Apie mus     Veikla     Skelbimai     Kontaktai     Norintiems paremti     RSS 
 Lietuva
 Euroatlantinės organizacijos
 Rusija
 Kitos šalys
 Saugumas ir grėsmės
 Energetika
 Užsienio spaudos apžvalgos
 Leidiniai








   Rekomenduojame:







   Mus remia:



 
Kitos šalys
 
  J. Tymošenko likimas reiškia ir Ukrainos ateitį

Česlovas Iškauskas, politikos apžvalgininkas
2012 05 16

Žiniasklaidos priemones apkeliavusi vienintelė Lietuvos prezidentės Dalios Grybauskaitės ir įkalintos ligonės Julijos Tymošenko susitikimo nuotrauka Charkovo ligoninėje – šilta ir žmogiška. Tame rankų susilietime – ir atjauta, ir moteriškas solidarumas, ir moralinis palaikymas. Bet politika – šiurkšti gyvenimo realybė, todėl Lietuvos vadovės susitikimas su garsia dabartinio Ukrainos režimo priešininke ir ekspremjere turi ir gali reikšti daugiau negu mandagumo viešnagė ligonės palatoje.

Ekspremjerė viskuo patenkinta?

Beje, apžvalgininkai trauko pečiais, sužinoję, kad šį neformalų vizitą mūsų šalies vadovė turėjo derinti su pačiu prezidentu V. Janukovyčiumi. Informuoti apie savo vizito Ukrainoje programą – taip, bet derinti ir prašyti leidimo susitikti su režimo oponentais nėra būtina. Kai į Maskvą atkeliaudavo Hillary Clinton, ji su atitinkamomis Rusijos tarnybomis derindavo tik pačią apsilankymo programą, neklausdama, ar galės susitikti su žmogaus teisių gynėjais, politiniais Kremliaus oponentais ar opozicijos atstovais. Taigi, dėl šventos ramybės buvo persistengta... Juolab kad savavališkas atvykimas į Centrinę Ukrainos geležinkeliečių kliniką Charkove, į kurią gydyti ekspremjerės atvyko vokiečių klinikos „Charite“* vadovaujantysis gydytojas neuropatologas, galėjo užrūstinti patį prezidentą, su kuriuo po to, penktadienio vakarą, Lietuvos vadovė susitiko Kijeve ir akis į akį aptarė Ukrainos integracijos į Europą perspektyvas.

Kaip pranešė Ukrainos valstybinė penitenciarinė (susijusi su bausmės už nusikaltimą atlikimu) tarnyba, gegužės 14-ąją klinikoje lankėsi JAV ambasadorius Ukrainoje Johnas Tefftas (beje, 2000–2003 m. buvęs pasiuntinys Lietuvoje), o 16 d. – du Europos Tarybos Parlamentinės Asamblėjos atstovai.

Jų pokalbių su ligone turinys neviešinamas, klinikų patalpose draudžiama filmuoti ir fotografuoti, todėl informacija apie susitikimus itin skurdi. Po apsilankymo penktadienį išėjusi iš ligoninės D. Grybauskaitė žurnalistams sakė: „J. Tymošenko būklė gera, jeigu turėsime omenyje, kad ji 22 dienas badavo. Jos nuotaika pozityvi, optimistiška. Ji niekuo nesiskundė, priešingai – ji patenkinta, kad daktarai ja rūpinasi rimtai, kad šalia yra geras vokiečių daktaras. Ji sakė, kad pasitiki šia ligonine.“ Tačiau pokalbis su J. Tymošenko gydančiu gydytoju Lutzu Harmsu prezidentei paliko mažiau optimistinį įspūdį. „Gydytojas patenkintas savo kolegomis, patenkintas medicinos pagalba, kuri jai dabar teikiama, bet vis dėlto ligoninės palata iš esmės yra paversta į kamerą. Žmogus nėra visiškai laisvas, o nuolat stebimas. Todėl yra sudėtingiau palaikyti pasitikėjimą tarp paciento ir gydytojo, sunkiau užtikrinti greitesnės reabilitacijos galimybę“, – pažymėjo D. Grybauskaitė.

