Apie mus     Veikla     Skelbimai     Kontaktai     Norintiems paremti     RSS 
 Lietuva
 Euroatlantinės organizacijos
 Rusija
 Kitos šalys
 Saugumas ir grėsmės
 Energetika
 Užsienio spaudos apžvalgos
 Leidiniai















   Rekomenduojame:







   Mus remia:



 
Kitos šalys
 
  Romai – silpnoji grandis Europos Sąjungoje (12)

Komentarai:

Tauras, 2010 09 02 09:59
Sveiki,

as nuolat stebiu Pancuzijos politine situacija, ir noriu straipsnio autoriui pakomentuoti ir stabteleti ties siu N. Sarkozy veiksmu tikruju priezasciu:
Politine partija UMP siekdama uzglaistyti visa informacija ir ziniasklaidos stebima audra apie du didziausius skandalus Prancuzijoje, kurie gali sugriauti siometines valdzios pamatus, tai: Betencourt ir Karachi bylos, daugiau inf rasite vieninteliuose galima sakyti truputi laisves turinciuose FR MEDIA puslapiuose:http://www.agoravox.fr/ ir http://www.mediapart.fr/journal/france.

Sekmes


A to E to Vytenis, 2010 08 30 13:42
Jusu isvedziojimai apie migracijos teikiama nauda yra nepriekaistingi. Taciau pamirstate pamineti viena fakta, kad migracija gali buti naudinga kai imigrantai dirba, o ne tik naudojasi socialine sistema. Prajuokintumete, jei bandytumete pateikti realius LEGALIAI dirbanciu romu Prancuzijoje (ir visam pasaulyje) skaicius.

Tai eilini karta parodo, kad i teorijas, kokios jos bebutu, niekada negalima nekvestionuojamai ziureti.

E To Vytenis, 2010 08 28 14:35
Pagal Jusu logika iseina, kad tiek Anglija, tiek JAV, tiek Vokietija yra zlugusios valstybes, del padidejusios migracijos is Rytu? O sprendimo budas masines deportacijos ir "tautos isgryninimas"?

Visiskas absurdas. Tautinis tyrumas tai tik siu dienu mitas.
Be abejo visas tautiskumas ir tautine vienybe laikui begant silpnes butent del Globalizacijos itakos. Ir tai, mano nuomone, nera katastrofa.

Kaip jau visi zinome gimstamumas issivysciusiose salyse mazeja. Bet ka gi tai reiskia? Reiskia, kad darbingu zmoniu populiacija mazeja, kas galiausiai atsiliepia i mokesciu surinkimo mazejima. O tai galiausiai atsiliepia 3-ajam pasauliui. Visi puikiai zinome, kad issivysciusios salys isipareigojo skirti, tam tikra dali savo mokesciu 3-ajam pasauliui kaip labdara, kad istraukti is nepritekliaus. O tai dar ilgiau prailgina globalias problemas ir ju sprendimma.

Taigi migracija uzpildo spragas ir padidina biudzeta.

Visu pirma migracija buvo skatinam tiek pacios Prancuzijos, tiek Anglijos, tiek JAV. Tad del esamos situacijos kaltint paciu migrantu tikrai negalima. O deportuoti tam tikra ju skaiciu isviso yra ne racionalus sprendimas.

Siaip realiai nera jokios globalios struktros ar aktoriaus kuris butu toks stiprus kad galetu reguliuoti migracija globaliame lygmenyje. Zinoma yra IOM, taciau vel gi, pagalba suteikia tik minimaliai. Taigi galu gale, kaip ir tarptautine sistema, globalicacija priveda prie global governance teorijos.
Taciau be global governance, valstybes pacios atsakingos uz savo migracijos politika, taigi, kaltint reiketu ne pacius migrantus ar mazumas, o pacios valstybes institucijas ir spragas.

