Apie mus     Veikla     Skelbimai     Kontaktai     Norintiems paremti     RSS 
 Lietuva
 Euroatlantinės organizacijos
 Rusija
 Kitos šalys
 Saugumas ir grėsmės
 Energetika
 Užsienio spaudos apžvalgos
 Leidiniai











   Rekomenduojame:







   Mus remia:



 
Kitos šalys
 
  J. Tymošenko likimas reiškia ir Ukrainos ateitį

Česlovas Iškauskas, politikos apžvalgininkas
2012 05 16

Žiniasklaidos priemones apkeliavusi vienintelė Lietuvos prezidentės Dalios Grybauskaitės ir įkalintos ligonės Julijos Tymošenko susitikimo nuotrauka Charkovo ligoninėje – šilta ir žmogiška. Tame rankų susilietime – ir atjauta, ir moteriškas solidarumas, ir moralinis palaikymas. Bet politika – šiurkšti gyvenimo realybė, todėl Lietuvos vadovės susitikimas su garsia dabartinio Ukrainos režimo priešininke ir ekspremjere turi ir gali reikšti daugiau negu mandagumo viešnagė ligonės palatoje.

Ekspremjerė viskuo patenkinta?

Beje, apžvalgininkai trauko pečiais, sužinoję, kad šį neformalų vizitą mūsų šalies vadovė turėjo derinti su pačiu prezidentu V. Janukovyčiumi. Informuoti apie savo vizito Ukrainoje programą – taip, bet derinti ir prašyti leidimo susitikti su režimo oponentais nėra būtina. Kai į Maskvą atkeliaudavo Hillary Clinton, ji su atitinkamomis Rusijos tarnybomis derindavo tik pačią apsilankymo programą, neklausdama, ar galės susitikti su žmogaus teisių gynėjais, politiniais Kremliaus oponentais ar opozicijos atstovais. Taigi, dėl šventos ramybės buvo persistengta... Juolab kad savavališkas atvykimas į Centrinę Ukrainos geležinkeliečių kliniką Charkove, į kurią gydyti ekspremjerės atvyko vokiečių klinikos „Charite“* vadovaujantysis gydytojas neuropatologas, galėjo užrūstinti patį prezidentą, su kuriuo po to, penktadienio vakarą, Lietuvos vadovė susitiko Kijeve ir akis į akį aptarė Ukrainos integracijos į Europą perspektyvas.

Kaip pranešė Ukrainos valstybinė penitenciarinė (susijusi su bausmės už nusikaltimą atlikimu) tarnyba, gegužės 14-ąją klinikoje lankėsi JAV ambasadorius Ukrainoje Johnas Tefftas (beje, 2000–2003 m. buvęs pasiuntinys Lietuvoje), o 16 d. – du Europos Tarybos Parlamentinės Asamblėjos atstovai.

Jų pokalbių su ligone turinys neviešinamas, klinikų patalpose draudžiama filmuoti ir fotografuoti, todėl informacija apie susitikimus itin skurdi. Po apsilankymo penktadienį išėjusi iš ligoninės D. Grybauskaitė žurnalistams sakė: „J. Tymošenko būklė gera, jeigu turėsime omenyje, kad ji 22 dienas badavo. Jos nuotaika pozityvi, optimistiška. Ji niekuo nesiskundė, priešingai – ji patenkinta, kad daktarai ja rūpinasi rimtai, kad šalia yra geras vokiečių daktaras. Ji sakė, kad pasitiki šia ligonine.“ Tačiau pokalbis su J. Tymošenko gydančiu gydytoju Lutzu Harmsu prezidentei paliko mažiau optimistinį įspūdį. „Gydytojas patenkintas savo kolegomis, patenkintas medicinos pagalba, kuri jai dabar teikiama, bet vis dėlto ligoninės palata iš esmės yra paversta į kamerą. Žmogus nėra visiškai laisvas, o nuolat stebimas. Todėl yra sudėtingiau palaikyti pasitikėjimą tarp paciento ir gydytojo, sunkiau užtikrinti greitesnės reabilitacijos galimybę“, – pažymėjo D. Grybauskaitė.

