Apie mus     Veikla     Skelbimai     Kontaktai     Norintiems paremti     RSS 
 Lietuva
 Euroatlantinės organizacijos
 Rusija
 Kitos šalys
 Saugumas ir grėsmės
 Energetika
 Užsienio spaudos apžvalgos
 Leidiniai













   Rekomenduojame:







   Mus remia:



 
Kitos šalys
 
  J. Tymošenko likimas reiškia ir Ukrainos ateitį

Česlovas Iškauskas, politikos apžvalgininkas
2012 05 16

Žiniasklaidos priemones apkeliavusi vienintelė Lietuvos prezidentės Dalios Grybauskaitės ir įkalintos ligonės Julijos Tymošenko susitikimo nuotrauka Charkovo ligoninėje – šilta ir žmogiška. Tame rankų susilietime – ir atjauta, ir moteriškas solidarumas, ir moralinis palaikymas. Bet politika – šiurkšti gyvenimo realybė, todėl Lietuvos vadovės susitikimas su garsia dabartinio Ukrainos režimo priešininke ir ekspremjere turi ir gali reikšti daugiau negu mandagumo viešnagė ligonės palatoje.

Ekspremjerė viskuo patenkinta?

Beje, apžvalgininkai trauko pečiais, sužinoję, kad šį neformalų vizitą mūsų šalies vadovė turėjo derinti su pačiu prezidentu V. Janukovyčiumi. Informuoti apie savo vizito Ukrainoje programą – taip, bet derinti ir prašyti leidimo susitikti su režimo oponentais nėra būtina. Kai į Maskvą atkeliaudavo Hillary Clinton, ji su atitinkamomis Rusijos tarnybomis derindavo tik pačią apsilankymo programą, neklausdama, ar galės susitikti su žmogaus teisių gynėjais, politiniais Kremliaus oponentais ar opozicijos atstovais. Taigi, dėl šventos ramybės buvo persistengta... Juolab kad savavališkas atvykimas į Centrinę Ukrainos geležinkeliečių kliniką Charkove, į kurią gydyti ekspremjerės atvyko vokiečių klinikos „Charite“* vadovaujantysis gydytojas neuropatologas, galėjo užrūstinti patį prezidentą, su kuriuo po to, penktadienio vakarą, Lietuvos vadovė susitiko Kijeve ir akis į akį aptarė Ukrainos integracijos į Europą perspektyvas.

Kaip pranešė Ukrainos valstybinė penitenciarinė (susijusi su bausmės už nusikaltimą atlikimu) tarnyba, gegužės 14-ąją klinikoje lankėsi JAV ambasadorius Ukrainoje Johnas Tefftas (beje, 2000–2003 m. buvęs pasiuntinys Lietuvoje), o 16 d. – du Europos Tarybos Parlamentinės Asamblėjos atstovai.

Jų pokalbių su ligone turinys neviešinamas, klinikų patalpose draudžiama filmuoti ir fotografuoti, todėl informacija apie susitikimus itin skurdi. Po apsilankymo penktadienį išėjusi iš ligoninės D. Grybauskaitė žurnalistams sakė: „J. Tymošenko būklė gera, jeigu turėsime omenyje, kad ji 22 dienas badavo. Jos nuotaika pozityvi, optimistiška. Ji niekuo nesiskundė, priešingai – ji patenkinta, kad daktarai ja rūpinasi rimtai, kad šalia yra geras vokiečių daktaras. Ji sakė, kad pasitiki šia ligonine.“ Tačiau pokalbis su J. Tymošenko gydančiu gydytoju Lutzu Harmsu prezidentei paliko mažiau optimistinį įspūdį. „Gydytojas patenkintas savo kolegomis, patenkintas medicinos pagalba, kuri jai dabar teikiama, bet vis dėlto ligoninės palata iš esmės yra paversta į kamerą. Žmogus nėra visiškai laisvas, o nuolat stebimas. Todėl yra sudėtingiau palaikyti pasitikėjimą tarp paciento ir gydytojo, sunkiau užtikrinti greitesnės reabilitacijos galimybę“, – pažymėjo D. Grybauskaitė.

