Apie mus     Veikla     Skelbimai     Kontaktai     Norintiems paremti     RSS 
 Lietuva
 Euroatlantinės organizacijos
 Rusija
 Kitos šalys
 Saugumas ir grėsmės
 Energetika
 Užsienio spaudos apžvalgos
 Leidiniai















   Rekomenduojame:







   Mus remia:



 
Užsienio spaudos apžvalgos
 
  Vladimiras Socoras. Lietuva prisiima pirmininkavimą ESBO

2011 02 04

Kazachstanas, pirmininkavęs Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijai (ESBO) 2010 metais, parodė, kad įmanoma sėkmingai vadovauti silpstančiai organizacijai. Būtinos sąlygos tam turėtų būti motyvacija, ambicijos parodyti valstybės sugebėjimus tarptautinėje arenoje ir iniciatyva nebijoti didžiulių iššūkių (pvz., ESBO vaidmuo Afganistane ir Kirgizijoje). Dėl visų šių dalykų ir taip pat gebėjimo organizuoti susitikimus Kazachstano pasirodymas buvo įvertintas kaip sėkmingas, nepaisant pačios ESBO trūkumų.

Lietuva pirmininkavimą ESBO perėmė 2011 metų sausį, turėdama panašią nacionalinę motyvaciją ir ambicijas. Tačiau Lietuva yra Europos Sąjungos (ES) narė, laikosi jos bendros užsienio ir saugumo politikos kaip ir dar daugiau negu pusė ESBO šalių narių. Po Lisabonos sutarties įsigaliojimo ES politika tapo nuoseklesnė, todėl Lietuva turi geresnes galimybes paveikti sąjungos poziciją reikalingais klausimais. Iš kitos pusės, ESBO atsakingose srityse (jos yra į rytus nuo ES ir NATO) paskutiniais metais iššūkiai ir problemos suaktyvėjo ir sudarė sunkumų tarptautinei tvarkai. Minėtieji iššūkiai, daugiausia kylantys iš Rusijos, peržengia ESBO priemones efektyviai į juos atsakyti.

Taigi Lietuvos pirmininkavimas turėtų pasižymėti apdairiais žingsneliais ir sumažėjusiais lūkesčiais. Dėl to jau kilo neigiamų vidaus viešosios nuomonės vertinimų. Visą dešimtmetį Lietuva buvo užsiėmusi poziciją euroatlantinio saugumo Europos rytuose centre, gynė savo vertybes santykiuose su Rusija. Remiantis paplitusiu požiūriu, Lietuvos diplomatija turėjo labai aiškų tikslą: padaryti viską, kad sutrukdytų Rusijos įtakos plitimui, o posovietines valstybes atvestų arčiau ES. Tačiau pirmininkavimo ESBO statusas atėmė iš Lietuvos teisę į nepriklausomą nuomonę ir iniciatyvą.

Lietuvoje ir kitur Vidurio ir Rytų Europoje kai kurios grupės gali tikėtis, kad Lietuva pirmininkaus jau pažįstamu būdu. Tačiau taip manant neįvertinami keturi svarbūs faktoriai.

Pirma, vadovavimas tokiai organizacijai yra paremtas tarpininkavimu ir konsensuso ieškojimu, o ne ko nors propagavimu ar rodymu pirštais. Antra, dėl to, kad Jungtinės Valstijos, NATO ir ES ilgai neigė užšaldytus konfliktus, situacija pasidarė dar sudėtingesnė jau ir taip silpnai ESBO. Trečia, „perkrovimas“ santykiuose su Rusija (procesas, nuvilnijęs per Vašingtoną, Paryžių, Berlyną ir Varšuvą) suvaržo kitų valstybių veikimo laisvę, kad jos nepasirodytų to „perkrovimo“ griovėjomis. Ketvirta, rimtas Rusijos kritikavimas dėl demokratijos klausimų daugumai Vakarų vyriausybių dabar atrodo tuščias ir per daug kainuojantis. O štai nubausti mažesnį pažeidėją kaip Baltarusija yra daug lengviau.

