Apie mus     Veikla     Skelbimai     Kontaktai     Norintiems paremti     RSS 
 Lietuva
 Euroatlantinės organizacijos
 Rusija
 Kitos šalys
 Saugumas ir grėsmės
 Energetika
 Užsienio spaudos apžvalgos
 Leidiniai















   Rekomenduojame:







   Mus remia:



 
Kitos šalys
 
  Krizė Graikijoje graso eurui (4)

Česlovas Iškauskas, politikos apžvalgininkas
2010 05 05

Praėjusią savaitę Graikija ėmė skambinti pavojaus varpais: jei ji negaus naujos finansinių antibiotikų injekcijos, po kelių mėnesių bankrutuos. Pernai prie šios prarajos buvo priėjusi Islandija, ją išgelbėjo kai kurios ES šalys, nors ši šiaurės valstybė dar nėra Bendrijos narė. Blogiausia tai, kad po Graikijos tarsi domino gali griūti Portugalijos, Ispanijos, net Italijos ir Airijos ekonomika. Londono „The Independent“ perspėja, kad ši griūtis gali pražudyti ir patį eurą.

Siekdami užkirsti kelią tokiems įvykiams, dar prieš balandžio 28 d. ES, Europos centrinio banko ir TVF sprendimą (iš tikrųjų jis buvo paskelbtas tik gegužės 2 d., sekmadienį) per trejus metus skirti Graikijai 110 mlrd. eurų paramą Vokietijos kanclerė Angela Merkel ir Amerikos vadovas Barackas Obama kalbėjosi telefonu. Pokalbio detalės nežinomos, tačiau Vakarų apžvalgininkai mano, kad JAV prezidentas paragino Vokietijos kanclerę būti labiau sukalbamą dėl paramos Graikijai. Laikraštis „Die Zeit“ tvirtina, kad kanclerė nebuvo griežta šios paramos priešininkė, tačiau kėlė Atėnams sąlygą, jog jie turi imtis radikalių taupymo reformų. Leidinys pažymi, kad ir šį kartą ES nebuvo vieninga.

Tačiau po pokalbio su B. Obama A. Merkel susitikime su TVF vadovu Dominique Strauss-Kahnu jau perspėjo, kad euro likimas pastatytas ant kortos. Pavymui Vokietijos socialdemokratų frakcijos Bundestage vadovas Frankas Walteris Steinmeieris per ZDF televiziją paragino kanclerę neleisti Graikijos žlugimo ir apkaltino ją delsimu, nes paramą Atėnai turėjo gauti dar balandžio 12-ąją.

Graikijos premjeras Georgios Papandreou, bendrame ES ir TVF vadovų susitikime pasidžiaugęs, kad Europa pagaliau suprato krizės keliamą pavojų valiutų sistemai, grįžęs į Atėnus rado nuo protestų liepsnojančias sostinės gatves: žmonės reiškė nepasitenkinimą neapgalvotais ir staigiais socialiniais suvaržymais, taupymo politika ir drakoniškomis reformomis. Daugelis nešė plakatus su užrašais: „Valdžia spėjo prisigrobti“, „Kur jūs buvote anksčiau?“, „Šalin tokią vyriausybę“. Rusijos interneto svetainė „Gazeta.ru“ ironiškai rašė, kad Graikija – tai ne Baltijos šalys, kur vyriausybių antikrizinės priemonės nesukėlė tokių protestų kaip Atėnuose. Nepaisydama pasipiktinimo bangos, Graikijos vyriausybė nutarė 24 mlrd. eurų sumažinti biudžeto išlaidas, įšaldyti biudžetininkų atlyginimus ir padidinti išėjimo į pensiją amžių. Bet ar to pakaks? Tai dar daugiau įpylė alyvos į ugnį: gegužės 5 d. Graikijoje numatytas visuotinis paros streikas...

„The Independent“ ekonomikos apžvalgininkas Seanas O‘Grady svarsto, kokia graikiška bacila gali užkrėsti eurą ir kaip ši epidemija išplis. Infekcija jau persimetė į Ispaniją ir Portugaliją, taip pat Italiją ir Airiją, tai yra tas šalis, kurios rašomos negražia santrumpa: PIIGS (angliškai skamba kaip „kiaulės“). Šios šalys išsijuosusios naudojosi savo priklausymu tvirtos valiutos euro zonai ir ėmė paskolas, jas švaistė į kairę ir į dešinę, ko nedarė turėdamos nacionalinius pinigus. Per tą laiką darbo užmokestis ir išlaidos labai pakilo, palyginti su tokiomis stipriomis ES šalimis kaip Vokietija. PIIGS jau neturi savo valiutų, todėl negali jų devalvuoti, kad sumažintų ekonomikos nuosmukį. Tad visa našta gula ant euro pečių.