Lietuvos prezidentė taip pat sakė, kad pusė jos pokalbio su J. Tymošenko buvo apie Ukrainos ateitį. „Ji pirmiausia galvoja ne apie save, o apie savo ir jūsų šalies ateitį. Labai svarbu, kad Ukrainos europinės integracijos perspektyva jai yra svarbus veiksnys. Ji ragina visus – valdžią ir žmones – neužmiršti, kad reformos turi vykti europinės integracijos keliu ir negalima savęs izoliuoti. Ji nenori būti tuo akmeniu, už kurio užkliuvusi Ukraina gali suklupti, ir ragina valdžią bei žmones siekti laisvos europietiškos Ukrainos“, – kalbėjo žurnalistams prezidentė.

Ukrainos laukia ypatingi įvykiai

Deja, šis europietiškos Ukrainos siekis pastaruoju metu aiškiai blėsta. V. Janukovyčius nedviprasmiškai atidėjo integraciją į NATO, kaip „prieštaraujančią daugumos ukrainiečių nuostatoms“, o santykius su ES komplikuoja jo vykdoma politika ir griežtesnė Briuselio pozicija. Agentūros „Berta Communications“** direktorius Tarasas Berezovecas „Amerikos balso“ rusiškajai tarnybai teigė, kad Ukraina dėl tokios savo politikos rizikuoja nukentėti, ruošiantis pasirašyti Laisvosios prekybos bei Asociacijos su ES sutartis, kurios priartintų Kijevą prie Bendrijos. Dabar, pasak politinio technologo, Ukraina turi tik parafuotą Laisvosios prekybos sutartį. „Jeigu Ukraina ir toliau nereaguos į ES pastabas, tai situacija gali priartėti prie personalinių Bendrijos sankcijų įvedimo teisėsaugos, prokuratūros atstovams ir asmenims, susijusiems su J. Tymošenko baudžiamuoju persekiojimu“, – pridūrė jis „Amerikos balsui“.

Politinių jėgų išsidėstymą šiame fone ypač komplikuoja artėjanti rinkimų į Aukščiausiąją Radą kampanija. Kaip rašo portalas „Lenta.ru“***, antrąjį pusmetį Ukrainoje „bus tikrai linksma“. Jau liepos 30 d. prasideda 7-ojo šaukimo parlamento rinkimų kampanija, kandidatų registracija vyks nuo rugpjūčio 20-osios, pirmas rinkimų turas bus rengiamas spalio 28-ąją, o lapkričio 12 d. rinkėjai turi sužinoti, kokį parlamentą išrinko.

Gegužės pradžioje Kijevo tarptautinio sociologijos instituto surengtos apklausos duomenimis, valdančioji koalicija „Stabilumas ir reformos“, kuriai priklauso Regionų partijos, komunistų, V. Litvino bloko deputatai bei perbėgėliai iš opozicijos (iš viso daugiau kaip 250 žmonių, esant parlamentinei daugumai iš 226 deputatų), tegautų 15,6 proc. balsų, o į pirmą vietą, tiesa, tik 0,3 proc. lenkdama „regionalus“, iškoptų J. Tymošenko partija „Batkivščina“. Net sunkiasvoris boksininkas Vitalijus Kličko bei jo partija UDAR įveiktų 5 proc. rinkiminį barjerą ir pralenktų komunistus. Analitikai atkreipia dėmesį, kad valdantieji labiausiai nukentėtų dėl sukurptos ir politizuotos J. Tymošenko bylos.