Lietuvos prezidentė taip pat sakė, kad pusė jos pokalbio su J. Tymošenko buvo apie Ukrainos ateitį. „Ji pirmiausia galvoja ne apie save, o apie savo ir jūsų šalies ateitį. Labai svarbu, kad Ukrainos europinės integracijos perspektyva jai yra svarbus veiksnys. Ji ragina visus – valdžią ir žmones – neužmiršti, kad reformos turi vykti europinės integracijos keliu ir negalima savęs izoliuoti. Ji nenori būti tuo akmeniu, už kurio užkliuvusi Ukraina gali suklupti, ir ragina valdžią bei žmones siekti laisvos europietiškos Ukrainos“, – kalbėjo žurnalistams prezidentė.

Ukrainos laukia ypatingi įvykiai

Deja, šis europietiškos Ukrainos siekis pastaruoju metu aiškiai blėsta. V. Janukovyčius nedviprasmiškai atidėjo integraciją į NATO, kaip „prieštaraujančią daugumos ukrainiečių nuostatoms“, o santykius su ES komplikuoja jo vykdoma politika ir griežtesnė Briuselio pozicija. Agentūros „Berta Communications“** direktorius Tarasas Berezovecas „Amerikos balso“ rusiškajai tarnybai teigė, kad Ukraina dėl tokios savo politikos rizikuoja nukentėti, ruošiantis pasirašyti Laisvosios prekybos bei Asociacijos su ES sutartis, kurios priartintų Kijevą prie Bendrijos. Dabar, pasak politinio technologo, Ukraina turi tik parafuotą Laisvosios prekybos sutartį. „Jeigu Ukraina ir toliau nereaguos į ES pastabas, tai situacija gali priartėti prie personalinių Bendrijos sankcijų įvedimo teisėsaugos, prokuratūros atstovams ir asmenims, susijusiems su J. Tymošenko baudžiamuoju persekiojimu“, – pridūrė jis „Amerikos balsui“.

Politinių jėgų išsidėstymą šiame fone ypač komplikuoja artėjanti rinkimų į Aukščiausiąją Radą kampanija. Kaip rašo portalas „Lenta.ru“***, antrąjį pusmetį Ukrainoje „bus tikrai linksma“. Jau liepos 30 d. prasideda 7-ojo šaukimo parlamento rinkimų kampanija, kandidatų registracija vyks nuo rugpjūčio 20-osios, pirmas rinkimų turas bus rengiamas spalio 28-ąją, o lapkričio 12 d. rinkėjai turi sužinoti, kokį parlamentą išrinko.

Gegužės pradžioje Kijevo tarptautinio sociologijos instituto surengtos apklausos duomenimis, valdančioji koalicija „Stabilumas ir reformos“, kuriai priklauso Regionų partijos, komunistų, V. Litvino bloko deputatai bei perbėgėliai iš opozicijos (iš viso daugiau kaip 250 žmonių, esant parlamentinei daugumai iš 226 deputatų), tegautų 15,6 proc. balsų, o į pirmą vietą, tiesa, tik 0,3 proc. lenkdama „regionalus“, iškoptų J. Tymošenko partija „Batkivščina“. Net sunkiasvoris boksininkas Vitalijus Kličko bei jo partija UDAR įveiktų 5 proc. rinkiminį barjerą ir pralenktų komunistus. Analitikai atkreipia dėmesį, kad valdantieji labiausiai nukentėtų dėl sukurptos ir politizuotos J. Tymošenko bylos.

