Apie mus     Veikla     Skelbimai     Kontaktai     Norintiems paremti     RSS 
 Lietuva
 Euroatlantinės organizacijos
 Rusija
 Kitos šalys
 Saugumas ir grėsmės
 Energetika
 Užsienio spaudos apžvalgos
 Leidiniai















   Rekomenduojame:







   Mus remia:



 
Užsienio spaudos apžvalgos
 
  Ann Mettler. Europos konkurencingumo žaidimas

2011 02 21

Visko mačiusiems Europos ekonomikos stebėtojams paskutinis Europos Sąjungos šalių vadovų susitikimas sukėlė keistą deja vu jausmą. Mažiau nei prieš dešimtmetį Europos lyderiai su fanfaromis paskelbė „Lisabonos darbotvarkę“, projektą, turėjusį paversti Europą konkurencingiausia pasaulyje žinių ekonomika. Naujasis „Konkurencingumo paktas“, Prancūzijos ir Vokietijos pasiūlytas ES vadovų susitikime, panašių pretenzijų į tokią visuotinę didybę nereiškia, tai žingsnis, reikalingas euro išlikimui užtikrinti.

Be paslėptų pastangų priversti ES šalis pakelti pelno mokesčius iki Prancūzijos ir Vokietijos lygio, „Konkurencingumo pakte“ tarsi nėra nieko neracionalaus. Padidinti išėjimo į pensiją amžių iki 67 metų, panaikinti atlyginimo indeksavimą, priversti valstybes stabdyti skolinimąsi yra racionalios priemonės skatinti konkurencingumą ir atkurti pasitikėjimą euru. Tačiau valstybių lyderiai, matyt, nieko neišmoko iš „Lisabonos darbotvarkės“. Iš tiesų dabartiniai planai yra pasmerkti žlugti dėl dviejų priežasčių.

Pirma, patikimai politinei darbotvarkei reikia ryžtingų užduočių su aiškiais galutiniais terminais. Bet, nepaisydami savo lyderių pasiūlyto pakto, prancūzai patys toli nuo įsipareigojimo pailginti išėjimo į pensiją amžių iki 67 metų. Remiantis „Bloomberg“, Prancūzijos pareigūnas pranešė, kad tokios galimybės nėra, nes pensinis amžius praėjusiais metais buvo padidintas nuo 60 iki 62 metų. Turint galvoje šio žingsnio sukeltus viešus protestus, pareigūno pareiškimas atrodo itin tikėtinas.

Galimas rezultatas – pasiektas europiečių konsensusu – bus atsisakyti konkrečių terminų bei užduočių ir pasirinkti neapibrėžtą, neturintį nustatytų ribų pažadą pradėti pensijų reformą. Panašios išimtys bus padarytos ir kitoms šalims, negalinčioms suderinti naujojo pakto aspektų su savo nacionalinėmis aplinkybėmis. Taip „Konkurencingumo paktas“ praras didelę dalį savo turinio.

Antra, užduotys turi būti ne tik specifinės, bet ir įpareigojančios bei saistančios. Turėtų būti įvestos sankcijos už jų nesilaikymą – be politinio išsisukinėjimo. Viena svarbiausių „Lisabonos darbotvarkės“ pamokų yra vadinamasis atviras koordinavimo metodas – nežalinga tarpusavio peržiūros procedūra be atsakomybės už nevykdymą. Tai akivaizdžiai neteisinga prieiga nacionalinio lygio reformoms pradėti.

Net jeigu Europos Komisija turėdavo įstatyminius įrankius ir politinį mandatą įvesti sankcijoms, pavyzdžiui, nubausti už „Stabilumo ir augimo pakto“ nesilaikymą, valstybės narės išvengdavo bausmės „reformuodamos“ reikalavimus. Juos „lanksčiau“ taikydavo ir Vokietija bei Prancūzija. Tokia istorinė patirtis daro įtartinus ir dabartinius žingsnius dėl „Konkurencingumo pakto“. Kaip tarpvyriausybinė politikos programa, jis negali veikti. Tokia sistema prilygtų tai, jei kalėjimui vadovautų kaliniai.

