Apie mus     Veikla     Skelbimai     Kontaktai     Norintiems paremti     RSS 
 Lietuva
 Euroatlantinės organizacijos
 Rusija
 Kitos šalys
 Saugumas ir grėsmės
 Energetika
 Užsienio spaudos apžvalgos
 Leidiniai















   Rekomenduojame:







   Mus remia:



 
Kitos šalys
 
  Pavasarinis škvalas Latvijos politikoje (3)

Česlovas Iškauskas, politikos apžvalgininkas
2011 06 01

Per mūsų kaimynę Latviją šeštadienio vakarą tarsi pavasario škvalas praūžė politinė audra: prezidentas Valdis Zatleras nelauktai pranešė, kad paleidžia parlamentą (Seimą), dirbusį šiek tiek daugiau kaip pusmetį. Paleidimo motyvas – keistas, apžvalgininkų nuomone, daugiau pagrįstas emocijomis, o ne realiu sumanymu padėti įvesti tvarką šalyje. Dar įdomiau, kokiomis aplinkybėmis šis sprendimas buvo priimtas ir kokių jis turės padarinių.

Kova su oligarchijos liūtais

Taigi, praėjusį ketvirtadienį, gegužės 26-ąją, Seimas atsisakė išduoti Kovos su korupcija biurui (KKB) leidimą padaryti kratą pas vieną turtingiausių Latvijos žmonių, parlamentarą Ainarą Šleserį, o jau šeštadienį V. Zatleras, pasipiktinęs tokiu sprendimu, paskelbė apie sprendimą paleisti Seimą. „Toks parlamento nutarimas reiškia, kad jis gerai jaučiasi melo aplinkoje“, – teigė šalies vadovas.

O sekmadienį žurnalistams jis patikslino oligarchų pavardes: Ventspilio meras Aivaras Lembergas ir Seimo deputatai Ainaras Šleseris bei Andris Škėlė. A. Šleseris yra pagrindinis asmuo, dėl kurio Kovos su korupcija biuras atlieka didelį tyrimą. Tiriant šią bylą kratos buvo padarytos pas Ventspilio merą Aivarą Lembergą ir Liaudies partijos lyderį Andrį Škėlę.

Latvijos KKB praėjusią savaitę padarė kratas, tirdamas baudžiamąją bylą, pradėtą 11 asmenų, iš jų šešiems pareigūnams. KKB viršininko pavaduotoja Juta Strykė pirmadienį sušaukė spaudos konferenciją ir pranešė, kad šiame procese kaltinimai pateikti 26 prekybos bendrovėms ir kad tyrėjams taip pat reikės ir kolegų užsienyje pagalbos (apie Latvijos KKB veiklą išsamesnės informacijos galima rasti http://www.knab.gov.lv/).

Ant tų trijų oligarchijos liūtų laikosi visa nusikalstama Latvijos korupcijos sistema, kuri daro įtaką politiniams ne tik parlamento, bet ir Vyriausybės sprendimams. Pasak apžvalgininkų, galbūt todėl Latvija niekaip neišsivaduoja iš ekonominės krizės ir velkasi Baltijos šalių uodegoje.

Valdžios pasidalijimo intriga

Bet intriga sukurta ne dėl to, kad iš esmės būtų išspręsta oligarchijos neutralizavimo problema, o kad šalyje susidaro politinė procedūrinė „abrakadabra“, iš kurios nelengva rasti išeitį ir kuri gali pakenkti Latvijos tarptautiniam prestižui. Mat paleidžiamas Seimas jau šį ketvirtadienį, birželio 2 d., turi balsuoti dėl naujojo Latvijos prezidento. Anksčiau nustatyta Latvijos prezidento rinkimų data nebuvo pakeista – balsavimas Seime vyks kaip numatyta. Dėl to pirmadienį per konsultacijas susitarė Seimo pirmininkė Solvita Abuoltinia ir parlamento frakcijų vadovai, pranešė agentūrai BNS parlamento pirmininkės sekretorius spaudai Aleksis Jarockis. V. Zatlero prezidento įgaliojimai baigiasi liepos 7 dieną.

Pagal šalies Konstituciją, prezidento sprendimą paleisti parlamentą turi patvirtinti referendumas, kuris turi įvykti per du mėnesius, t. y. iki liepos 30 d. Vadinasi, tris savaites Latvija neturės valdžios: Seimas paleistas, Vyriausybė netekusi įgaliojimų, o naujas šalies vadovas dar neišrinktas... Nauji Seimo rinkimai galėtų įvykti tik rugsėjo pabaigoje.

Kitas klausimas, kodėl V. Zatlerui prireikė tokio neapgalvoto sprendimo. Čia susikryžiuoja ir persipina įvairios nuomonės ir gandai.

