Apie mus     Veikla     Skelbimai     Kontaktai     Norintiems paremti     RSS 
 Lietuva
 Euroatlantinės organizacijos
 Rusija
 Kitos šalys
 Saugumas ir grėsmės
 Energetika
 Užsienio spaudos apžvalgos
 Leidiniai















   Rekomenduojame:







   Mus remia:



 
Užsienio spaudos apžvalgos
 
  Ryšys tarp švietimo ir demokratijos

2011 02 24

Jauni žmonės iš viso pasaulio, iš įvairių tautų, kurios yra demokratiškos, turi subręsti, kad taptų valdžios struktūrų dalyviais ir svarstytų rinkėjams svarbius klausimus bei problemas. Apie tai savo knygoje rašo Jungtinių Valstijų akademikė Martha Nussbaum. Jos manymu, be tinkamą išsilavinimą įgijusių piliečių paramos jokia demokratija negali išlikti stabili. M. Nussbaum yra teisės ir etikos profesorė, daugelio knygų autorė. Ji teigia, kad nuo mažų dienų švietimas, visų pirma, turėtų būti paremtas tyrimais, supratimu bei loginio ir kritinio mąstymo ugdymu. Taip būtų kovojama su šovinizmu ir netolerancija. Tokia kryptis skatina inovacijas ir ekonominį konkurencingumą. M. Nussbaum pasisako prieš siaurą susikoncentravimą vien į techninius sugebėjimus. RFE/RL korespondentas Robertas Coalsonas neseniai kalbėjosi su M. Nussbaum apie ryšį tarp žmogiškumo ir demokratijos ir apie tai, kaip valdžios švietimo politika galėtų būti indėlio į demokratinę plėtrą indikatoriumi.

Pasak akademikės, sėkminga ir ilgalaikė demokratija priklauso nuo piliečių, kurių atitinkamas savybes skatina ir puoselėja švietimas. Visų pirma turėtume prisiminti Vakarų tradiciją ir Sokratą. Tai reiškia gebėjimą kritiškai vertinti pasiūlymus, analizuoti argumentus, atskirti gerą argumentą nuo blogo. Ir toks piliečių išjudinimas yra labai svarbus, siekiant demokratiją išlaikyti gyvybingą. Daugelį žmonių savybių galima išugdyti, jos turėtų būti puoselėjamos dar auklėjant vaiką. Taip jie išmoks skirti dalykus ir rinktis. Šie vaikai užaugę universitete nagrinės Platono dialogus ir mokysis mąstyti. Tai svarbu ne tik supratimui apie visuomenę, bet ir žmonių tarpusavio bendravimui. Dabartinėse diskusijose keliami šūkiai, o demokratijai reikia įsiklausymo ir pagarbos. Ir kai žmonės išmoksta analizuoti argumentus, kitaip reaguoja ir į kitų nuomonę. Tada išryškėja pritarimas arba požiūrių nesutapimas. Tai kuria rimtai apsvarstytą, pagarbesnį viešąjį bendravimą.

Kitas svarbus aspektas yra galimybė jaustis viso pasaulio piliečiu. Egzistuoja daug skirtingų grupių, mažumų ir daugumų. Vis dėlto kalbama apie gamtą, visuotinę ekonomiką ir su jomis susijusių problemų sprendimas suvienija skirtingų tautų žmones. Tai sudėtinga ir reikalauja mokytis istorijos. Ir būtent ne kartoti faktus, o kritiškai mąstyti apie istorinius pagrindus, svarbiausias pasaulio religijas ir stereotipus.

Trečias dalykas susijęs su naratyvo vaizduote, įsivaizdavimu, kad mąstai ir elgiesi kaip kitas. Dažniausiai žmonės išmoksta mąstyti iš tėvų ir kitų šeimos narių, o tolesni žmogaus žingsniai padeda tai ugdyti.

Požiūriai, pasak M. Nussbaum, formuojami skaitant literatūrą, dalyvaujant meno kūrimo procesuose, kitose kultūros formose. Taigi literatūra ir menas daro labai didelę įtaką formuojant pilietį.

