries okupanta - Rusija, Lenkija ir Vokietija ir oficialiai, konkreciai bus ivardinta kas, kada ir kaip.

klausimas, itariu, retorinis, nes valdzia nedirba Lietuvos valstybei, is jos veiksmu ir politikos matosi, kad Lietuva naikinama su kiekviena diena, nera jokio Lietuvos Didziosios Kunigaikstystes ir 1918-1939 metu respublikos vertybiu pratesimo ir puoselejimo. Pokario rezistencinis pasipriesinimas taip ir lieka nustumtas i sona, tautines vertybes niekinamos. Lenkai jau visa gerkle rekia, kad Vilnius ir Vilniaus krastas tai istorines lenku zemes, lietuviu visai nebuvo ir LDK tai Baltarusija, Rusija primygtinai skelbia, kad jokios Lietuvos okupacijos nebuvo ir senai yra pradejus psichologini kara pries Lietuva per informacines priemones, valdzios papirkinejima ir rusisku vertybiu brukima lietuviams atvirai ir per pasamone (rusiska muzika, uzsakyti straipsniai ir samdomi komentatoriai, kuriami propagandiniai tinklapiai, uzsakytos laidos TV ir t.t.).

Tuo tarpu korupcija ir kriminaline situacija nevaldoma, lietuviai specialiai verciami emigruoti, bedarbyste juoda, valdininku vagystes tesiasi, Lietuva smeiziama ir diskredituojama pasaulineje arenoje visais imanomais budais.

TAI YRA KARAS. jei nekilsim i kova siandien, rytoj musu jau nebebus

Londonas


Europa > GRU pasekejas, 2010 05 10 00:17
Tau reikėtų pasirūpinti Rusijos demografija ir Kiniečių populiacija Sibire prieš rašant "ištirps Baltijos tautos". Heroiną mėgstančios šalies patriotas dar ir demografijos specialistas.

O kalbant apie rimtus dalykus, tai rusofilai džiaugiasi, kad Ukraina prisijungs ar kaip ten prie Rusijos ir ištirps. Jie mato pasaulį pro rusiškus akinius.

Gaila, kad akiniai brokuoti kaip ir Volga sugriuvusi.

Pasirodo, kad pasaulyje yra dar ir Kinija su milijardu, Indija su milijardu. Japonija turi tiek pat kiek Rusija gyventojų?

Bet tikrai, jeigu taip galvoti, tai Kinija prisijungia Rusiją ir Rusija ištirpsta.

Ar gali taip būti?

Ir kodėl Vakarinė Ukrainos dalis nieko bendro su Europa neturi? Nesąmonė kažkokia.

Jei taip būtų tai Ukraina būtų antra Balarusija.

Taip nėra ir nebus. Ukraina bus Europoje. Ir nebus Rusijoje. Čia laikinas prezidentas, nesusipratimas kažkoks. Su laiku jis išnyks iš politikos, nes kaip ir buvęs nesugebės kažką "super" padaryti. Kol Ukrainoje bus korupcija rusiška ir betvarkė rusiška tol bus Ukraina ubagas. O ubagu nebus, kai ateis Vakarų tvarka. O ji ateis kai Ukraina ateis į Vakarus. Protingi žmonės Ukrainoje tai supras ir manau padarys atitinkamus veiksmus. O GRU pasekėjai ir kitu rusofilai galės mėgautis savo Rusija ir Kinija. Ir kaip Kinai suvirškina Rusiją. Bent dirbt išmokys Kiniškai. Mažiau gers. Tik reikės keisti pavadinimą: Kinijos federacija. Ne Rusijos federacija.

>Kagėbiniam studentui, 2010 05 08 08:05
Melskis savo konservatoriams, bei jų remiamiems fašistuojančiams senukams. Žmonėms jie jau igrįso, dar truputis ir seime nebebus jūsų. Demokratiškai ištremti bus į politikos sibirą. kur beje jiems ir vieta

Kagėbiniam studentui, 2010 05 08 02:22
Kyla klausimas, ar ilgai dar jūs, putinoidai, ištempsite. Nes jūsų galas tai tikrai neišvengiamas.

Studentas, 2010 05 05 11:41
globalia kova posovietineje erdveje jav akivaizdziai pralaimi, praleimejo gruzijoje, pralaimejo, azerbaidziane, kazachstane, dabar ukrainoje... bet net ir lenkijoje dar yra klausimas kaip ten bus su tom raketom...

