Apie mus     Veikla     Skelbimai     Kontaktai     Norintiems paremti     RSS 
 Lietuva
 Euroatlantinės organizacijos
 Rusija
 Kitos šalys
 Saugumas ir grėsmės
 Energetika
 Užsienio spaudos apžvalgos
 Leidiniai















   Rekomenduojame:







   Mus remia:



 
Užsienio spaudos apžvalgos
 
  Kaip Rusija susikūrė islamo terorizmo problemą?

2011 02 01

Teroro ataka Maskvos oro uoste šių metų sausio 24 dieną buvo šiurpi ir nusinešė daug nekaltų civilių gyvybių. Šis įvykis siejamas su Čečėnija arba aplinkinėmis Kaukazo vietovėmis, iš kurių kilo tiek daug panašių atakų. Rusijoje įvyko daugiausia rimtų teroro atakų per paskutinį dešimtmetį (išskyrus Afganistaną, Pakistaną ir Iraką, kurie yra karo zonoje). Kyla klausimas, kodėl taip yra. Atsakymas slypi Rusijos antiterorizmo strategijoje. Tiesą sakant, tai yra nesėkmingos kovos su terorizmu atvejis.

Taigi Maskva susidūrė su brutaliu ir žiauriu islamo terorizmo judėjimu, kuris yra paremtas džihadu ir nelinkęs į kompromisus. Jo tikslas – sukelti skausmą rusams. Tokį požiūrį pristato Rusijos pareigūnai ir palaiko Vakarų lyderiai. Per šį dešimtmetį George`as W. Bushas ir Tony Blairas tokius teroro incidentus Rusijoje greitai pasmerkdavo ir apibūdindavo kaip islamo teroro pavyzdžius, susijusius su „al Qaeda“ ir jos fanatizmu. Šis neapgalvotas pritarimas Rusijos versijai leido Maskvai atsakyti į išpuolius brutaliai ir žiauriai, kartais nukentėdavo net nekalti civiliai. Toks elgesys nesulaukdavo tarptautinės kritikos.

Į šią istoriją galima žvelgti ir kitaip. Čečėnijos kova su Rusija iš esmės neturi nieko bendra su islamu. Maždaug prieš 200 metų Rusijos imperija pradėjo karą ir ekspansiją nedidelėje srityje, pavadinimu Čečėnija. Vėliau sekė keli kruvini dešimtmečiai ir čečėnai buvo prievarta įjungti į imperiją 1859 metais. Kai caro valdžia Maskvoje žlugo, čečėnai ėmė reikalauti nepriklausomybės ir ją gavo 1918 metais. Įvairūs Sovietų Sąjungos lyderiai jiems taikė represijas.

1990 metais, žlungant Sovietų Sąjungai, visos čečėnų politinės grupuotės susivienijo, kad pareikalautų neatidėliotinos nepriklausomybės nuo Maskvos. Atsakydama į tai, Rusijos vyriausybė įsiveržė į Čečėniją. Per paskutinius du dešimtmečius Rusija kariavo du žiaurius karus, per kuriuos žuvo dešimtys tūkstančių čečėnų civilių, beveik sugriovė visą respubliką, ypač sostinę Grozną. Pagaliau Maskva numalšino Čečėniją ir įtaisė prezidentu lankstų Ramzaną Kadyrovą, kurio režimas laikomas represiniu, paremtu smurtu ir baime.

Kadangi Čečėnijos separatistinis judėjimas ir toliau buvo žiauriai slopinamas, jis pasidarė dar ekstremalesnis, ieškantis paramos visur – net tarp islamo ekstremistų. Čečėnų grupės, visada nesuvaldomos ir fragmentuotos, tapo nekontroliuojamos. Kai Rusija sunaikino Čečėnijos pilietinę visuomenę, jos vietą užėmė anarchija ir gaujų karai. Musulmonai fundamentalistai iš Saudo Arabijos ir kitų valstybių rėmė kai kurias iš šių grupių. Net dabar, kai padėtis Čečėnijoje ramesnė, Rusija padėtį atidžiai stebi ir prireikus panaudoja smurtą. Net religijos išpažinimas sutinkamas priešiškai.

