Apie mus     Veikla     Skelbimai     Kontaktai     Norintiems paremti     RSS 
 Lietuva
 Euroatlantinės organizacijos
 Rusija
 Kitos šalys
 Saugumas ir grėsmės
 Energetika
 Užsienio spaudos apžvalgos
 Leidiniai















   Rekomenduojame:







   Mus remia:



 
Užsienio spaudos apžvalgos
 
  Pavelas K. Bajevas. D. Medvedevas siekia paramos Rusijos modernizacijai

2011 01 27

Ypatingą garbę sakyti kalbą Pasaulio ekonomikos forumo atidaryme Davose Rusijos prezidentas Dmitrijus Medvedevas labai įvertino. Jis tai interpretuoja kaip tarptautinį pripažinimą modernizacijos kursui. Po sprogimo Domodedovo oro uoste Maskvoje prezidento administracija pranešė, kad D. Medvedevo kelionė į Davosą atidedama. Praėjusiais metais Prancūzijos prezidentas Nicolas Sarkozy užsipuolė bankus dėl jų godumo ir atsakomybės stokos. Nesitikima, kad D. Medvedevas kreiptų didelį dėmesį į moralinę kapitalizmo dimensiją, kuri nėra tokia žinoma Rusijos „valstybės ir patikimų bičiulių“ kapitalizme. Daugelyje ekonomikos susirinkimų 2010 metais, įskaitant G8, G20, APEC ir Jaroslavlio forumą, D. Medvedevas nedaug teturėjo ką pasakyti, išskyrus tai, kad Jungtinių Valstijų doleris netaptų visuotine valiuta. Tačiau šiuo klausimu daug svarbesnė Kinijos ir jos prezidento Hu Jintao nuomonė. Kinijos vadovas praėjusią savaitę aplankė Jungtines Valstijas. O štai D. Medvedevas, ko gero, teigs, kad atsigaunantis augimas Rusijoje yra jėga, padėsianti visuotiniam atsigavimui bei perėjimui nuo krizės, prie kurios imama priprasti, į investicijų skatinimą.

Tokia neva pozityvi perspektyva Rusijos lyderių buvo vaizduojama kiekvienoje oficialioje kalboje jau paskutinius kelis mėnesius, tačiau ji labai skiriasi nuo Pasaulio ekonomikos forumo ekspertų pasisakymų apie egzistuojančių institucijų nesugebėjimą suvaldyti krizės visuotinėje sistemoje. Tiesą sakant, Rusija yra puikus žlugusio augimo modelio pavyzdys. Krizės tematika koreguoja Davoso debatų turinį. Tokia padėtis susiklostė, nes Rusijos valdininkai ir biurokratai atmeta tam tikrą ekonominę trajektoriją. Tai įtakingas Rusijos ekonomistas Jevgenijus Jasinas apibrėžia kaip stagnaciją, sukeltą verslui taikomo biurokratinio spaudimo.

Lėtas 3–4 proc. augimas reiškia, kad net metų gale Rusija nepasieks iki krizės buvusio lygio. Taigi tikslas padvigubinti BVP, daugybę sykių pakartotas Kremliaus, bus atidėtas neribotam laikui. Augimas vyksta tik statistiškai. Vis dėlto infliacija dar padidėjo. Svarbus faktorius Rusijos ekonomikai yra naftos kainų didėjimo tendencija. Jos kaina jau peržengė psichologiškai svarbų slenkstį – 100 JAV dolerių už barelį. Šios pajamos padės sumažinti biudžeto deficitą.

Rusijos politinė sistema išlieka tvirtai antimodernizacinė. D. Medvedevo „modernizacijos“ diskursas pretenduoja pasiūlyti alternatyvų modelį, kuris sujungtų visuotines inovacijas ir produkcijos tinklus. Vis dėlto tai labiau skirta paslėpti korumpuotą V. Putino sistemą.

