Apie mus     Veikla     Skelbimai     Kontaktai     Norintiems paremti     RSS 
 Lietuva
 Euroatlantinės organizacijos
 Rusija
 Kitos šalys
 Saugumas ir grėsmės
 Energetika
 Užsienio spaudos apžvalgos
 Leidiniai















   Rekomenduojame:







   Mus remia:



 
Energetika
 
  Kiek atominių elektrinių bus Baltijos regione? (7)

Komentarai:

Pasvarstymai, 2010 12 29 13:05
Straipsnyje yra nepaminėtas dar vienas svarbus aspektas - Ignalinos AE uždarymas. Jis turėtų vykti iki ~2030 m. Iki to laiko Lietuva daugiau ar mažiau išlaikys ir savo infrastruktūrą ir kompetenciją branduolinėje energetikoje. Aišku, ta kompetencija trauksis, jei nebus valstybinio palaikymo ir valios, bet kad ir nedidelė, ji bus. Tai bus žmonės, kurie supras branduolinės, radiacinės saugos klausimus, kurie yra labai svarbūs tiek uždarant, tiek ir ruošiantis statyti naują elektrinę. Todėl yra aišku, kad iš tiesų galima būtų dar ir palūkėti su realia statybos pradžia. Be to, jei masiškai paplis elektromobiliai, elektros suvartojimas kils apie kokius 2020 m. Tai būtų palankus faktorius statyti elektrinę.
Dar vienas svarbus dalykas - apie 2020 metus turėtų pasirodyti realūs IV kartos reaktoriai, kurie pasižymės ne tik žymiai padidinta sauga, bet ir žymiai didesniu efektyvumu, sieksiančiu apie 40 - 50%.
Kol kas Lietuoje elektros sunaudojimas nedidėja, bet reikėtų labai rimtai stiprinti vietinius generavimo šaltinius, visų pirma biokuro elektrines. Manau, kad jos galėtų pagaminti apie 30% elektros energijos, o gal ir daugiau. Tai būtų žymus svertas elektros rinkoje, įtakojantis elektros kainą.

Reziumuojant matyti, kad skubi AE statyba yra ne vienintelis kelias, bet kaip sakė prezidentė, reikia būtinai plėtoti ir kitus energijos šaltinius, apie ką energetikai per mažai kalba ir daro.

ekstraseansas, 2010 05 20 13:28
2 tai tikrai ir realios o trecia pletku lygije

jota, 2010 05 19 23:37
Rusijoj statys ne rusai, su italais jau sutarė. Tai tas XX metų gali ir tik X užtrukti.

Šiuo metu spaudoj pasirodė pranešimas, kad ir estai ketina. Kad jų ergetikos strategijoje yra numatyta Elektrinės statyba iki 2030 metų. ar 2020?

banner, 2010 05 11 09:49
Visa sita diskusija yra lietuviui paisrodytu sau paciam, kad jis yra lygus su didziausiais.
O tai mitas.
Bet tautinei LDK dydzio savimonei tai yra malonu.


Dima, 2010 05 10 15:03
1) Kaliningrade bus tikrai. Galima tuo neabejoti(nebent, neduok Die., kiltu trecia pasaulinis).

2)3) Baltarusijoje ir Lietuvoje- .. kazin. Jos tam finansiskai nera pajegios. O turint omeny, kad po 2013 metu teks europos sajungoje kapstyti patiems, AE perspektyvas atitolsta dar labiau. Baltarusija, jei suteiks privilegiju rusiskajam kapitalu, turi sansu isvisti pas save AE, bet uz dyka jos niekas "nekredituos"(aka. galima suprasti, kad pinigus niekas uz seip sau nedalins).
Tad dabar tikrai aisku, kad Kaliningrade AE bus. (dar yra Latvija ir Estija. bet Latvija kooperuosis su Lietuva ir tik Su lietuva, estai mentaliskai ir politiskai yra orientuoti kitus- i Skandinavus/Suomius, tad visai galimas dalykas, kad Estijoje Atomine ir galetu isdygti, o ir estai valstybes valdyme nera nei lietuviai, nei latviai, ten poziuris kiek kitoks, tad visai galimas dalykas, kad Estija bus atomine AE, jei neforsuos "kakzokiu" alternatyviu projektu).

