Apie mus     Veikla     Skelbimai     Kontaktai     Norintiems paremti     RSS 
 Lietuva
 Euroatlantinės organizacijos
 Rusija
 Kitos šalys
 Saugumas ir grėsmės
 Energetika
 Užsienio spaudos apžvalgos
 Leidiniai















   Rekomenduojame:







   Mus remia:



 
Užsienio spaudos apžvalgos
 
  M. Saakašvilis kalba apie Rusijos siekį atakuoti Gruziją (2)

2011 02 18

Gruzijos prezidentas M. Saakašvilis tikisi išsikovoti Vakarų paramą kovoje su galingąja kaimyne Rusija. Kaip lyderis, praradęs 20 proc. savo šalies teritorijos, M. Saakašvilis vis dar nepaprastai įsikarščiavęs. Jėga atsiimti žemes iš Rusijos neįmanoma, bet Gruzija žengia svarbius žingsnius gindama savo poziciją. D. Britanijos vyriausybė ketina spausti Rusijos užsienio reikalų ministrą Sergejų Lavrovą per jo vizitą Londone, siekdama išspręsti situaciją Pietų Osetijoje ir Abchazijoje, kurios pateko į Rusijos kontrolę po 2008 metų karo.

Davidas Cameronas, kuris tuo metu buvo opozicijos lyderis, buvo pirmasis Vakarų politikas, aplankęs Gruziją per konfliktą, ir D. Britanijos vyriausybė tvirtina, kad jis ir toliau siekia teisingumo šioje situacijoje. NATO tuo klausimu greitu laiku surengs naujus debatus su Maskva. Aljansas neketina nusileisti dėl reikalavimo išvesti pajėgas.

Praėjo treji metai nuo minėtojo trumpojo karo, Rusijos kariai konsolidavo savo pozicijas dviejuose separatistiniuose regionuose. M. Saakašvilis iš prezidento rūmų skundžiasi: „Jie nepripažįsta mūsų sienų, vyriausybės ir paliaubų. Rusija dislokavo raketas už 40 kilometrų, o to užtektų šią vietą sunaikinti 20 kartų. Tai nėra tik spektaklis ir triukai. Tai labai rimta problema“.

Gruzija išgyveno perversmo versiją, vadinamąją Rožių revoliuciją, kai M. Saakašvilis atvedė protestuotojus į parlamentą ir privertė atsistatydinti tuometinį prezidentą Eduardą Ševardnadzę. Dabartinis Gruzijos prezidentas teigia, kad Vakarai turėtų paremti jo valstybę, besistengiančią laikytis demokratinių vertybių. Gruzijos vyriausybė oficialiai atsisakė panaudoti jėgą, kad atsiimtų prarastas teritorijas. Realybėje tai tėra gestas, rodantis, kad M. Saakašvilis yra ilgame kelyje, kuriame tikisi žadėtos Vakarų paramos.

„Nemanau, kad Rusija turi iliuzijų, kad mes pulsime. Šioje srityje krūvos uolų. Vyksta nulinės sumos žaidimas ir atakuodami mes tikrai jo nelaimėsime“, – teigia Gruzijos vadovas. Tačiau Gruzija pradėjo nekarinį puolimą per diplomatiją, žiniasklaidą, kultūrą ir vyriausybę. Vis dėlto Rusija niekada nepasiduoda, ji – tarsi didelė nuolat veikianti mašina. Gruzijos vyriausybė finansuoja palydovinės televizijos kanalą , tačiau pabrėžia, kad tai nėra antirusiškos propagandos priemonė.

Kalbėdamas Jungtinių Tautų Generalinėje asamblėjoje praėjusių metų rugsėjį M. Saakašvilis išdėstė vieningo Šiaurės ir Pietų Kaukazo viziją, kuri sujungtų laisvų Europos tautų šeimą, sekant Gruzijos keliu. Tai Maskva palaikė dar vienu Gruzijos propagandos žingsniu ir nestabilumo kurstymu.