Lietuvos prezidentė taip pat sakė, kad pusė jos pokalbio su J. Tymošenko buvo apie Ukrainos ateitį. „Ji pirmiausia galvoja ne apie save, o apie savo ir jūsų šalies ateitį. Labai svarbu, kad Ukrainos europinės integracijos perspektyva jai yra svarbus veiksnys. Ji ragina visus – valdžią ir žmones – neužmiršti, kad reformos turi vykti europinės integracijos keliu ir negalima savęs izoliuoti. Ji nenori būti tuo akmeniu, už kurio užkliuvusi Ukraina gali suklupti, ir ragina valdžią bei žmones siekti laisvos europietiškos Ukrainos“, – kalbėjo žurnalistams prezidentė.

Ukrainos laukia ypatingi įvykiai

Deja, šis europietiškos Ukrainos siekis pastaruoju metu aiškiai blėsta. V. Janukovyčius nedviprasmiškai atidėjo integraciją į NATO, kaip „prieštaraujančią daugumos ukrainiečių nuostatoms“, o santykius su ES komplikuoja jo vykdoma politika ir griežtesnė Briuselio pozicija. Agentūros „Berta Communications“** direktorius Tarasas Berezovecas „Amerikos balso“ rusiškajai tarnybai teigė, kad Ukraina dėl tokios savo politikos rizikuoja nukentėti, ruošiantis pasirašyti Laisvosios prekybos bei Asociacijos su ES sutartis, kurios priartintų Kijevą prie Bendrijos. Dabar, pasak politinio technologo, Ukraina turi tik parafuotą Laisvosios prekybos sutartį. „Jeigu Ukraina ir toliau nereaguos į ES pastabas, tai situacija gali priartėti prie personalinių Bendrijos sankcijų įvedimo teisėsaugos, prokuratūros atstovams ir asmenims, susijusiems su J. Tymošenko baudžiamuoju persekiojimu“, – pridūrė jis „Amerikos balsui“.

Politinių jėgų išsidėstymą šiame fone ypač komplikuoja artėjanti rinkimų į Aukščiausiąją Radą kampanija. Kaip rašo portalas „Lenta.ru“***, antrąjį pusmetį Ukrainoje „bus tikrai linksma“. Jau liepos 30 d. prasideda 7-ojo šaukimo parlamento rinkimų kampanija, kandidatų registracija vyks nuo rugpjūčio 20-osios, pirmas rinkimų turas bus rengiamas spalio 28-ąją, o lapkričio 12 d. rinkėjai turi sužinoti, kokį parlamentą išrinko.

Gegužės pradžioje Kijevo tarptautinio sociologijos instituto surengtos apklausos duomenimis, valdančioji koalicija „Stabilumas ir reformos“, kuriai priklauso Regionų partijos, komunistų, V. Litvino bloko deputatai bei perbėgėliai iš opozicijos (iš viso daugiau kaip 250 žmonių, esant parlamentinei daugumai iš 226 deputatų), tegautų 15,6 proc. balsų, o į pirmą vietą, tiesa, tik 0,3 proc. lenkdama „regionalus“, iškoptų J. Tymošenko partija „Batkivščina“. Net sunkiasvoris boksininkas Vitalijus Kličko bei jo partija UDAR įveiktų 5 proc. rinkiminį barjerą ir pralenktų komunistus. Analitikai atkreipia dėmesį, kad valdantieji labiausiai nukentėtų dėl sukurptos ir politizuotos J. Tymošenko bylos.