Studentui, 2010 05 05 07:52
Aišku, galima gal rasti ir Dūmos portale rusu k., bet daug ieškojimo. Bet zakonas gana trumpas ir neatspindi visu sanderio niuansu. Lauksime kito zakono - apie "Gazprom" ir "Naftogaz" sujungima (suvalgyma). Tada tikrai Ukrainai patekės saule is rytu (is siaures)

Studentas, 2010 05 04 18:50
aciu, panasu ikandamas :)

Studentui, 2010 05 04 11:47
Ve, pabandyk: http://zakon1.rada.gov.ua/cgi-bin/laws/main.cgi?nreg=643_359 Deja, tik ukrainiečių mova

Studentas, 2010 05 04 10:43
galima suzinoti kur galima rasti ukrainos ir rusijos susitarima paskaityti?

Bajus, 2010 05 04 02:05
o ko tiketis realios kooperacijos tarp vakaru ir ukrajinos nebuvo. vakarai paprasciausiai isspaude ukrajina kaip citrina savo tikslams ir viskas. tada haholu elita kad ir kaip to ruso nekesdama visvien nutare kad su rusu bizni pelningiau tureti

GRU pasekejas, 2010 05 03 23:04
Pritariu Arnui... Esme tame, kad istorijos tekmeje zemelapis keitesi, keiciasi ir keisis, salys nyko, nyksta ir nyks, ir stipresnis isliks, o silpnesnis zus, tai juk naturali atranka... Kas idomiausia, autorius, ir dar siaip didele dalis Lietuvos patriotu mano, kad dabartinis politinis zemelapis yra nejudinamas ir nepakeiciamas, kad tokia salis kaip Ukraina gyvuos amzinai (nors ji ne vienalyte ir manau Rusija anksciau ar veliau ja absorbuos, visa, arba dalimis). Kas liecia Lietuva, taigi ji juk anksciau ar veliau istirps ES, bus sukurta kazkas panasaus i federacija... Kas bus ar kas nebus, niekas nezino tiksliai, del Rusijos, ES ar JAV, bet tendencija aiski, stipresnis vykdo ekspansija - ir tokiom valstybem kaip Baltijos salys ir ju tautos istirps, o tokios salys kaip Ukraina suskils...

Andrius>autoriui, 2010 05 03 14:01
Jei JAV sumažins savo vaidmenį NATO ir sutiks dalintis įtaka pasaulyje su Rusija, tai gal ir Rusija įstos į NATO, bet aš tuo labai, labai abejoju. Vizitai į Briuselį, mano galva, yra reikalingi tik tam, kad iš ES būtų galima ištraukt kaip įmanoma daugiau paskolų, o kai ukrainos ekonominė padėtis pagerės, jis turbūt, pamirš apie siekį įstot į ES. Beto įstojimas į ES Ukrainos ekonomikai taptų laidotuvėmis ir sukeltų didelę emigracijos bangą, tad manyčiau, kad Ukrainai, net nenaudinga stoti į ES. Jei kalbam apie imperialistines vertybes, tai Janukovičius, kaip tik nėra nacionalistas ar imperialistas, o kai pasiklausau vakarų Ukrainiečių kalbų, tai jiems Ukraina yra vos ne galingiausia pasaulio valstybė... bent jau potencialiai galingiausia, o rusai išviso ne žmonės, tik gerai, kad jų tokių nacionalistų nedaug.

Arnas>Arnui, 12:58, 2010 05 03 13:53
Kaip neišlindo? Juk rinkimuose laimėjo "prorusiškas" kandidatas, kažin ar per kelis metus prorusiškų žmonių Ukrainoje prisiveisė daugiau, juk per praeitus rinkimus, didesnė dauguma prabalsavo už "provakarietišką" prezidentą. Beje, parlamente dauguma irgi "prorusiška", o ne "provakarietiška". Tai kaip, neįtikinamai atrodo gyventojų sprendimai?
Apie Rusiją ir NATO viename, tik svajonės, pakol kas nenusimato jokių perspektyvų. Galų gale kol visokios šalelės kaip Lietuva, Latvija, Estija rėks prieš Rusijos įstojimą, tol arba Rusija neįstos arba mes busime paprašyti pasišalinti...

Arnui, 2010 05 03 12:58
Rašai: "kaip tautai per gerklę išlindo jos svajonės apie ES ir NATO?... " Nu, neišlindo, žiauriai klysti, Janukovyčius jau dukart po išrinkimo buvo Briusely ir prašėsi į ES. Dėl NATO - kitas reikalas. Prezidentas pasisako už referendumą šiuo klausimu, bet jis žino, kad kol kas duguma ukrainiečių nenori į Aljansą, bo bijo naujų susikirtimų su Rusija. Aš dar kartą sakau: ateis laikas (10-15 m.)ir NATO nare bus ta pati Rusija

Arnas>autoriui, 2010 05 03 10:44
O kas tas Juščenka? Gal karalaitis? Juk jei jis prezidentas, tai ne jo, o tautos nuomonė svarbiausia. Tai kaip tautai per gerklę išlindo jos svajonės apie ES ir NATO?... Gal teiksitės paaiškinti?