Pats A. Šleseris, dėl kurio užvirė visa ši košė, televizijos kanalo LNT laidoje „900 sekundžių“ sakė esąs įsitikinęs, kad prezidentas Valdis Zatleras, pareikšdamas, kad paleidžia Seimą, yra pasiryžęs paimti valdžią į savo rankas. Tokį žingsnį, pasak A. Šleserio, prezidentas žengė suvokdamas, kad „galimybių būti perrinktas jis turi mažai, o sugrįžti prie gydytojo profesijos nenori. Panašu, kad V. Zatleras siekia perimti valdžią šalyje demokratiniu keliu, ne taip kaip Karlis Ulmanis“. A. Šleseris taip pat sakė, kad 99 proc. yra įsitikinęs, kad prezidentas ketina įsteigti savo partiją. „Jam nereikia kviesti nieko iš senų politikų. V. Zatleras – lyderis, jis turi visas galimybes įsteigti savo partiją“, – sakė A. Šleseris ir pareiškė įsitikinimą, kad kituose rinkimuose dabartinio prezidento partija iškovos pergalę.

Kol kas į Latvijos prezidento pareigas oficialiai iškeltos dvi kandidatūros: dabartinio prezidento V. Zatlero ir Seimo deputato, Žaliųjų ir valstiečių sąjungos nario Andrio Bėrzinio. Dėl jų ir bus balsuojama jau birželio 2-ąją.

Gana pagarbiai kalbėdamas apie prezidentą pats A. Šleseris teigė neketinąs atsisakyti Latvijos parlamento mandato. Sekmadienį pasirodžiusį pranešimą, kad jis ketinąs atsisakyti mandato, pavadino nepagrįstais gandais. „Aš su niekuo nekalbėjau apie mandato atsisakymą. Nieko tokio nekalbėjau ir net negalvojau“, – arogantiškai pabrėžė jis.

Ar tai pakenks Latvijos ekonomikai?

Netrukus įsitikinsime, ar prezidentas priėmė teisingą sprendimą ir kaip jį vertina Seimas (straipsnis skelbiamas nesulaukus ketvirtadienio). Bet, analitikų vertinimais, kiekvienas politinis sukrėtimas kenkia valstybės įvaizdžiui tarptautinėje arenoje. Latvijos „Danske“ banko analitikai paskelbė pranešimą apie galimas šio sprendimo pasekmes Latvijai. Manoma, kad politinis šalies nestabilumas gali atitolinti Rygos siekį 2014 m. įžengti į euro zoną. Po rinkimų valstybėje gali atsirasti vyriausybė, kuri nevykdys tolesnių mokesčių reformų, ir tai pakenks šaliai įsivesti eurą.

Kovą Latvija savanoriškai prisijungė prie paketo „Europlius“, kuris padėjo šaliai išplėsti bendradarbiavimą su euro zonos narėmis. Dabar gi Latvijai teks atidėti vertybinių popierių (obligacijų) išleidimą – pirmą per trejus metus, kai iš ES ir TVF buvo gautas 7,5 mlrd. eurų kreditas. „Danske“ analitikai tvirtina, kad dėl sėkmingos mokesčių politikos (tai pernai rudenį paskirto premjero Valdžio Dombrovskio nuopelnas) Ryga sugebėjo stabilizuoti BVP, kuris 2009 m. smuktelėjo 18 proc.

Pernai po rinkimų, spalio mėnesį paskyrus naująją Vyriausybę, „Geopolitika.lt“ rašė (http://www.geopolitika.lt/?artc=4252), kad V. Dombrovskio vyriausybė yra numačiusi trečdaliu sumažinti valstybės išlaidas. Latvija, kaip ir Lietuva, tikisi biudžeto deficitą sumažinti tiek, kad jis atitiktų Mastrichto kriterijus ir kad jie leistų 2014 metais įsivesti eurą. Bet, kaip pastebėjo prancūzų „Le Croix“, įsidrąsinęs premjeras patikslino: jei planas bus griežtai vykdomas, įstojimas  į euro zoną bus įmanomas dviem metais anksčiau, t. y. 2012-aisiais. Taip kaimynai, kurie vos nesulaukė Graikijos likimo, turėtų nušluostyti nosį lietuviams...

Nors Latvijoje, kurios ekonomika per krizę susitraukė labiausiai Europos Sąjungoje (beveik 25 proc.), jau pasirodė pirmieji atsigavimo ženklai ir šalies ekonomika per pirmuosius du 2010 m. ketvirčius kiek ūgtelėjo, nedarbo lygis vis dar siekė 19 procentų. 2009 m. šalies BVP smuko 18 proc. ir, „Wikipedijos“ duomenimis, pagal šį rodiklį Latvija buvo kažkur viduryje pasaulyje, o pagal BVP kiekį vienam gyventojui – 52-oje vietoje. 2010 m. ekonomika turėjo sumažėti 4 proc., bet, grupės „Capital Economics“ prognozėmis, 2010 m. Latvijos BVP turėjo nusmukti tik 0,5 proc. (Estijos ūkis ūgtelėti 3 proc., o Lietuvoje augimo nebuvo).

Kad Latvija, kaip ir kitos Baltijos šalys, pamažu lipa iš recesijos duobės, pernai rugsėjo viduryje pranešė verslo laikraštis „The International Business Times“ (http://www.ibtimes.com/). Jame teigiama, kad 2009 m. Latvijos BVP susitraukė 18 proc., Lietuvos – 14,8 proc., Estijos – 13,9 procento, tačiau analitikai pripažįsta, kad visoms trims Baltijos šalims blogiausios dienos jau praeityje.

