Apie mus     Veikla     Skelbimai     Kontaktai     Norintiems paremti     RSS 
 Lietuva
 Euroatlantinės organizacijos
 Rusija
 Kitos šalys
 Saugumas ir grėsmės
 Energetika
 Užsienio spaudos apžvalgos
 Leidiniai















   Rekomenduojame:







   Mus remia:



 
Kitos šalys
 
  Rinkimai Didžiojoje Britanijoje (1)

Jurgita Laurinėnaitė
2010 04 30

Gegužės 6-ąją Didžiojoje Britanijoje vyks visuotiniai parlamento rinkimai, per kuriuos dabar vyriausybę sudarantys leiboristai, tikėtina, praras turėtas pozicijas ir bus priversti valdžią perduoti kitai partijai. Per ankstesnius rinkimus nuspėti būsimąjį laimėtoją buvo paprasčiau. Didžiojoje Britanijoje iki šiol veikė dvipartinė sistema, susiformavusi dėl mažoritarinių rinkimų taisyklių – gavusieji daugiausia balsų laimėdavo viską. Tai lėmė dviejų pagrindinių partijų – Leiboristų ir Konservatorių – rinkimines varžytuves, kitos partijos iš jų būdavo praktiškai eliminuotos. Per šiuos rinkimus padėtis gali smarkiai pasikeisti, mat kovos arenoje gana ryškias ambicijas demonstruoja ir trečioji partija – liberalai demokratai.

Balandžio pabaigoje atliktos rinkėjų apklausos geriausius rezultatus žada konservatoriams, Anglijoje dar vadinamiems toriais. Skirtingais tyrimus vykdančių institucijų duomenimis, jiems žadama apie 30–34 proc. balsų. Antrąją vietą dalinasi leiboristai ir liberalai demokratai. Jų rėmėjų skaičius svyruoja maždaug nuo 26 iki 30 proc., nors beveik visose apklausose keliais nuošimčiais pirmauja liberalai demokratai.

Nedidelis partijų atotrūkis kursto spėliones, kam rinkėjai suteiks galimybę formuoti vyriausybę, be to, ar yra tikimybė, kad bus sudaryta koalicija. Koalicinės vyriausybės suformavimas išties būtų įsimintinas įvykis ne tik Didžiosios Britanijos, bet ir Liberalų demokratų partijos istorijoje, nes labiausiai tikėtina, kad kaip tik ši trečioji politinė jėga galėtų sudaryti sąjungą su konservatoriais. Taip iš valdžios būtų išstumti leiboristai, kurie kaltinami daugiausia prisidėję prie šiandieninio visos šalies ekonominio nuopuolio.

Ekonominė situacija Anglijoje išties prasta. Prognozuojama, kad britai 2010 metais turės didžiausią Europos Sąjungoje (ES) biudžeto deficitą, sieksiantį apie 13 proc. BVP, daugiau kaip 13 milijonų šalies gyventojų atsidurs skurde, nedarbas palies apie 2,5 milijono žmonių, neigiamas užsienio prekybos balansas vis didės, dėl to nukentės svaro kursas, o Didžioji Britanija, 2005 metais buvusi penkta pagal stiprumą pasaulio ekonomika, 2015 metais iškris iš galingiausiųjų dešimtuko.

Nenuostabu, kad, atsidūrus tokioje situacijoje, per rinkimus daugiausia bus akcentuojami vidaus politikos klausimai: nedarbo mažinimas, išlaidų karpymas, švietimo ir sveikatos apsaugos sistemų reformos. Vis dėlto savo manifestuose partijos nepamiršta paminėti ir pozicijų užsienio politikos bei gynybos klausimais.

Visos partijos yra gana kritiškos ES atžvilgiu, o griežčiausią poziciją pateikia konservatoriai. Rudenį, kai euroskeptiškasis čekų prezidentas Vaclavas Klausas norėjo vetuoti Lisabonos sutartį, toriai žadėjo surengti referendumą, ar britai pritaria sutarčiai, dar daugiau laisvių iš šalies parlamento rankų perduodančiai ES institucijoms. Nors šis ketinimas liko neįgyvendintas, nes Lisabonos sutartį ratifikavo visos ES šalys, konservatoriai liko ištikimi savo idėjoms. Atėję į valdžią, jie žada rengti referendumus priimant bet kokią naują Bendrijos sutartį, kuri kėsintųsi atimti dalį sprendimų laisvės iš britų parlamento.

Labiausiai proeuropietiška partija galima vadinti liberalus demokratus. Jie stipriai remia narystę ES, pasisako už bendros ES saugumo ir gynybos politikos kūrimą ir, skirtingai negu kitos dvi partijos, palaiko Didžiosios Britanijos prisijungimą prie euro zonos. Taip pat liberalai demokratai gana kritiškai žiūri į misiją Afganistane: ją remdami, jie kartu teigia, kad derybos su nuosaikiojo Talibano atstovais yra įmanomos ir jų reikia, kad britų kariai galėtų kuo greičiau grįžti namo. Liberalai demokratai nuo JAV vis labiau gręžiasi link Europos, taip oponuodami konservatoriams. Taigi galimoje šių dviejų partijų koalicijoje sprendžiant užsienio politikos klausimus gali kilti prieštaravimų.