„Atpildas yra neišvengiamas“, – teigė Rusijos premjeras Vladimiras Putinas, o Maskvos oro uosto ataką pavadino kaip dar didesnį žingsnį į smurtą ir ekstremizmą.

Pagal 2011 m. sausio 27 d. „Time“ informaciją parengė Irma Baranauskaitė.


   Versija spausdinimui
 
  Straipsnis komentarų neturi
 
Vardas:
El. paštas:
Komentaras:


Įveskite kodą:  

Redakcija pasilieka teisę išimti neetiškus komentarus.
 
 
Paieška






Iššūkių aplinkai geopolitika (12)

2017 03 08


Pasaulio ekonomika ir politika išgyvena iššūkių kupinus laikus. Tai – Vakarų šalių santykiai su Rusija, NATO aljanso ateitis, pilietinis karas Sirijoje ir pabėgėlių krizė, auganti populizmo banga bei artėjantis Jungtinės Karalystės pasitraukimas iš Europos Sąjungos (ES). Šiomis temomis diskutuojama nuolat, tačiau nepelnytai pamirštama aplinkos ir jos apsaugos tvarumo tema.



Vokietijos biudžeto perteklius – rekordinėse aukštumose (34)

2017 03 01


Vokietijos biudžeto perteklius 2016 metais pasiekė rekordines aukštumas ir sudarė beveik 24 mlrd. eurų, o tokius rezultatus lėmė geresnis mokesčių surinkimas ir išaugęs užimtumas. Tai – jau treti metai, kai Vokietijos vyriausybės pajamos viršijo išlaidas. Tiesa, padidėjo išlaidos, susijusios su būsto rinka ir pabėgėlių integravimu. Remiantis oficialiais patvirtintais duomenimis, Vokietijos ekonomika praėjusiais metais augo 1,9 proc., o prie to prisidėjo vartotojų ir vyriausybės išlaidos.



Azija siekia stiprinti ryšius su Europa (87)

2017 02 22


Didžiulė nežinomybė, gaubianti Jungtinių Valstijų užsienio, saugumo ir prekybos politikos ateitį, atveria naujus horizontus Europos Sąjungai (ES) bendradarbiaujant su Azija. ES užsienio politikos vadovė Federica Mogherini tiki, kad šiame kontekste Europa gali imtis lyderystės. Vis dėlto kyla klausimas, ar Bendrija įstengtų pasinaudoti tokia galimybe, kai naujojo JAV prezidento Donaldo Trumpo politika tampa vis mažiau nuspėjama.



Kinijai reikalinga nauja strategija

2017 02 15


Šaltasis karas baigėsi 1991 metais, kai žlugo Sovietų Sąjunga. Era po Šaltojo karo baigėsi 2016-ųjų lapkritį, kai Donaldas Trumpas laimėjo Jungtinių Valstijų prezidento rinkimus. Sudėtinga nuspėti, ką pasauliui atneš D. Trumpo valdymas, o dėl šių priežasčių pradeda nerimauti Kinija. Toliau vykstant ekonominei globalizacijai, Kinija plėtoja artimus komercinius ryšius su Vakarų valstybėmis. Tai yra palanku šios šalies ekonomikos augimui ir plėtrai. Be to, minėti ryšiai stiprina Kinijos įtaką užsienyje. 



Graikija bando žengti nuo taupymo prie atsigavimo (9)

2017 02 08


Atėnų ir jų kreditorių požiūris į Graikijos finansinės pagalbos programą skiriasi, o nežinomybę Europoje kursto artėjantys rinkimai Europos Sąjungos (ES) valstybėse. Graikijos kreditoriai akcentuoja reformas darbo ir energetikos sektoriuose bei išlaidų apkarpymus. Tikimasi, kad Graikija ir tarptautiniai skolintojai susitarimą gali pasiekti šių metų vasario 20 dieną, kai numatomas euro zonos finansų ministrų susitikimas. Atėnai viliasi grįžti į obligacijų rinkas iki 2017 metų pabaigos. Tiesa, nerimą kelia Graikijos skolos tvarumas.


 

Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga!

© 2005-2017 Geopolitinių Studijų Centras