Stinga konsensuso ir dėl ekonominių gairių. Vienas dalykas aiškus: reikės daugiau negu „atšildytos“ „Lisabonos darbotvarkės“ su patogiais tikslais ir neveiksniu vykdymu, kad būtų atkurtas pasitikėjimas euru ir apginta pinigų sąjunga.

Pagal 2011 m. vasario 15 d. portalo http://www.project-syndicate.org/ informaciją parengė Irma Baranauskaitė.


   Versija spausdinimui
 
  Straipsnis komentarų neturi
 
Vardas:
El. paštas:
Komentaras:


Įveskite kodą:  

Redakcija pasilieka teisę išimti neetiškus komentarus.
 
 
Paieška






Iššūkių aplinkai geopolitika (12)

2017 03 08


Pasaulio ekonomika ir politika išgyvena iššūkių kupinus laikus. Tai – Vakarų šalių santykiai su Rusija, NATO aljanso ateitis, pilietinis karas Sirijoje ir pabėgėlių krizė, auganti populizmo banga bei artėjantis Jungtinės Karalystės pasitraukimas iš Europos Sąjungos (ES). Šiomis temomis diskutuojama nuolat, tačiau nepelnytai pamirštama aplinkos ir jos apsaugos tvarumo tema.



Vokietijos biudžeto perteklius – rekordinėse aukštumose (34)

2017 03 01


Vokietijos biudžeto perteklius 2016 metais pasiekė rekordines aukštumas ir sudarė beveik 24 mlrd. eurų, o tokius rezultatus lėmė geresnis mokesčių surinkimas ir išaugęs užimtumas. Tai – jau treti metai, kai Vokietijos vyriausybės pajamos viršijo išlaidas. Tiesa, padidėjo išlaidos, susijusios su būsto rinka ir pabėgėlių integravimu. Remiantis oficialiais patvirtintais duomenimis, Vokietijos ekonomika praėjusiais metais augo 1,9 proc., o prie to prisidėjo vartotojų ir vyriausybės išlaidos.



Azija siekia stiprinti ryšius su Europa (87)

2017 02 22


Didžiulė nežinomybė, gaubianti Jungtinių Valstijų užsienio, saugumo ir prekybos politikos ateitį, atveria naujus horizontus Europos Sąjungai (ES) bendradarbiaujant su Azija. ES užsienio politikos vadovė Federica Mogherini tiki, kad šiame kontekste Europa gali imtis lyderystės. Vis dėlto kyla klausimas, ar Bendrija įstengtų pasinaudoti tokia galimybe, kai naujojo JAV prezidento Donaldo Trumpo politika tampa vis mažiau nuspėjama.



Kinijai reikalinga nauja strategija

2017 02 15


Šaltasis karas baigėsi 1991 metais, kai žlugo Sovietų Sąjunga. Era po Šaltojo karo baigėsi 2016-ųjų lapkritį, kai Donaldas Trumpas laimėjo Jungtinių Valstijų prezidento rinkimus. Sudėtinga nuspėti, ką pasauliui atneš D. Trumpo valdymas, o dėl šių priežasčių pradeda nerimauti Kinija. Toliau vykstant ekonominei globalizacijai, Kinija plėtoja artimus komercinius ryšius su Vakarų valstybėmis. Tai yra palanku šios šalies ekonomikos augimui ir plėtrai. Be to, minėti ryšiai stiprina Kinijos įtaką užsienyje. 



Graikija bando žengti nuo taupymo prie atsigavimo (9)

2017 02 08


Atėnų ir jų kreditorių požiūris į Graikijos finansinės pagalbos programą skiriasi, o nežinomybę Europoje kursto artėjantys rinkimai Europos Sąjungos (ES) valstybėse. Graikijos kreditoriai akcentuoja reformas darbo ir energetikos sektoriuose bei išlaidų apkarpymus. Tikimasi, kad Graikija ir tarptautiniai skolintojai susitarimą gali pasiekti šių metų vasario 20 dieną, kai numatomas euro zonos finansų ministrų susitikimas. Atėnai viliasi grįžti į obligacijų rinkas iki 2017 metų pabaigos. Tiesa, nerimą kelia Graikijos skolos tvarumas.


 

Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga!

© 2005-2017 Geopolitinių Studijų Centras