Leiboristai savo nuostatas įterpia tarp šių dviejų partijų pozicijų. Jie pašiepia išskirtinę konservatorių draugystę su JAV, labiau pabrėždami bendradarbiavimo su Prancūzija būtinumą, tačiau ne taip noriai kaip liberalai demokratai pasisako už suartėjimą su ES. Vis dėlto galima drąsiai tvirtinti, kad rinkėjams užsienio politikos klausimai lieka antrame plane, o ir partijos daugiausia galvoja apie tai, kaip atgaivinti šalies ūkį. Tai ypač aktualu leiboristams – per jų vadovavimo laikotarpį šalies ekonomika vis augo, tačiau vyriausybė net ir klestėjimo metais išleisdavo daugiau, nei buvo galima, o atėjus krizei nebuvo paruošusi jokio atsarginio plano.

Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga.


   Versija spausdinimui
 
  (Skaityti komentarus: 1)
 
Vardas:
El. paštas:
Komentaras:


Įveskite kodą:  

Redakcija pasilieka teisę išimti neetiškus komentarus.
 
 
Paieška






Iššūkių aplinkai geopolitika (12)

2017 03 08


Pasaulio ekonomika ir politika išgyvena iššūkių kupinus laikus. Tai – Vakarų šalių santykiai su Rusija, NATO aljanso ateitis, pilietinis karas Sirijoje ir pabėgėlių krizė, auganti populizmo banga bei artėjantis Jungtinės Karalystės pasitraukimas iš Europos Sąjungos (ES). Šiomis temomis diskutuojama nuolat, tačiau nepelnytai pamirštama aplinkos ir jos apsaugos tvarumo tema.



Vokietijos biudžeto perteklius – rekordinėse aukštumose (34)

2017 03 01


Vokietijos biudžeto perteklius 2016 metais pasiekė rekordines aukštumas ir sudarė beveik 24 mlrd. eurų, o tokius rezultatus lėmė geresnis mokesčių surinkimas ir išaugęs užimtumas. Tai – jau treti metai, kai Vokietijos vyriausybės pajamos viršijo išlaidas. Tiesa, padidėjo išlaidos, susijusios su būsto rinka ir pabėgėlių integravimu. Remiantis oficialiais patvirtintais duomenimis, Vokietijos ekonomika praėjusiais metais augo 1,9 proc., o prie to prisidėjo vartotojų ir vyriausybės išlaidos.



Azija siekia stiprinti ryšius su Europa (87)

2017 02 22


Didžiulė nežinomybė, gaubianti Jungtinių Valstijų užsienio, saugumo ir prekybos politikos ateitį, atveria naujus horizontus Europos Sąjungai (ES) bendradarbiaujant su Azija. ES užsienio politikos vadovė Federica Mogherini tiki, kad šiame kontekste Europa gali imtis lyderystės. Vis dėlto kyla klausimas, ar Bendrija įstengtų pasinaudoti tokia galimybe, kai naujojo JAV prezidento Donaldo Trumpo politika tampa vis mažiau nuspėjama.



Kinijai reikalinga nauja strategija

2017 02 15


Šaltasis karas baigėsi 1991 metais, kai žlugo Sovietų Sąjunga. Era po Šaltojo karo baigėsi 2016-ųjų lapkritį, kai Donaldas Trumpas laimėjo Jungtinių Valstijų prezidento rinkimus. Sudėtinga nuspėti, ką pasauliui atneš D. Trumpo valdymas, o dėl šių priežasčių pradeda nerimauti Kinija. Toliau vykstant ekonominei globalizacijai, Kinija plėtoja artimus komercinius ryšius su Vakarų valstybėmis. Tai yra palanku šios šalies ekonomikos augimui ir plėtrai. Be to, minėti ryšiai stiprina Kinijos įtaką užsienyje. 



Graikija bando žengti nuo taupymo prie atsigavimo (9)

2017 02 08


Atėnų ir jų kreditorių požiūris į Graikijos finansinės pagalbos programą skiriasi, o nežinomybę Europoje kursto artėjantys rinkimai Europos Sąjungos (ES) valstybėse. Graikijos kreditoriai akcentuoja reformas darbo ir energetikos sektoriuose bei išlaidų apkarpymus. Tikimasi, kad Graikija ir tarptautiniai skolintojai susitarimą gali pasiekti šių metų vasario 20 dieną, kai numatomas euro zonos finansų ministrų susitikimas. Atėnai viliasi grįžti į obligacijų rinkas iki 2017 metų pabaigos. Tiesa, nerimą kelia Graikijos skolos tvarumas.


 

Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga!

© 2005-2017 Geopolitinių Studijų Centras