Boikotas – sankcijų pradžia

Gegužės 3 d. ES misija Kijeve paskelbė griežtą pareiškimą, kad „niekas neturėtų abejoti ES pozicija dėl nepatenkinamos Julijos Tymošenko padėties“. Bet, ko gero, skaudžiausią smūgį V. Janukovyčiaus režimui sudavė Vokietijos kanclerė Angela Merkel, kuri šiuo metu ES griežia kone pirmuoju smuiku. Agentūra „Bloomberg“ cituoja kanclerės žodžius, pasakytus Kijevo adresu gegužės 10 dieną. „Šiandien Vokietija ir Europos Sąjunga gyvena taikos ir laisvės sąlygomis. Deja, tai tinka ne visai Europai, nes Ukrainoje ir Baltarusijoje žmonės iki šiol kenčia nuo diktatūros ir represijų“, – sakė ji. V. Janukovyčiaus valdymą palyginti su „paskutinio diktatoriaus Europoje“ A. Lukašenkos režimu, analitikų nuomone, reiškia kai ką daugiau negu įprastą Kijevo kritiką ir paramą J. Tymošenko. Tai tarsi kanonada tų plačių sankcijų, kurias Bendrija jau keletą metų taiko ir stiprina Baltarusijos diktatoriaus atžvilgiu.

Pirmo boikoto signalo ilgai laukti nereikėjo. Gegužės 11 d. Jaltoje turėjęs vykti Vidurio ir Rytų Europos lyderių susitikimas buvo atšauktas, nes bent septyni iš kviestų šalių vadovų atsisakė atvykti, motyvuodami nedemokratiniais Ukrainos valdžios veiksmais prieš nuteistą opozicijos lyderę. Tai reiškia, kad Europos politinis elitas gali boikotuoti ir birželio pradžioje keturiuose Ukrainos miestuose numatytas surengti futbolo čempionato „Euro-2012“ batalijas. Į jas jau atsisakė vykti Austrijos vyriausybės vadovas, Vokietijos prezidentas. Europos Komisijos pirmininkas Jose Manuelis Barroso taip pat nusprendė nevykti į Ukrainą žiūrėti rungtynių, kurias ši šalis organizuoja kartu su Lenkija nuo birželio 8 dienos. Tiesa, J. M. Barroso biuras jo sprendimo tiesiogiai nesiejo su J. Tymošenko įkalinimu ir elgesiu su ja, bet balandžio 20 d. ekspremjerės paskelbtas bado streikas ir kaltinimai kalėjimo prižiūrėtojams ją sumušus, matyt, perpildė ir EK vadovo kantrybės taurę.

***

Pernai rugpjūtį „Geopolitikoje.lt“ išsamiai aprašėme 51-erių metų J. Tymošenko nueitą nelengvą verslininkės, politikės ir opozicionierės kelią****, citavome Švedijos užsienio reikalų ministrą Carlą Bildtą, kuris po ekspremjerės suėmimo tiesiog teismo salėje (septyneriems metams ji buvo nuteista pernai spalį) sakė, jog J. Tymošenko teismas sukėlė didelį pavojų šaliai. Korupcija ir oligarchų grupės, nuolat kariaujančios tarpusavyje, įsitvirtino šalies politinėje sistemoje. Korupcijos tinklai, dujų tranzitas iš Sibiro į Vakarų Europą aiškiai trukdė Ukrainos politinei raidai. „Bet nesvarbu, šventasis ar nusidėjėlis, kiekvienas nusipelnė būti išklausytas, o ne teisiamas, – tikino šis garsus Švedijos ir ES pareigūnas. –Ukrainos ateitis lieka neaiški. Tai didelė šalis, Europos narė, ji nusipelnė saugios ir klestinčios ateities. Tačiau J. Tymošenko teismas, deja, gali palikti ją atsiskyrėle“, – kalbėjo pareigūnas.

* Ši garsi, 1710 m. įkurta didžiausia Europoje universitetinė klinika (pranc. Charité), įsikūrusi keturiuose Berlyno rajonuose, priklauso Berlyno Humboldtų universiteto ir Berlyno Laisvojo universiteto klinikų kompleksui, turi daugiau kaip 100 klinikų ir institutų, suvienytų 17-oje klinikinių centrų, kurių finansinė apyvarta yra daugiau kaip 1 mlrd. eurų per metus. Daugiau apie kliniką https://www.charite.de/.

** Ukrainos kompanija, užsiimanti personalo strateginiu konsultavimu, viešaisiais ryšiais, politinėmis technologijomis, rėmė J. Tymošenko partijos „Batkivščina“ rinkimų kampaniją 2007 m., daugiau apie ją http://polittech.org/).