Padėtis Ispanijoje, kurios ekonomika yra ketvirta pagal dydį Bendrijoje, labiausiai graso nusmukdyti eurą. Ši šalis pernelyg didelė, kad Vokietija ar Prancūzija ją išgelbėtų. Be to, padėtį komplikuoja tai, kad tokią „kiaulystę“ eurui iškrėtusiose šalyse valstybės obligacijos, kurios galėtų sumažinti krizės padarinius, nėra paklausios. Investuotojai abejoja, ar vyriausybės pajėgios atsiskaityti, nes jos neskuba imtis taupymo priemonių. „Die Zeit“ priduria, kad euro zonoje nėra nė vienos valstybės, nepažeidusios Mastrichto susitarimų, tačiau PIIGS šalių nuosmukis gali atvesti prie tikros visos ES sistemos griūties. Ką tik priimta Lisabonos sutartis taip pat patirs euroskeptikų smūgį.

Be Airijos, kuria, beje, didžiavosi ir prieš šešerius metus į ES įstojusios Baltijos šalys, infekcija pamažu apima vadinamąją „minkštą Europos papilvę“ – apatinę pietinę Bendrijos dalį (čia vėl kai kam toks apibūdinimas asocijuojasi su kiaulės įvaizdžiu). Tarptautinė reitingų agentūra „Standard and Poor‘s“ jau sumažino Ispanijos ir Portugalijos skolinimosi reitingus, o praėjus parai – Ispanijos reitingus dar kartą. Iki 2016 m. jos BVP augs tik 0,7 proc. per metus, nors buvo manoma, kad per ateinančius šešerius metus šis rodiklis didės bent po 1 proc. kasmet. Vadinasi, tvirtina Londone įsikūrusi agentūra, Madridas negalės mažinti biudžeto deficito, todėl skolinimosi reitingą ji pavadino „negatyviu“.

Portugalija taip pat atsidūrusi ties žlugimo riba. Kaip praneša CŽV tvarkomas portalas (https://www.cia.gov/library/publications/the-worldžfactbook/goes/po.html), Portugalija, jau 1986 m. sėkmingai pradėjusi reformas, privatizavusi daugelį privačių kompanijų, liberalizavusi rinką ir 2002 m. pradžioje kartu su 11 kitų ES valstybių įsivedusi eurą, dabar savo BVP tegali prilyginti tik dviem trečdaliams 27-ių Bendrijos šalių vidurkio. Ekonomikos augimas pernai sudarė 3,3 proc., 2009 m. biudžeto deficitas pasiekė 6,8 proc., tad jis toli nuo ES 3 proc. vidurkio. Šių metų pradžia Lisabonai irgi nieko gero nežada.

Blogas prognozes greitai pajuto ir euras: paskutinę balandžio dieną, nors jau buvo žinoma apie pagalbą Graikijai, euro kursas dolerio atžvilgiu nukrito 0,1 proc. – iki 1,32 dolerio už eurą. Per pusmetį, banko „Morgan Stanley“ ekspertų vertinimu, euro kursas nusmuko 11 proc., o dar po metų jis tekainuos 1,1 dolerio. Štai kodėl, kaip praneša TVF, pasaulio bankai per tris šių metų mėnesius savo valiutų rezervų dalį eurais sumažino nuo 28 iki 27,6 procento. Ekspertai tvirtina, kad pasitikėjimas euru susvyravo dėl krizės vienoje šalyje (turima omenyje Graikija), kurios ekonomikos dalis regione tesudaro 2,6 procento. Prancūzijos naujienų agentūra AFP šį užkratą vaizdžiai pavadino labai užkrečiamu Ebolos virusu (Ebolos hemoraginė karštinė – mirtina infekcinė liga, kilusi neva iš Kongo). Nors užkrato židinys ribotas, šis virusas plinta didžiuliu greičiu ir pakerta gyvybines žmonių, gyvūnų, o šiuo atveju – ir valstybių funkcijas.