Pagal 2011 m. sausio 24 d. „Eurasia Daily Monitor“ informaciją parengė Irma Baranauskaitė.


   Versija spausdinimui
 
  Straipsnis komentarų neturi
 
Vardas:
El. paštas:
Komentaras:


Įveskite kodą:  

Redakcija pasilieka teisę išimti neetiškus komentarus.
 
 
Paieška






Iššūkių aplinkai geopolitika (12)

2017 03 08


Pasaulio ekonomika ir politika išgyvena iššūkių kupinus laikus. Tai – Vakarų šalių santykiai su Rusija, NATO aljanso ateitis, pilietinis karas Sirijoje ir pabėgėlių krizė, auganti populizmo banga bei artėjantis Jungtinės Karalystės pasitraukimas iš Europos Sąjungos (ES). Šiomis temomis diskutuojama nuolat, tačiau nepelnytai pamirštama aplinkos ir jos apsaugos tvarumo tema.



Vokietijos biudžeto perteklius – rekordinėse aukštumose (34)

2017 03 01


Vokietijos biudžeto perteklius 2016 metais pasiekė rekordines aukštumas ir sudarė beveik 24 mlrd. eurų, o tokius rezultatus lėmė geresnis mokesčių surinkimas ir išaugęs užimtumas. Tai – jau treti metai, kai Vokietijos vyriausybės pajamos viršijo išlaidas. Tiesa, padidėjo išlaidos, susijusios su būsto rinka ir pabėgėlių integravimu. Remiantis oficialiais patvirtintais duomenimis, Vokietijos ekonomika praėjusiais metais augo 1,9 proc., o prie to prisidėjo vartotojų ir vyriausybės išlaidos.



Azija siekia stiprinti ryšius su Europa (87)

2017 02 22


Didžiulė nežinomybė, gaubianti Jungtinių Valstijų užsienio, saugumo ir prekybos politikos ateitį, atveria naujus horizontus Europos Sąjungai (ES) bendradarbiaujant su Azija. ES užsienio politikos vadovė Federica Mogherini tiki, kad šiame kontekste Europa gali imtis lyderystės. Vis dėlto kyla klausimas, ar Bendrija įstengtų pasinaudoti tokia galimybe, kai naujojo JAV prezidento Donaldo Trumpo politika tampa vis mažiau nuspėjama.



Kinijai reikalinga nauja strategija

2017 02 15


Šaltasis karas baigėsi 1991 metais, kai žlugo Sovietų Sąjunga. Era po Šaltojo karo baigėsi 2016-ųjų lapkritį, kai Donaldas Trumpas laimėjo Jungtinių Valstijų prezidento rinkimus. Sudėtinga nuspėti, ką pasauliui atneš D. Trumpo valdymas, o dėl šių priežasčių pradeda nerimauti Kinija. Toliau vykstant ekonominei globalizacijai, Kinija plėtoja artimus komercinius ryšius su Vakarų valstybėmis. Tai yra palanku šios šalies ekonomikos augimui ir plėtrai. Be to, minėti ryšiai stiprina Kinijos įtaką užsienyje. 



Graikija bando žengti nuo taupymo prie atsigavimo (9)

2017 02 08


Atėnų ir jų kreditorių požiūris į Graikijos finansinės pagalbos programą skiriasi, o nežinomybę Europoje kursto artėjantys rinkimai Europos Sąjungos (ES) valstybėse. Graikijos kreditoriai akcentuoja reformas darbo ir energetikos sektoriuose bei išlaidų apkarpymus. Tikimasi, kad Graikija ir tarptautiniai skolintojai susitarimą gali pasiekti šių metų vasario 20 dieną, kai numatomas euro zonos finansų ministrų susitikimas. Atėnai viliasi grįžti į obligacijų rinkas iki 2017 metų pabaigos. Tiesa, nerimą kelia Graikijos skolos tvarumas.


 

Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga!

© 2005-2017 Geopolitinių Studijų Centras