Ar šią tendenciją kaimynai latviai išsaugos ir dabar, nugriaudėjus politinei krizei? 2009 m. vasario 26 d. „Geopolitika.lt“ (http://www.geopolitika.lt/?artc=3181) rašėme, kad iš trijų Baltijos valstybių pirmoji Latvija neatlaikė pasaulinės ekonomikos krizės. Tada ji taip pat buvo įsmukusi į giliausią politinės krizės duobę. Vasarį prezidentas Valdis Zatleras priėmė ministrų kabineto vadovo Ivaro Guodmanio atsistatydinimo prašymą, o kartu pasitraukė ir visa Vyriausybė.

Bet kaimynai sugebėjo išsikapstyti. Nesulaukę visų šių politinių peripetijų baigties, viliamės, kad netikėtas V. Zatlero žingsnis ir šiemet nepakenks 2,3 mln. gyventojų turinčiai Baltijos šaliai – jei ir nebūti įkvepiančiu pavyzdžiui Lietuvai, tai bent nesulėtinti eurointegracinio žingsnio.

Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga.


   Versija spausdinimui
 
  (Skaityti komentarus: 3)
 
Vardas:
El. paštas:
Komentaras:


Įveskite kodą:  

Redakcija pasilieka teisę išimti neetiškus komentarus.
 
 
Paieška






Iššūkių aplinkai geopolitika (12)

2017 03 08


Pasaulio ekonomika ir politika išgyvena iššūkių kupinus laikus. Tai – Vakarų šalių santykiai su Rusija, NATO aljanso ateitis, pilietinis karas Sirijoje ir pabėgėlių krizė, auganti populizmo banga bei artėjantis Jungtinės Karalystės pasitraukimas iš Europos Sąjungos (ES). Šiomis temomis diskutuojama nuolat, tačiau nepelnytai pamirštama aplinkos ir jos apsaugos tvarumo tema.



Vokietijos biudžeto perteklius – rekordinėse aukštumose (34)

2017 03 01


Vokietijos biudžeto perteklius 2016 metais pasiekė rekordines aukštumas ir sudarė beveik 24 mlrd. eurų, o tokius rezultatus lėmė geresnis mokesčių surinkimas ir išaugęs užimtumas. Tai – jau treti metai, kai Vokietijos vyriausybės pajamos viršijo išlaidas. Tiesa, padidėjo išlaidos, susijusios su būsto rinka ir pabėgėlių integravimu. Remiantis oficialiais patvirtintais duomenimis, Vokietijos ekonomika praėjusiais metais augo 1,9 proc., o prie to prisidėjo vartotojų ir vyriausybės išlaidos.



Azija siekia stiprinti ryšius su Europa (92)

2017 02 22


Didžiulė nežinomybė, gaubianti Jungtinių Valstijų užsienio, saugumo ir prekybos politikos ateitį, atveria naujus horizontus Europos Sąjungai (ES) bendradarbiaujant su Azija. ES užsienio politikos vadovė Federica Mogherini tiki, kad šiame kontekste Europa gali imtis lyderystės. Vis dėlto kyla klausimas, ar Bendrija įstengtų pasinaudoti tokia galimybe, kai naujojo JAV prezidento Donaldo Trumpo politika tampa vis mažiau nuspėjama.



Kinijai reikalinga nauja strategija

2017 02 15


Šaltasis karas baigėsi 1991 metais, kai žlugo Sovietų Sąjunga. Era po Šaltojo karo baigėsi 2016-ųjų lapkritį, kai Donaldas Trumpas laimėjo Jungtinių Valstijų prezidento rinkimus. Sudėtinga nuspėti, ką pasauliui atneš D. Trumpo valdymas, o dėl šių priežasčių pradeda nerimauti Kinija. Toliau vykstant ekonominei globalizacijai, Kinija plėtoja artimus komercinius ryšius su Vakarų valstybėmis. Tai yra palanku šios šalies ekonomikos augimui ir plėtrai. Be to, minėti ryšiai stiprina Kinijos įtaką užsienyje. 



Graikija bando žengti nuo taupymo prie atsigavimo (9)

2017 02 08


Atėnų ir jų kreditorių požiūris į Graikijos finansinės pagalbos programą skiriasi, o nežinomybę Europoje kursto artėjantys rinkimai Europos Sąjungos (ES) valstybėse. Graikijos kreditoriai akcentuoja reformas darbo ir energetikos sektoriuose bei išlaidų apkarpymus. Tikimasi, kad Graikija ir tarptautiniai skolintojai susitarimą gali pasiekti šių metų vasario 20 dieną, kai numatomas euro zonos finansų ministrų susitikimas. Atėnai viliasi grįžti į obligacijų rinkas iki 2017 metų pabaigos. Tiesa, nerimą kelia Graikijos skolos tvarumas.


 

Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga!

© 2005-2017 Geopolitinių Studijų Centras