Autorius, 2010 05 03 10:25
Jūs visi pateikiat vertingų minčiu, bet dauguma kalba apie Rusijos ryšių su Ukraina NEIŠVENGIAMUMĄ Kijevo nenaudai. Taip, Juščenka persūdė, persistengė Ukrainą brukdama į ES ir NATO, nors Briuselis ėjo atatupstas. Bet ar tai klaida? Manau, tik perdidelės pastangos atsiriboti nuo Maskvos įtakos ir padėti žmonėms, kurių dauguma, kaip kažkada Lietuva, ilgesingai žvelgia į Vakarus. Būkime tolerantiški ir geranoriški kitų tautų siekiams atsikratyti agresyvių imperinių vertybių ir išpažinti vakarietiškas. Mes juk TAI padarėm...

Andrius, 2010 05 02 23:28
Bet vis dėl to teks pripažinti, kad vakarų Ukraina artimesnė Rusijai, nei, kad Europai, tiek istorija, tiek kultūra jos labai artimos, o su Europa ukrainos niekas nesieja. Juščenkos nesekmė tame, kad jis "užmušė" šalies ekonomiką, sunaikino kariuomenę ir bandė pakeisti žmonių mastymą. O Janukovičiaus užduotis ir yra atgaivinti ekonomiką, atgaivint kariuomenę su Rusijos pagalba, ir sukurti ideologiją, kuri apjungtų ir sutaikytų ukrainą, bei suformuoti tokį politinį elitą, kuris, kas po Janukovičiaus beateitų į valdžią, būtų prorusiškas

klzxc, 2010 05 02 13:33
Visa beda ta kad mano galva Ukrajina nera vientisas junginys . Janukovicius su Rusais gali daug pasiekti bet tam reikia moketi savo kaina , Juscenka irgi nesakykim pradzioje ejosi gerai ir geros perspektyvos i ES - bet rezultatas visai kitoks dabar . Pati Ukrajina yra per didele etnografiskai ir istoriskai - ji "ispusta " valstybe - Stalinas perbraizydamas europos zemelapi - dave daugiau zemui negu butu tureje duoti po Antrojo pasaulinio - daug daugiau dave negu turejo . Visa to pasekme - Ukrajina sendien padalinta per puse - Vakaru (ziuri i ES (tai skatina tai kad ten didzioji dalis gyventoju Ukrajiniecia yra salia ES sienos ir ta regiona lanko nemazai turistu is to pacios ES) ir Rytu Ukrajina (ziuri i Rusija - tai skatina tai kad yra salia Rusijos , Gudijos ir ten yra dar like Rusu kariniu baziu , didzioji gyventoju dalis yra Rusu tautybes ) . Jei Janukovicius varys tik i Rusija - as smarkai abejoju ar su juo nueis Vakaru Ukrajina , kas atsitiko Juscenkai kuris vare i ES bet paliko Rytu Ukrajina - o nei vakarai nei rytai atsikirti nenori vieni nuo kitu . Janukoviciaus bus tikrai protingas jei pas save i koalicija pakvies arba Juscenka arba Tymosenko - nes po poros metu Vakaru Ukrajinoje jis nebetures autoriteto su savo prorusiska politika - o anie tai pasiekti gali - tai butu kompromisinis sprendimas Ukrajinai - ziniasklaidoje tai jau buvo pasirode kad Janukovicius su Juscenka derasi bet dar neaisku . Jei Janukovicius nieko nekeis jo lauks Juscenkos likimas kitose rinkimuose

Andrius to faxius, 2010 04 30 16:04
Na labai, labai abejočiau, kad janukovičius nieko nepadarys, nes jau padarė. Visų pirma Rusija sumažino dujų kainą ir "padovanojo" 40 milijardų rublių, kas yra tikras "gaivaus oro gurkšnis" Ukrainos metalurgams. Antra prasideda Rusijos-Ukrainos bendradarbiavimas visose srityse, pradedant žemės ūkiu ir baigiant kosmonautika, tad Janukovičiui aš matau labai geras perspektyvas. Ukraina ekonomiškai integruosis į Rusiją, o ekonominė integracija yra pirmas žingsnis link politinės integracijos

faxius, 2010 04 29 14:45
tai nieko nuostabaus - juščenka su tymošenko riejosi, kaip šuo su kate, o tuo tarpu žmonėms - gyventi reikia ir gyventi ne pačiu populiariausiu ekonominiu periodu... dar daugiau, Ukrainoje dabar panašus, kaip Lietuvoje buvo 1991 metais lygis, tad, laimėjo prorusiškas kandidatas... kai jis nieko neparodys, vel ateis provakariečiai... fignia čia viskas - neturi jie savo Landsbergio... ir turi dideles ne ukrainiečių gyvenamas teritorijas.. čia ir atsiranda konfliktai

???, 2010 04 28 19:10
O kas po to, kai Rusijos geopolitine padetis pasidarys dar geresne? I Lietuvos reikalus bus kisamasi dar labiau...