Boikotas – sankcijų pradžia

Gegužės 3 d. ES misija Kijeve paskelbė griežtą pareiškimą, kad „niekas neturėtų abejoti ES pozicija dėl nepatenkinamos Julijos Tymošenko padėties“. Bet, ko gero, skaudžiausią smūgį V. Janukovyčiaus režimui sudavė Vokietijos kanclerė Angela Merkel, kuri šiuo metu ES griežia kone pirmuoju smuiku. Agentūra „Bloomberg“ cituoja kanclerės žodžius, pasakytus Kijevo adresu gegužės 10 dieną. „Šiandien Vokietija ir Europos Sąjunga gyvena taikos ir laisvės sąlygomis. Deja, tai tinka ne visai Europai, nes Ukrainoje ir Baltarusijoje žmonės iki šiol kenčia nuo diktatūros ir represijų“, – sakė ji. V. Janukovyčiaus valdymą palyginti su „paskutinio diktatoriaus Europoje“ A. Lukašenkos režimu, analitikų nuomone, reiškia kai ką daugiau negu įprastą Kijevo kritiką ir paramą J. Tymošenko. Tai tarsi kanonada tų plačių sankcijų, kurias Bendrija jau keletą metų taiko ir stiprina Baltarusijos diktatoriaus atžvilgiu.

Pirmo boikoto signalo ilgai laukti nereikėjo. Gegužės 11 d. Jaltoje turėjęs vykti Vidurio ir Rytų Europos lyderių susitikimas buvo atšauktas, nes bent septyni iš kviestų šalių vadovų atsisakė atvykti, motyvuodami nedemokratiniais Ukrainos valdžios veiksmais prieš nuteistą opozicijos lyderę. Tai reiškia, kad Europos politinis elitas gali boikotuoti ir birželio pradžioje keturiuose Ukrainos miestuose numatytas surengti futbolo čempionato „Euro-2012“ batalijas. Į jas jau atsisakė vykti Austrijos vyriausybės vadovas, Vokietijos prezidentas. Europos Komisijos pirmininkas Jose Manuelis Barroso taip pat nusprendė nevykti į Ukrainą žiūrėti rungtynių, kurias ši šalis organizuoja kartu su Lenkija nuo birželio 8 dienos. Tiesa, J. M. Barroso biuras jo sprendimo tiesiogiai nesiejo su J. Tymošenko įkalinimu ir elgesiu su ja, bet balandžio 20 d. ekspremjerės paskelbtas bado streikas ir kaltinimai kalėjimo prižiūrėtojams ją sumušus, matyt, perpildė ir EK vadovo kantrybės taurę.

***

Pernai rugpjūtį „Geopolitikoje.lt“ išsamiai aprašėme 51-erių metų J. Tymošenko nueitą nelengvą verslininkės, politikės ir opozicionierės kelią****, citavome Švedijos užsienio reikalų ministrą Carlą Bildtą, kuris po ekspremjerės suėmimo tiesiog teismo salėje (septyneriems metams ji buvo nuteista pernai spalį) sakė, jog J. Tymošenko teismas sukėlė didelį pavojų šaliai. Korupcija ir oligarchų grupės, nuolat kariaujančios tarpusavyje, įsitvirtino šalies politinėje sistemoje. Korupcijos tinklai, dujų tranzitas iš Sibiro į Vakarų Europą aiškiai trukdė Ukrainos politinei raidai. „Bet nesvarbu, šventasis ar nusidėjėlis, kiekvienas nusipelnė būti išklausytas, o ne teisiamas, – tikino šis garsus Švedijos ir ES pareigūnas. –Ukrainos ateitis lieka neaiški. Tai didelė šalis, Europos narė, ji nusipelnė saugios ir klestinčios ateities. Tačiau J. Tymošenko teismas, deja, gali palikti ją atsiskyrėle“, – kalbėjo pareigūnas.

* Ši garsi, 1710 m. įkurta didžiausia Europoje universitetinė klinika (pranc. Charité), įsikūrusi keturiuose Berlyno rajonuose, priklauso Berlyno Humboldtų universiteto ir Berlyno Laisvojo universiteto klinikų kompleksui, turi daugiau kaip 100 klinikų ir institutų, suvienytų 17-oje klinikinių centrų, kurių finansinė apyvarta yra daugiau kaip 1 mlrd. eurų per metus. Daugiau apie kliniką https://www.charite.de/.

** Ukrainos kompanija, užsiimanti personalo strateginiu konsultavimu, viešaisiais ryšiais, politinėmis technologijomis, rėmė J. Tymošenko partijos „Batkivščina“ rinkimų kampaniją 2007 m., daugiau apie ją http://polittech.org/).