Europos gyventojas, 2010 08 27 23:45
Reikėtų visada ant svarstyklių dėti po lygiai, kad būtų nenusverta ne į vieną pusę. Jeigu valstybė duoda čigonams teisę gyventi, kaip ir kitiems imigrantams, pvz. lietuviams, tik nuo individų priklauso, kaip jie gyvens. Juk ir tam tikra dalis lietuvių pakliūna į kalėjimus Anglijoje, bet ar skandalas dėl to kyla? Ne. Tiesiog čigonų tautoje (ar jie tauta?) yra toks dalykas, kad pas juos labai daug nusikaltėlių, jeigu lietuvių tautoje tokių yra mažuma, tai čigonai labai jau didele dalimi yra nusikalsti linkę asmenys. Kodėl? Aišku, kad ir su socialine neteisybe, istorija, bet ar lietuviai dabar dėl to, kad juos kelis šimtus metų atakavo Rusijos imperija ir siuntė į Sibirą turi imti ir gyventi kaip aborigenai taboruose ir vagiliauti? Nemanau. Romams patinka toks gyvenimo būdas, juk ir JAV yra tokie kvartalai, kur mes tikrai nenorėtume įžengti, bet ar tai problema? Problema yra tada, kai tie kvartalai pradeda kelti problemas, o patys jie yra tiesiog faktas, kaip ir čigonai, jie tiesiog faktas, reik kovoti su jų buvimu, deportuoti ir t.t. Galima gailėtis, bet svarstyklės neturi būti nulinkusios į jų pusę, jeigu jie patys nesistengia keistis. Tam, kad keistis reik pastangų, o jeigu jie jų nerodo, tai? Kažkada ir juodaodžiai labai buvo engiami JAV, ar ne taip? O štai prezidentas juodaodis, o kur čigonas prezidentas? Jie juk net ne tamsūs, šiek tiek patamsėję, bet ne juodi, tai kur problemos? Keiskite pavardes, taisyklingai kalbėti lietuviškai ir į priekį, bet kažkur yra reiškias nenoras keistis, matyt, senas geras gyvenimo būdas (narkotikai, vagystės) yra labai naudingas, pelningas. Juk lengviau gyventi seną gerą gyvenimą be pastangų, negu sunkiai dirbti ir keistis? Esmė tame, kad ir Afrikoje yra daug betvarkės, bet kol Afrika tarkim nekelia problemų Europai tol jie geri, o jei čigonai nori gyventi kaip Afrikiečiai Europos vidury, tai juos reik atitinkamai ir pamokyti. Jeigu net nesugeba sukurti savo valstybės, savo tvarkos, o tik elgtis ne civilizuotai, tai reik spręst problemą.

Dziugas, 2010 08 27 19:39
Ispanijoje daug cigonu ir praktiskai niekam nekyla jokiu abejoniu, kad jie gyvena is vagysciu ir karkotiku prekybos, kaip, beje, manau ir visame likusiame Pasaulyje, taciau ispanai tyli sukande dantis ir kisa pinigus visokioms pagalbos programoms, nes bijo buti apsaukti nacionalistais ar sovinistais. Palaikau docenta, kiek besigrozetum tolerancija, o visgi reikia ir save gerbti. Kitas klausimas - kaip spresti ju problema, nes jokios socialines programos cia nepadeda.

GRU pasekejas, 2010 08 26 23:37
Cia skaitosi visoms salims - Ispanijai, Anglijai, Italijai ir t.t. Tu ciurku visur pilna...

Vytenis, 2010 08 26 21:00
Prancūzija jau ir taip yra žlugusi valstybė dėl itin didelio musulmonų ir juodaodžių skaičiaus. Romų deportacijos šiame kontekste atrodo labai juokingai. Prancūzija atsigaus tik tada, kai bus imtasi masinių musulmonų ir juodaodžių deportacijų.

jjjjj, 2010 08 26 17:52
Na,kad ir kaip gailėtume ar negailėtume čigonų,faktai kalba patys už save 95procentai romų yra narkotikų platintojai,vagys ir chuliganai.

Docentas, 2010 08 26 17:03
Labai lengva apšaukti šovinistu (ar nacionalistu), bet tame nieko gedingo. Aš priimu šią pravardę. O tai tuojau Lietuvoj neliks lietuvių, kaip prie sovietų jų buvo mažuma, bent jau kalbančių grynai lietuviškai).
O Anonimui patariu irgi vengti nereikalingos tolerancijos...

Anonimas, 2010 08 26 12:33
Lietuvoje romu nelabai gales deportuoti, juos net nubausti sunku. 95%cigonu neturi jokio asmens dokumento, vienas i kita jie saukiasi tik vardu, didzioji dalis vardu panasus, todel neimanoma jiem surasyti net paprasciausios baudos, kurios galu gale jie vistiek nesumoka. Trumpai tariant, cigonu taboras, Lietuvoje, yra viena didele teisine skyle, kurioje neimanoma pritaikyti istatymu. Pirmiausia reiktu, kad Lietuvos(Vilniaus) valdzia suteiktu visiems asmenybes, tada manau dauguma romu ir taip atsidurtu ikalinimo istaigose.

to Docentas, 2010 08 26 10:28
o kada tautos buvo "grynos" iš kur tos fantazijos ? Šovinistų čia viskas prasmirdo....