O juk G20 valstybių centrinių bankų vadovų ir finansų ministrų susitikime buvo konstatuota, kad pasaulio ekonomika pamažu atgyja. „20-ties grupė“, rašoma bendrame jos pareiškime, dėjo visas pastangas, kad politinė parama ekonomikos reformoms duotų teigiamų rezultatų. Nors nesumažino nedarbo, šios priemonės davė palyginti gerą efektą. Kitas G20 finansininkų susitikimas vyks birželio 4–5 d. Pusanoje (Pietų Korėja), o vadovų susitikimas bus surengtas birželio 26–27 d. Toronte.

Iki to laiko Senajame žemyne gali įsisiūbuoti nauja krizė. Vadinasi, priemonių reikia imtis skubiai, nelaukiant vasaros, kai infekcija paprastai plinta greičiau.

Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga.


   Versija spausdinimui
 
  (Skaityti komentarus: 4)
 
Vardas:
El. paštas:
Komentaras:


Įveskite kodą:  

Redakcija pasilieka teisę išimti neetiškus komentarus.
 
 
Paieška






Iššūkių aplinkai geopolitika (12)

2017 03 08


Pasaulio ekonomika ir politika išgyvena iššūkių kupinus laikus. Tai – Vakarų šalių santykiai su Rusija, NATO aljanso ateitis, pilietinis karas Sirijoje ir pabėgėlių krizė, auganti populizmo banga bei artėjantis Jungtinės Karalystės pasitraukimas iš Europos Sąjungos (ES). Šiomis temomis diskutuojama nuolat, tačiau nepelnytai pamirštama aplinkos ir jos apsaugos tvarumo tema.



Vokietijos biudžeto perteklius – rekordinėse aukštumose (34)

2017 03 01


Vokietijos biudžeto perteklius 2016 metais pasiekė rekordines aukštumas ir sudarė beveik 24 mlrd. eurų, o tokius rezultatus lėmė geresnis mokesčių surinkimas ir išaugęs užimtumas. Tai – jau treti metai, kai Vokietijos vyriausybės pajamos viršijo išlaidas. Tiesa, padidėjo išlaidos, susijusios su būsto rinka ir pabėgėlių integravimu. Remiantis oficialiais patvirtintais duomenimis, Vokietijos ekonomika praėjusiais metais augo 1,9 proc., o prie to prisidėjo vartotojų ir vyriausybės išlaidos.



Azija siekia stiprinti ryšius su Europa (97)

2017 02 22


Didžiulė nežinomybė, gaubianti Jungtinių Valstijų užsienio, saugumo ir prekybos politikos ateitį, atveria naujus horizontus Europos Sąjungai (ES) bendradarbiaujant su Azija. ES užsienio politikos vadovė Federica Mogherini tiki, kad šiame kontekste Europa gali imtis lyderystės. Vis dėlto kyla klausimas, ar Bendrija įstengtų pasinaudoti tokia galimybe, kai naujojo JAV prezidento Donaldo Trumpo politika tampa vis mažiau nuspėjama.



Kinijai reikalinga nauja strategija

2017 02 15


Šaltasis karas baigėsi 1991 metais, kai žlugo Sovietų Sąjunga. Era po Šaltojo karo baigėsi 2016-ųjų lapkritį, kai Donaldas Trumpas laimėjo Jungtinių Valstijų prezidento rinkimus. Sudėtinga nuspėti, ką pasauliui atneš D. Trumpo valdymas, o dėl šių priežasčių pradeda nerimauti Kinija. Toliau vykstant ekonominei globalizacijai, Kinija plėtoja artimus komercinius ryšius su Vakarų valstybėmis. Tai yra palanku šios šalies ekonomikos augimui ir plėtrai. Be to, minėti ryšiai stiprina Kinijos įtaką užsienyje. 



Graikija bando žengti nuo taupymo prie atsigavimo (9)

2017 02 08


Atėnų ir jų kreditorių požiūris į Graikijos finansinės pagalbos programą skiriasi, o nežinomybę Europoje kursto artėjantys rinkimai Europos Sąjungos (ES) valstybėse. Graikijos kreditoriai akcentuoja reformas darbo ir energetikos sektoriuose bei išlaidų apkarpymus. Tikimasi, kad Graikija ir tarptautiniai skolintojai susitarimą gali pasiekti šių metų vasario 20 dieną, kai numatomas euro zonos finansų ministrų susitikimas. Atėnai viliasi grįžti į obligacijų rinkas iki 2017 metų pabaigos. Tiesa, nerimą kelia Graikijos skolos tvarumas.


 

Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga!

© 2005-2017 Geopolitinių Studijų Centras