Tomas, 2010 04 28 19:04
Istiesu galingas straipsnis, idomi analize. Labai svarbu Lietuvai, kai kalbama apie Ukraina, Gudija, nes kol Rusija i sias salis kisa nori - maziau neigiamos energijos tenka Lietuvai. O tai jau savaime yra gerai.

 
 
 
Vardas:
El. paštas:
Komentaras:


Įveskite kodą:  

Redakcija pasilieka teisę išimti neetiškus komentarus.
 
 
Paieška






Iššūkių aplinkai geopolitika (12)

2017 03 08


Pasaulio ekonomika ir politika išgyvena iššūkių kupinus laikus. Tai – Vakarų šalių santykiai su Rusija, NATO aljanso ateitis, pilietinis karas Sirijoje ir pabėgėlių krizė, auganti populizmo banga bei artėjantis Jungtinės Karalystės pasitraukimas iš Europos Sąjungos (ES). Šiomis temomis diskutuojama nuolat, tačiau nepelnytai pamirštama aplinkos ir jos apsaugos tvarumo tema.



Vokietijos biudžeto perteklius – rekordinėse aukštumose (34)

2017 03 01


Vokietijos biudžeto perteklius 2016 metais pasiekė rekordines aukštumas ir sudarė beveik 24 mlrd. eurų, o tokius rezultatus lėmė geresnis mokesčių surinkimas ir išaugęs užimtumas. Tai – jau treti metai, kai Vokietijos vyriausybės pajamos viršijo išlaidas. Tiesa, padidėjo išlaidos, susijusios su būsto rinka ir pabėgėlių integravimu. Remiantis oficialiais patvirtintais duomenimis, Vokietijos ekonomika praėjusiais metais augo 1,9 proc., o prie to prisidėjo vartotojų ir vyriausybės išlaidos.



Azija siekia stiprinti ryšius su Europa (87)

2017 02 22


Didžiulė nežinomybė, gaubianti Jungtinių Valstijų užsienio, saugumo ir prekybos politikos ateitį, atveria naujus horizontus Europos Sąjungai (ES) bendradarbiaujant su Azija. ES užsienio politikos vadovė Federica Mogherini tiki, kad šiame kontekste Europa gali imtis lyderystės. Vis dėlto kyla klausimas, ar Bendrija įstengtų pasinaudoti tokia galimybe, kai naujojo JAV prezidento Donaldo Trumpo politika tampa vis mažiau nuspėjama.



Kinijai reikalinga nauja strategija

2017 02 15


Šaltasis karas baigėsi 1991 metais, kai žlugo Sovietų Sąjunga. Era po Šaltojo karo baigėsi 2016-ųjų lapkritį, kai Donaldas Trumpas laimėjo Jungtinių Valstijų prezidento rinkimus. Sudėtinga nuspėti, ką pasauliui atneš D. Trumpo valdymas, o dėl šių priežasčių pradeda nerimauti Kinija. Toliau vykstant ekonominei globalizacijai, Kinija plėtoja artimus komercinius ryšius su Vakarų valstybėmis. Tai yra palanku šios šalies ekonomikos augimui ir plėtrai. Be to, minėti ryšiai stiprina Kinijos įtaką užsienyje. 



Graikija bando žengti nuo taupymo prie atsigavimo (9)

2017 02 08


Atėnų ir jų kreditorių požiūris į Graikijos finansinės pagalbos programą skiriasi, o nežinomybę Europoje kursto artėjantys rinkimai Europos Sąjungos (ES) valstybėse. Graikijos kreditoriai akcentuoja reformas darbo ir energetikos sektoriuose bei išlaidų apkarpymus. Tikimasi, kad Graikija ir tarptautiniai skolintojai susitarimą gali pasiekti šių metų vasario 20 dieną, kai numatomas euro zonos finansų ministrų susitikimas. Atėnai viliasi grįžti į obligacijų rinkas iki 2017 metų pabaigos. Tiesa, nerimą kelia Graikijos skolos tvarumas.


 

Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga!

© 2005-2017 Geopolitinių Studijų Centras