Docentas, 2010 08 26 10:06
Europoje kyla nauja banga - tautinis išsigryninimas. Atsisakoma visokių nelegalių ir marginalinių migrantų, nes jie dažnai žudo ncionalines ekonomikas. Klausimas tik, kada Lietuva užlips ant šios bangos, nes nuo įkyriai peršamos rasinės ir tautinės tolerancijos dažnai darosi koktu...

 
 
 
Vardas:
El. paštas:
Komentaras:


Įveskite kodą:  

Redakcija pasilieka teisę išimti neetiškus komentarus.
 
 
Paieška






Iššūkių aplinkai geopolitika (12)

2017 03 08


Pasaulio ekonomika ir politika išgyvena iššūkių kupinus laikus. Tai – Vakarų šalių santykiai su Rusija, NATO aljanso ateitis, pilietinis karas Sirijoje ir pabėgėlių krizė, auganti populizmo banga bei artėjantis Jungtinės Karalystės pasitraukimas iš Europos Sąjungos (ES). Šiomis temomis diskutuojama nuolat, tačiau nepelnytai pamirštama aplinkos ir jos apsaugos tvarumo tema.



Vokietijos biudžeto perteklius – rekordinėse aukštumose (34)

2017 03 01


Vokietijos biudžeto perteklius 2016 metais pasiekė rekordines aukštumas ir sudarė beveik 24 mlrd. eurų, o tokius rezultatus lėmė geresnis mokesčių surinkimas ir išaugęs užimtumas. Tai – jau treti metai, kai Vokietijos vyriausybės pajamos viršijo išlaidas. Tiesa, padidėjo išlaidos, susijusios su būsto rinka ir pabėgėlių integravimu. Remiantis oficialiais patvirtintais duomenimis, Vokietijos ekonomika praėjusiais metais augo 1,9 proc., o prie to prisidėjo vartotojų ir vyriausybės išlaidos.



Azija siekia stiprinti ryšius su Europa (87)

2017 02 22


Didžiulė nežinomybė, gaubianti Jungtinių Valstijų užsienio, saugumo ir prekybos politikos ateitį, atveria naujus horizontus Europos Sąjungai (ES) bendradarbiaujant su Azija. ES užsienio politikos vadovė Federica Mogherini tiki, kad šiame kontekste Europa gali imtis lyderystės. Vis dėlto kyla klausimas, ar Bendrija įstengtų pasinaudoti tokia galimybe, kai naujojo JAV prezidento Donaldo Trumpo politika tampa vis mažiau nuspėjama.



Kinijai reikalinga nauja strategija

2017 02 15


Šaltasis karas baigėsi 1991 metais, kai žlugo Sovietų Sąjunga. Era po Šaltojo karo baigėsi 2016-ųjų lapkritį, kai Donaldas Trumpas laimėjo Jungtinių Valstijų prezidento rinkimus. Sudėtinga nuspėti, ką pasauliui atneš D. Trumpo valdymas, o dėl šių priežasčių pradeda nerimauti Kinija. Toliau vykstant ekonominei globalizacijai, Kinija plėtoja artimus komercinius ryšius su Vakarų valstybėmis. Tai yra palanku šios šalies ekonomikos augimui ir plėtrai. Be to, minėti ryšiai stiprina Kinijos įtaką užsienyje. 



Graikija bando žengti nuo taupymo prie atsigavimo (9)

2017 02 08


Atėnų ir jų kreditorių požiūris į Graikijos finansinės pagalbos programą skiriasi, o nežinomybę Europoje kursto artėjantys rinkimai Europos Sąjungos (ES) valstybėse. Graikijos kreditoriai akcentuoja reformas darbo ir energetikos sektoriuose bei išlaidų apkarpymus. Tikimasi, kad Graikija ir tarptautiniai skolintojai susitarimą gali pasiekti šių metų vasario 20 dieną, kai numatomas euro zonos finansų ministrų susitikimas. Atėnai viliasi grįžti į obligacijų rinkas iki 2017 metų pabaigos. Tiesa, nerimą kelia Graikijos skolos tvarumas.


 

Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga!

© 2005-2017 Geopolitinių Studijų Centras