Per paskutinius dešimt metų Indijos gynybos biudžetas išaugo net 64 procentais, ir šalis aplenkė savo svarbiausią varžovę regione Kiniją ir tapo didžiausia ginklų importuotoja pasaulyje [1]. Siekdama modernizuoti savo ginkluotąsias pajėgas, Indija viena iš pagrindinių ginklų tiekėjų pasirinko Rusiją, su kuria palaiko strateginę partnerystę dar nuo šaltojo karo laikų: jos ginklai sudaro apie tris ketvirtadalius Indijos turimo karinio arsenalo. Kita vertus, pastarųjų metų Delio vyriausybės veiksmai ir kiekvienais metais didėjantis karinis biudžetas suteikia pagrindą abejoti, ar Rusija sugebės išlaikyti monopolininkės vaidmenį karinėje prekyboje su Indija. Šias abejones sustiprino ir praėjusiais metais įvykę JAV, Prancūzijos ir Didžiosios Britanijos vadovų vizitai Indijoje, per kuriuos buvo susitarta dėl naujų prekybos sutarčių sudarymo ir didelių karinių Delio vyriausybės užsakymų.

Diversifikuoti dabartinius ginklų pirkimo šaltinius Indiją skatina ne tik didėjantis jos tarptautinis vaidmuo ar stiprėjantys dvišaliai santykiai su pagrindinėmis Vakarų pasaulio lyderėmis, bet ir dažnos problemos dėl sutarčių sąlygų ir terminų, kurių Rusijos pusė dažnai linkusi nesilaikyti. Nors pastaraisiais metais Rusija gaudavo didžiausius Indijos karinius užsakymus, čia reikėtų prisiminti, kad abi šalys jau turėjo nesutarimų dėl karinės produkcijos kokybės ir kontraktų įvykdymo terminų. Vienas iš jų – dėl lėktuvnešio „Admirolas Gorškovas“. Šio lėktuvnešio atnaujinimo ir pritaikymo Indijos reikmėms darbus Rusija vėluoja atlikti jau ketverius metus (dabar Maskva įsipareigojusi juos užbaigti iki 2012 metų pabaigos), o darbai Indijai pabrango dvigubai ir siekia 2,3 mlrd. dolerių. Panaši situacija klostosi ir su 971 projekto „Ščiuka-B“ (NATO klasifikacijoje – „Akula-II“) atominiu povandeniniu laivu „Nerpa“: jį Rusija vėluoja perduoti nuomai beveik trejus metus. Indija jau sumokėjo 670 mln. dolerių jo užbaigimo darbams finansuoti, tačiau iki šiol nėra žinoma, kada šie darbai bus baigti.

Nors šių incidentų abi pusės linkusios neakcentuoti, vis dėlto akivaizdu, kad Indija, realizuodama savo naujus karinius projektus, tiekėjus linkusi rinktis daug apdairiau. Tai rodo ir 2007 metais Indijos paskelbto konkurso dėl 126 daugiafunkcinių naikintuvų įsigijimo rezultatai. Konkurse, kurio vertė siekia 10,5 mlrd. JAV dolerių, dalyvavo šeši daugiafunkciniai naikintuvai konkurentai: amerikiečių F/A-18 ir F-16, prancūzų „Rafale“, švedų „Gripen“, rusų „MiG-35“ ir europiečių konsorciumo „Eurofighter“ – „Typhoon“. Konkurso sąlygose yra numatyta, kad jo laimėtojas turės pristatyti 18 naikintuvų, o kitus 108 surinkti Indijoje technologijų perdavimo susitarimo pagrindu. Daugelis ekspertų, atsižvelgdami į Rusijos ir Indijos ginklų prekybos tradicijas, favoritu laikė naująjį rusų naikintuvą „MiG-35“, kurio ir kaina (40 mln. dolerių) buvo daug patrauklesnė nei kitų konkurentų (pavyzdžiui, prancūzų „Rafale“ kaina siekia 79,5 mln. dolerių). Atrodo, kad ir Rusija tikėjosi laimėti šį konkursą, todėl savojo naikintuvo, kitaip nei konkurentai, nepristatė vasarį Indijoje vykusioje parodoje „Aero India-2011“. Vis dėlto paskelbti konkurso rezultatai sukėlė nemažą nuostabą tiek tarptautiniams ekspertams, prognozavusiems „MiG-35“ pergalę, tiek ir kai kuriems jo dalyviams. Kitam konkurso etapui buvo atrinkti Prancūzijos pasiūlytas „Rafale“ ir europiečių „Typhoon“.