Pagal 2011 m. vasario 2 d. „Eurasia Daily Monitor“ informaciją parengė Irma Baranauskaitė.


   Versija spausdinimui
 
  Straipsnis komentarų neturi
 
Vardas:
El. paštas:
Komentaras:


Įveskite kodą:  

Redakcija pasilieka teisę išimti neetiškus komentarus.
 
 
Paieška






Iššūkių aplinkai geopolitika (12)

2017 03 08


Pasaulio ekonomika ir politika išgyvena iššūkių kupinus laikus. Tai – Vakarų šalių santykiai su Rusija, NATO aljanso ateitis, pilietinis karas Sirijoje ir pabėgėlių krizė, auganti populizmo banga bei artėjantis Jungtinės Karalystės pasitraukimas iš Europos Sąjungos (ES). Šiomis temomis diskutuojama nuolat, tačiau nepelnytai pamirštama aplinkos ir jos apsaugos tvarumo tema.



Vokietijos biudžeto perteklius – rekordinėse aukštumose (34)

2017 03 01


Vokietijos biudžeto perteklius 2016 metais pasiekė rekordines aukštumas ir sudarė beveik 24 mlrd. eurų, o tokius rezultatus lėmė geresnis mokesčių surinkimas ir išaugęs užimtumas. Tai – jau treti metai, kai Vokietijos vyriausybės pajamos viršijo išlaidas. Tiesa, padidėjo išlaidos, susijusios su būsto rinka ir pabėgėlių integravimu. Remiantis oficialiais patvirtintais duomenimis, Vokietijos ekonomika praėjusiais metais augo 1,9 proc., o prie to prisidėjo vartotojų ir vyriausybės išlaidos.



Azija siekia stiprinti ryšius su Europa (87)

2017 02 22


Didžiulė nežinomybė, gaubianti Jungtinių Valstijų užsienio, saugumo ir prekybos politikos ateitį, atveria naujus horizontus Europos Sąjungai (ES) bendradarbiaujant su Azija. ES užsienio politikos vadovė Federica Mogherini tiki, kad šiame kontekste Europa gali imtis lyderystės. Vis dėlto kyla klausimas, ar Bendrija įstengtų pasinaudoti tokia galimybe, kai naujojo JAV prezidento Donaldo Trumpo politika tampa vis mažiau nuspėjama.



Kinijai reikalinga nauja strategija

2017 02 15


Šaltasis karas baigėsi 1991 metais, kai žlugo Sovietų Sąjunga. Era po Šaltojo karo baigėsi 2016-ųjų lapkritį, kai Donaldas Trumpas laimėjo Jungtinių Valstijų prezidento rinkimus. Sudėtinga nuspėti, ką pasauliui atneš D. Trumpo valdymas, o dėl šių priežasčių pradeda nerimauti Kinija. Toliau vykstant ekonominei globalizacijai, Kinija plėtoja artimus komercinius ryšius su Vakarų valstybėmis. Tai yra palanku šios šalies ekonomikos augimui ir plėtrai. Be to, minėti ryšiai stiprina Kinijos įtaką užsienyje. 



Graikija bando žengti nuo taupymo prie atsigavimo (9)

2017 02 08


Atėnų ir jų kreditorių požiūris į Graikijos finansinės pagalbos programą skiriasi, o nežinomybę Europoje kursto artėjantys rinkimai Europos Sąjungos (ES) valstybėse. Graikijos kreditoriai akcentuoja reformas darbo ir energetikos sektoriuose bei išlaidų apkarpymus. Tikimasi, kad Graikija ir tarptautiniai skolintojai susitarimą gali pasiekti šių metų vasario 20 dieną, kai numatomas euro zonos finansų ministrų susitikimas. Atėnai viliasi grįžti į obligacijų rinkas iki 2017 metų pabaigos. Tiesa, nerimą kelia Graikijos skolos tvarumas.


 

Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga!

© 2005-2017 Geopolitinių Studijų Centras