*** http://lenta.ru/articles/2012/05/04/start/

**** http://www.geopolitika.lt/?artc=4840

Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga.


   Versija spausdinimui
 
  Straipsnis komentarų neturi
 
Vardas:
El. paštas:
Komentaras:


Įveskite kodą:  

Redakcija pasilieka teisę išimti neetiškus komentarus.
 
 
Paieška


Kaip Jūs manote, ar bus atnaujintas projekto „Novorosija“ įgyvendinimas?

Rusijos palaikomi Rytų Ukrainos separatistai karinėmis priemonėmis sieks išplėsti savo „liaudies respublikų“ teritorijas į gretimas Ukrainos sritis, kad būtų įkurta marionetinė valstybė Novorosija
Rusija sieks, kad dabartinės „liaudies respublikos“ būtų įtrauktos į Ukrainos sudėtį suteikiant joms ypatingas autonomijos sąlygas Ukrainos Respublikos sudėtyje
Konfliktas Rytų Ukrainoje bus „užšaldytas“ panašioje į dabartinę padėtį, Rusijai siekiant palaikyti nuolatinę karinę ir politinę įtampą Ukrainoje
Rusija, spaudžiama tarptautinės opinijos, išves savo karines pajėgas ir kovinę techniką iš Rytų Ukrainos, palikdama Ukrainos vadovybei tvarkyti ir atstatinėti separatistų užimtas teritorijas









„Praregėjęs“ Lukašenka: stokojanti proto ir pinigų Rusija rodo savo godumą

2015 08 20

Baltarusijos prezidentas Aliaksandras Lukašenka vėl pažėrė kritikos Rusijai.



Abejonės dėl Kinijos ekonomikos plėtros

2015 08 19

Silpnėjantis ekonomikos augimas, sumaištis akcijų rinkoje ir krintantis eksportas atspindi Kinijos ūkio sunkumus, tačiau ekspertai baiminasi, kad šalies bėdos rimtesnės, negu rodo oficialūs duomenys.



Vladimiras Bučelnikovas. Latvijos ministras: Rusija mums keršija už Maguonio areštą?

2015 08 18

Latvijos susisiekimo ministrą Anriją Matisą pasiekė neoficiali informacija, kad Rusijos geležinkeliai nutrauks anglių ir mineralinių trąšų tranzitą per Rygos uostą. Jis mano, kad tai galėtų būti susiję su jau buvusio Latvijos geležinkelių operatorės „Latvijas Dzelzcels“ (LDz) valdybos pirmininko Ugio Maguonio areštu. 



Geopolitinė Amerikos galia

2015 08 12

Žiniasklaidos dėmesio centre vis dažniau atsiduria Amerikos padėtis, jos kaip išskirtinai įtakingos galios statusas. Regis, gausu priešų, norinčių pakenkti šiai šaliai, ir sąjungininkų, kurie priklausomi nuo Jungtinių Valstijų stiprybės bei palankumo. JAV galia ir jos (ne)panaudojimas lemia išties daug, kalbant apie geopolitines pasekmes pasauliui.



Skolos ir neatsargūs žingsniai

2015 08 05

Po ne vieną mėnesį trukusių žaidimų ir balansavimo ant bedugnės krašto Graikijos istorijoje įsižiebė šviesa tunelio gale. Tiesa, dabartinį scenarijų per referendumą atmetė šios šalies gyventojai. Euro zonos lyderiai sutiko pradėti derybas dėl finansinės pagalbos paketo, kuris vertas 86 mlrd. eurų. Tai – beveik pusė Graikijos bendrojo vidaus produkto (BVP). Visgi esama prielaidų, kad Europa neišvengs panašių tragedijų ir ateityje. Savo įžvalgomis apie susidariusią padėtį straipsnyje portalui „Project-Syndicate“ dalijasi Vokietijos Ifo ekonomikos instituto prezidentas Hans-Werner Sinn.


 

Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga!

© 2005-2013 Geopolitinių Studijų Centras