Tokie konkurso rezultatai gali sukelti naujų konfliktų tarp Maskvos ir Delio. Rusijos federalinės kosmoso agentūros vadovo pavaduotojas Anatolijus Šilovas išplatino pranešimą, kuriame teigiama, kad Rusija atsisako naudoti bendras Rusijos ir Indijos raketas „Bramos“ „Glonass“ sistemos palydovų paleidimui, taip pat kurti naujos kartos kosminius aparatus „Glonass-K“. Savo ruožtu Indijos gynybos ministerijos išplatintame pranešime apie konkurso rezultatus teigiama, kad į tolesnį etapą nebuvo pakviesti tie kandidatai, kurių pasiūlyti naikintuvai neatitiko visų techninių kontrakto reikalavimų. Šiuo atveju nepalankūs konkurso rezultatai gali komplikuoti „MiG-35“ pristatymą kitose rinkose – pirmiausia Lotynų Amerikoje, kur naikintuvo kaina galimiems pirkėjams gali pasirodyti per didelė.

Nors Maskva susilaiko nuo detalesnių komentarų, vis dėlto su konkurso rezultatais galima sieti ir bendrų Indijos ir Rusijos jūros bei sausumos karinių pratybų „Indra-2011“ atšaukimą. Rusijos ir Indijos karinės pratybos rengiamos nuo 2003 m. ir abi šalys jau yra surengusios penkerias tokias pratybas. Bendros abiejų šalių karinės pratybos buvo organizuojamos ir šiais metais, jos turėjo vykti balandžio ir birželio mėnesiais. Tačiau penkiems Indijos karo laivams pasiekus Vladivostoko krantus buvo pranešta, kad Rusija atšaukia šias karines jūrų pratybas, nes šiuo metu jai kariniai laivai yra reikalingi teikiant pagalbą Japonijai po įvykusios katastrofos Fukušimos atominėje elektrinėje. Taip pat buvo atšauktos ir planuotos sausumos karinės pratybos birželio mėnesį, teigiant, kad Rusijai nepakako laiko tinkamai joms pasiruošti.

Tokie Rusijos veiksmai sulaukė didelio Indijos karinių pajėgų nepasitenkinimo. Anot savaitraščio „India Today“, šalies karinių pajėgų vadovai nusiuntė pranešimą Indijos užsienio reikalų ministerijai, kuriame teigiama, kad „Rusija buvo strateginė Indijos partnerė tik tol, kol valstybė parūpindavo didelių karinių užsakymų“. Pranešime raginama reaguoti į pastarojo meto Rusijos įvykdytus akibrokštus, taip pat peržiūrėti abiejų šalių partnerystės planus.

Apibendrinant galima būtų teigti, kad nors įtampa tarp Indijos ir Rusijos dėl karinio techninio bendradarbiavimo sutarčių išaugo, kol kas būtų anksti prognozuoti, ar šie nesutarimai sukels didesnių pasekmių dvišaliuose santykiuose. Tiek Rusija, tiek Indija turi užtektinai priežasčių, skatinančių tolesnį dvišalį bendradarbiavimą. Rusijai Indija ir toliau išliks patrauklia rinka, kurioje galima realizuoti savo karinę produkciją. Šį mėnesį Rusijos valstybės valdoma ginkluotės eksporto įmonė „Rosoboroneksport“ pareiškė norą dalyvauti kitame Indijos skelbiamame konkurse dėl šešių povandeninių laivų statybos, kurio vertė sieks 11 mlrd. dolerių. Be to, abi šalis sieja ir bendromis jėgomis įgyvendinami projektai, visų pirma bendradarbiavimas kuriant penktosios kartos naikintuvus. Galiausiai abi valstybes sieja ir panašūs geopolitiniai interesai regione. Rusija yra viena iš pagrindinių Indijos sąjungininkių konflikte su Pakistanu dėl Kašmyro. Lygiai taip pat dvišalių santykių pobūdį lemia ir siekis atsverti didėjančią Kinijos įtaką regione.