Bajus, 2010 05 04 01:40
viska sprendzia finansai 3 dastate 6 stato 15 statys jie turi naftos doleriu jie patys moka pastatyti patys moka aptarnauti o Lietuvoje net paprasto atlieku sandelio pastatyti negali

ve, 2010 05 03 09:52
nus del rusu sakyciau yra nemenkai sansu bet jie per 20xx metus sugebejo damusti gal 3 dar sovietineje eroje pradetus statyti reaktorius
tai net ir jiems su visais rosatomais nauja elektrine - cia nemenkas jegu itempimas
o del batkos ... ar rusai rysis investuoti i batka dar klausimas
ir siap pas juos yra visaliak naftos kainos klausimas
jei ji pigs netycia del kokiu priezasciu, visos investicijos gali sustoti

 
 
 
Vardas:
El. paštas:
Komentaras:


Įveskite kodą:  

Redakcija pasilieka teisę išimti neetiškus komentarus.
 
 
Paieška






Iššūkių aplinkai geopolitika (12)

2017 03 08


Pasaulio ekonomika ir politika išgyvena iššūkių kupinus laikus. Tai – Vakarų šalių santykiai su Rusija, NATO aljanso ateitis, pilietinis karas Sirijoje ir pabėgėlių krizė, auganti populizmo banga bei artėjantis Jungtinės Karalystės pasitraukimas iš Europos Sąjungos (ES). Šiomis temomis diskutuojama nuolat, tačiau nepelnytai pamirštama aplinkos ir jos apsaugos tvarumo tema.



Vokietijos biudžeto perteklius – rekordinėse aukštumose (34)

2017 03 01


Vokietijos biudžeto perteklius 2016 metais pasiekė rekordines aukštumas ir sudarė beveik 24 mlrd. eurų, o tokius rezultatus lėmė geresnis mokesčių surinkimas ir išaugęs užimtumas. Tai – jau treti metai, kai Vokietijos vyriausybės pajamos viršijo išlaidas. Tiesa, padidėjo išlaidos, susijusios su būsto rinka ir pabėgėlių integravimu. Remiantis oficialiais patvirtintais duomenimis, Vokietijos ekonomika praėjusiais metais augo 1,9 proc., o prie to prisidėjo vartotojų ir vyriausybės išlaidos.



Azija siekia stiprinti ryšius su Europa (93)

2017 02 22


Didžiulė nežinomybė, gaubianti Jungtinių Valstijų užsienio, saugumo ir prekybos politikos ateitį, atveria naujus horizontus Europos Sąjungai (ES) bendradarbiaujant su Azija. ES užsienio politikos vadovė Federica Mogherini tiki, kad šiame kontekste Europa gali imtis lyderystės. Vis dėlto kyla klausimas, ar Bendrija įstengtų pasinaudoti tokia galimybe, kai naujojo JAV prezidento Donaldo Trumpo politika tampa vis mažiau nuspėjama.



Kinijai reikalinga nauja strategija

2017 02 15


Šaltasis karas baigėsi 1991 metais, kai žlugo Sovietų Sąjunga. Era po Šaltojo karo baigėsi 2016-ųjų lapkritį, kai Donaldas Trumpas laimėjo Jungtinių Valstijų prezidento rinkimus. Sudėtinga nuspėti, ką pasauliui atneš D. Trumpo valdymas, o dėl šių priežasčių pradeda nerimauti Kinija. Toliau vykstant ekonominei globalizacijai, Kinija plėtoja artimus komercinius ryšius su Vakarų valstybėmis. Tai yra palanku šios šalies ekonomikos augimui ir plėtrai. Be to, minėti ryšiai stiprina Kinijos įtaką užsienyje. 



Graikija bando žengti nuo taupymo prie atsigavimo (9)

2017 02 08


Atėnų ir jų kreditorių požiūris į Graikijos finansinės pagalbos programą skiriasi, o nežinomybę Europoje kursto artėjantys rinkimai Europos Sąjungos (ES) valstybėse. Graikijos kreditoriai akcentuoja reformas darbo ir energetikos sektoriuose bei išlaidų apkarpymus. Tikimasi, kad Graikija ir tarptautiniai skolintojai susitarimą gali pasiekti šių metų vasario 20 dieną, kai numatomas euro zonos finansų ministrų susitikimas. Atėnai viliasi grįžti į obligacijų rinkas iki 2017 metų pabaigos. Tiesa, nerimą kelia Graikijos skolos tvarumas.


 

Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga!

© 2005-2017 Geopolitinių Studijų Centras