Pagal 2011 m. vasario 21 d. „Radio Free Europe / Radio Liberty“ informaciją parengė Irma Baranauskaitė.


   Versija spausdinimui
 
  Straipsnis komentarų neturi
 
Vardas:
El. paštas:
Komentaras:


Įveskite kodą:  

Redakcija pasilieka teisę išimti neetiškus komentarus.
 
 
Paieška






Iššūkių aplinkai geopolitika (12)

2017 03 08


Pasaulio ekonomika ir politika išgyvena iššūkių kupinus laikus. Tai – Vakarų šalių santykiai su Rusija, NATO aljanso ateitis, pilietinis karas Sirijoje ir pabėgėlių krizė, auganti populizmo banga bei artėjantis Jungtinės Karalystės pasitraukimas iš Europos Sąjungos (ES). Šiomis temomis diskutuojama nuolat, tačiau nepelnytai pamirštama aplinkos ir jos apsaugos tvarumo tema.



Vokietijos biudžeto perteklius – rekordinėse aukštumose (34)

2017 03 01


Vokietijos biudžeto perteklius 2016 metais pasiekė rekordines aukštumas ir sudarė beveik 24 mlrd. eurų, o tokius rezultatus lėmė geresnis mokesčių surinkimas ir išaugęs užimtumas. Tai – jau treti metai, kai Vokietijos vyriausybės pajamos viršijo išlaidas. Tiesa, padidėjo išlaidos, susijusios su būsto rinka ir pabėgėlių integravimu. Remiantis oficialiais patvirtintais duomenimis, Vokietijos ekonomika praėjusiais metais augo 1,9 proc., o prie to prisidėjo vartotojų ir vyriausybės išlaidos.



Azija siekia stiprinti ryšius su Europa (87)

2017 02 22


Didžiulė nežinomybė, gaubianti Jungtinių Valstijų užsienio, saugumo ir prekybos politikos ateitį, atveria naujus horizontus Europos Sąjungai (ES) bendradarbiaujant su Azija. ES užsienio politikos vadovė Federica Mogherini tiki, kad šiame kontekste Europa gali imtis lyderystės. Vis dėlto kyla klausimas, ar Bendrija įstengtų pasinaudoti tokia galimybe, kai naujojo JAV prezidento Donaldo Trumpo politika tampa vis mažiau nuspėjama.



Kinijai reikalinga nauja strategija

2017 02 15


Šaltasis karas baigėsi 1991 metais, kai žlugo Sovietų Sąjunga. Era po Šaltojo karo baigėsi 2016-ųjų lapkritį, kai Donaldas Trumpas laimėjo Jungtinių Valstijų prezidento rinkimus. Sudėtinga nuspėti, ką pasauliui atneš D. Trumpo valdymas, o dėl šių priežasčių pradeda nerimauti Kinija. Toliau vykstant ekonominei globalizacijai, Kinija plėtoja artimus komercinius ryšius su Vakarų valstybėmis. Tai yra palanku šios šalies ekonomikos augimui ir plėtrai. Be to, minėti ryšiai stiprina Kinijos įtaką užsienyje. 



Graikija bando žengti nuo taupymo prie atsigavimo (9)

2017 02 08


Atėnų ir jų kreditorių požiūris į Graikijos finansinės pagalbos programą skiriasi, o nežinomybę Europoje kursto artėjantys rinkimai Europos Sąjungos (ES) valstybėse. Graikijos kreditoriai akcentuoja reformas darbo ir energetikos sektoriuose bei išlaidų apkarpymus. Tikimasi, kad Graikija ir tarptautiniai skolintojai susitarimą gali pasiekti šių metų vasario 20 dieną, kai numatomas euro zonos finansų ministrų susitikimas. Atėnai viliasi grįžti į obligacijų rinkas iki 2017 metų pabaigos. Tiesa, nerimą kelia Graikijos skolos tvarumas.


 

Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga!

© 2005-2017 Geopolitinių Studijų Centras