*** http://lenta.ru/articles/2012/05/04/start/

**** http://www.geopolitika.lt/?artc=4840

Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga.


   Versija spausdinimui
 
  Straipsnis komentarų neturi
 
Vardas:
El. paštas:
Komentaras:


Įveskite kodą:  

Redakcija pasilieka teisę išimti neetiškus komentarus.
 
 
Paieška


Kokį poveikį Lietuvai, Jūsų nuomone, turės mūsų šalyje apgyvendinti pabėgėliai iš Artimųjų Rytų ir Šiaurės Afrikos?

Lietuvai jau šiuo metu trūksta darbo jėgos, o esant blogai demografinei situacijai ateityje jos trūks dar labiau, todėl pabėgėliai Lietuvai gali būti ekonomiškai naudingi
Lietuvoje ir taip pakanka išlaikytinių, gyvenančių iš pašalpų, o pabėgėliai tik padidins jų skaičių ir bus papildoma našta valstybei
Lietuva yra krikščioniška šalis, todėl lietuviai bet kuriuo atveju pabėgėliams turi ištiesti pagalbos ranką
Lietuvai tai nelabai aktualu, nes pagal kvotas priimti pabėgėliai ilgai Lietuvoje neužsibus, o išvyks į valstybes, kuriose yra aukštesnis gyvenimo ir socialinės pagalbos lygis







Pasak buvusio JAV ambasadoriaus Ukrainoje, S. Lavrovo melą per 30 sekundžių paneigia Google paieška

2016 02 04

Stivenas Paiferis (Steven Pifer), buvęs JAV ambasadorius Ukrainoje, Rusijos Federacijos (RF) užsienio reikalų ministro Sergejaus Lavrovo pareiškimą, susijusį su Budapešto memorandumu, pavadino melagingu.



Geopolitiniai Europos žaidimai Afrikoje

2016 02 03

Suprasti migrantų krizės priežastis nėra taip paprasta, o Afrikoje Europa turėtų keisti teikėjo ir gavėjo santykį į bendradarbiavimą, iš kurio naudos gautų visi. Kai pradedame mąstyti apie migraciją, prisimename Afriką ir jos plėtros galimybes, kurioms reikėtų sudaryti sąlygas. Europos Sąjunga (ES) Afrikoje vykdo daug svarbių projektų ir programų. Bet ar Bendrija taip pat tampa žaidėja šiame žemyne?



Dviejose Rusijos srityse lietuviai, latviai ir italai inspektuoja karinius objektus

2016 01 29

Lietuvos ir Latvijos karo specialistai kartu su italais nuo pirmadienio iki penktadienio vykdo tikrinimus Rusijos Federacijos (RF) Žemutinio Naugardo ir Ivanovo srityje, pranešė BNS.



Nuspręsta stabdyti Šengeno sutarties galiojimą

2016 01 28

Laisvas asmenų judėjimas Šengeno erdvėje, kai Bendrija netaikė pasų kontrolės, būtų sustabdytas iki dvejų metų laikotarpiui, kol Briuselis apsispręs, kaip suvaržyti iš Artimųjų Rytų ir Afrikos šalių plūstančių migrantų srautą, pranešė portalas „Zn.ua“, remdamasis Didžiosios Britanijos leidiniu „The Times“.



Įsipareigojimai krizių kontekste

2016 01 27

Kaip teigia verslininkas, korporacijos „Microsoft“ įkūrėjas ir filantropas Bilas Geitsas (Bill Gates), mes gyvename išskirtiniu metu. Kiekviena diena atneša naujienas apie besitęsiančias krizes, susijusias su migracija, ekonominiais sunkumais, saugumu ar klimato kaita. Šiuos iššūkius vienija skurdo tema. Regis, jau galime kalbėti apie nelygybės mažinimo progresą ir siekį, kad kiekvienas žmogus galėtų gyventi sveiką ir produktyvų gyvenimą. Gimdyvių mirčių sumažėjo beveik perpus. Tą patį galima pasakyti apie vaikų mirtingumą ir mirtis nuo maliarijos.


 

Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga!

© 2005-2015 Geopolitinių Studijų Centras