Kita vertus, augantis Indijos karinis biudžetas ir jau minėto konkurso dėl daugiafunkcinių naikintuvų įsigijimo rezultatai rodo, kad Indijos gynybos ministerija savo ginkluotės tiekėjus ima rinktis daug apdairiau. Šiuo metu didesnį vaidmenį ima vaidinti ne siūlomas kainos ir kokybės santykis, o kokybė ir sutartyse nurodytų sąlygų bei terminų laikymasis. Tokią valstybės orientaciją gali sustiprinti ir suintensyvėjęs bendradarbiavimas su Vakarų valstybėmis, ypač su Izraeliu ir JAV. Pastarosios, žvelgdamos į neramumus Pakistane, Indiją laiko svarbia partnere, galinčia užtikrinti taiką regione. Savo ruožtu Izraelis taip pat žvelgia į Indiją kaip į svarbią partnerę regione ir siekia esamą ginkluotės prekybos apimtį per artimiausius metus padvigubinti.

[1] http://csis.org/files/publication/110329_DIIG_Current_Issues_24_Indian_Defense_Spending.pdf

„Ekspertų lygiu vyksta konsultacijos, kuriose dalyvauja bendrovių ir ministerijų specialistai. Kol kas nėra nustatytos ministrų susitikimo datos“, – sakė ener­ge­ti­kos mi­nis­tro pa­ta­rė­ja Dai­va Ri­ma­šaus­kai­tė. Pa­sak jos, kon­sul­ta­ci­jos yra tęs­ti­nis pro­ce­sas, at­siž­vel­gus į esa­mą pa­dė­tį ir Vy­riau­sy­bės nutarimus.

2010-ųjų pabaigoje–2011-ųjų pradžioje prasiveržus arabų sukilimams pradėjo keistis galios santykiai tiek Afrikoje, tiek Artimuosiuose Rytuose. Šiame kontekste iškilo ir laimėtojai, ir pralaimėtojai. Vis dėlto regiono veikėjų stipriosios ir silpnosios pusės labai sparčiai kinta atsižvelgiant į įvykius, todėl regionų galios pusiausvyra išlieka labai nestabili.

Rusija gali nemėgti Baltijos šalių ir būti nepatogi kaimynė Lietuvai, Latvijai ir Estijai, bet pavojaus joms nekelia, nes galutinai susitaikė su jų nepriklausomybe. Taip mano visuomeninio judėjimo „Rusijos dešiniųjų jėgų sąjunga“ prezidentas Leonidas Gozmanas.

Remdamiesi SEB bankų užsakymu atliktos apklausos duomenimis, SEB banko Estijoje analitikai teigia, kad Baltijos šalyse daugiausia naujų bendrovių steigia estai. Tai pripažįsta ir Estijos verslininkai.

Dar ne taip seniai buvo galima manyti, kad blogiausi finansų krizės Europoje aspektai jau praeityje. Vis dėlto toks vaizdas pasirodė apgaulingas. Iš dalies nedidelė problema (bent jau savo mastu) buvo Kipras, bet prie jo krizės prisidėjo ir vadinamosios trijulės (Europos Komisija, Europos centrinis bankas ir Tarptautinis valiutos fondas) neužtikrintas veikimas. To pakako, kad būtų išprovokuota didžiulė krizė, savo straipsnyje „Project Syndicate“ rašo garsus Vokietijos politikas Joška Fišeris (Joschka Fischer).