Gruzijos prezidentas kalba apie vykdomas reformas korupcijos srityje, privačių iniciatyvų skatinimą. Tai tarptautinė bendruomenė vertina, nes šie žingsniai veda į bendradarbiavimą regione. Siekiama prisijungti prie euroatlantinių struktūrų.

Pagal 2011 m. vasario 15 d. „The Independent“ informaciją parengė Irma Baranauskaitė.


   Versija spausdinimui
 
  (Skaityti komentarus: 2)
 
Vardas:
El. paštas:
Komentaras:


Įveskite kodą:  

Redakcija pasilieka teisę išimti neetiškus komentarus.
 
 
Paieška






Iššūkių aplinkai geopolitika (12)

2017 03 08


Pasaulio ekonomika ir politika išgyvena iššūkių kupinus laikus. Tai – Vakarų šalių santykiai su Rusija, NATO aljanso ateitis, pilietinis karas Sirijoje ir pabėgėlių krizė, auganti populizmo banga bei artėjantis Jungtinės Karalystės pasitraukimas iš Europos Sąjungos (ES). Šiomis temomis diskutuojama nuolat, tačiau nepelnytai pamirštama aplinkos ir jos apsaugos tvarumo tema.



Vokietijos biudžeto perteklius – rekordinėse aukštumose (34)

2017 03 01


Vokietijos biudžeto perteklius 2016 metais pasiekė rekordines aukštumas ir sudarė beveik 24 mlrd. eurų, o tokius rezultatus lėmė geresnis mokesčių surinkimas ir išaugęs užimtumas. Tai – jau treti metai, kai Vokietijos vyriausybės pajamos viršijo išlaidas. Tiesa, padidėjo išlaidos, susijusios su būsto rinka ir pabėgėlių integravimu. Remiantis oficialiais patvirtintais duomenimis, Vokietijos ekonomika praėjusiais metais augo 1,9 proc., o prie to prisidėjo vartotojų ir vyriausybės išlaidos.



Azija siekia stiprinti ryšius su Europa (87)

2017 02 22


Didžiulė nežinomybė, gaubianti Jungtinių Valstijų užsienio, saugumo ir prekybos politikos ateitį, atveria naujus horizontus Europos Sąjungai (ES) bendradarbiaujant su Azija. ES užsienio politikos vadovė Federica Mogherini tiki, kad šiame kontekste Europa gali imtis lyderystės. Vis dėlto kyla klausimas, ar Bendrija įstengtų pasinaudoti tokia galimybe, kai naujojo JAV prezidento Donaldo Trumpo politika tampa vis mažiau nuspėjama.



Kinijai reikalinga nauja strategija

2017 02 15


Šaltasis karas baigėsi 1991 metais, kai žlugo Sovietų Sąjunga. Era po Šaltojo karo baigėsi 2016-ųjų lapkritį, kai Donaldas Trumpas laimėjo Jungtinių Valstijų prezidento rinkimus. Sudėtinga nuspėti, ką pasauliui atneš D. Trumpo valdymas, o dėl šių priežasčių pradeda nerimauti Kinija. Toliau vykstant ekonominei globalizacijai, Kinija plėtoja artimus komercinius ryšius su Vakarų valstybėmis. Tai yra palanku šios šalies ekonomikos augimui ir plėtrai. Be to, minėti ryšiai stiprina Kinijos įtaką užsienyje. 



Graikija bando žengti nuo taupymo prie atsigavimo (9)

2017 02 08


Atėnų ir jų kreditorių požiūris į Graikijos finansinės pagalbos programą skiriasi, o nežinomybę Europoje kursto artėjantys rinkimai Europos Sąjungos (ES) valstybėse. Graikijos kreditoriai akcentuoja reformas darbo ir energetikos sektoriuose bei išlaidų apkarpymus. Tikimasi, kad Graikija ir tarptautiniai skolintojai susitarimą gali pasiekti šių metų vasario 20 dieną, kai numatomas euro zonos finansų ministrų susitikimas. Atėnai viliasi grįžti į obligacijų rinkas iki 2017 metų pabaigos. Tiesa, nerimą kelia Graikijos skolos tvarumas.


 

Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga!

© 2005-2017 Geopolitinių Studijų Centras