Boikotas – sankcijų pradžia

Gegužės 3 d. ES misija Kijeve paskelbė griežtą pareiškimą, kad „niekas neturėtų abejoti ES pozicija dėl nepatenkinamos Julijos Tymošenko padėties“. Bet, ko gero, skaudžiausią smūgį V. Janukovyčiaus režimui sudavė Vokietijos kanclerė Angela Merkel, kuri šiuo metu ES griežia kone pirmuoju smuiku. Agentūra „Bloomberg“ cituoja kanclerės žodžius, pasakytus Kijevo adresu gegužės 10 dieną. „Šiandien Vokietija ir Europos Sąjunga gyvena taikos ir laisvės sąlygomis. Deja, tai tinka ne visai Europai, nes Ukrainoje ir Baltarusijoje žmonės iki šiol kenčia nuo diktatūros ir represijų“, – sakė ji. V. Janukovyčiaus valdymą palyginti su „paskutinio diktatoriaus Europoje“ A. Lukašenkos režimu, analitikų nuomone, reiškia kai ką daugiau negu įprastą Kijevo kritiką ir paramą J. Tymošenko. Tai tarsi kanonada tų plačių sankcijų, kurias Bendrija jau keletą metų taiko ir stiprina Baltarusijos diktatoriaus atžvilgiu.

Pirmo boikoto signalo ilgai laukti nereikėjo. Gegužės 11 d. Jaltoje turėjęs vykti Vidurio ir Rytų Europos lyderių susitikimas buvo atšauktas, nes bent septyni iš kviestų šalių vadovų atsisakė atvykti, motyvuodami nedemokratiniais Ukrainos valdžios veiksmais prieš nuteistą opozicijos lyderę. Tai reiškia, kad Europos politinis elitas gali boikotuoti ir birželio pradžioje keturiuose Ukrainos miestuose numatytas surengti futbolo čempionato „Euro-2012“ batalijas. Į jas jau atsisakė vykti Austrijos vyriausybės vadovas, Vokietijos prezidentas. Europos Komisijos pirmininkas Jose Manuelis Barroso taip pat nusprendė nevykti į Ukrainą žiūrėti rungtynių, kurias ši šalis organizuoja kartu su Lenkija nuo birželio 8 dienos. Tiesa, J. M. Barroso biuras jo sprendimo tiesiogiai nesiejo su J. Tymošenko įkalinimu ir elgesiu su ja, bet balandžio 20 d. ekspremjerės paskelbtas bado streikas ir kaltinimai kalėjimo prižiūrėtojams ją sumušus, matyt, perpildė ir EK vadovo kantrybės taurę.

***

Pernai rugpjūtį „Geopolitikoje.lt“ išsamiai aprašėme 51-erių metų J. Tymošenko nueitą nelengvą verslininkės, politikės ir opozicionierės kelią****, citavome Švedijos užsienio reikalų ministrą Carlą Bildtą, kuris po ekspremjerės suėmimo tiesiog teismo salėje (septyneriems metams ji buvo nuteista pernai spalį) sakė, jog J. Tymošenko teismas sukėlė didelį pavojų šaliai. Korupcija ir oligarchų grupės, nuolat kariaujančios tarpusavyje, įsitvirtino šalies politinėje sistemoje. Korupcijos tinklai, dujų tranzitas iš Sibiro į Vakarų Europą aiškiai trukdė Ukrainos politinei raidai. „Bet nesvarbu, šventasis ar nusidėjėlis, kiekvienas nusipelnė būti išklausytas, o ne teisiamas, – tikino šis garsus Švedijos ir ES pareigūnas. –Ukrainos ateitis lieka neaiški. Tai didelė šalis, Europos narė, ji nusipelnė saugios ir klestinčios ateities. Tačiau J. Tymošenko teismas, deja, gali palikti ją atsiskyrėle“, – kalbėjo pareigūnas.

* Ši garsi, 1710 m. įkurta didžiausia Europoje universitetinė klinika (pranc. Charité), įsikūrusi keturiuose Berlyno rajonuose, priklauso Berlyno Humboldtų universiteto ir Berlyno Laisvojo universiteto klinikų kompleksui, turi daugiau kaip 100 klinikų ir institutų, suvienytų 17-oje klinikinių centrų, kurių finansinė apyvarta yra daugiau kaip 1 mlrd. eurų per metus. Daugiau apie kliniką https://www.charite.de/.

** Ukrainos kompanija, užsiimanti personalo strateginiu konsultavimu, viešaisiais ryšiais, politinėmis technologijomis, rėmė J. Tymošenko partijos „Batkivščina“ rinkimų kampaniją 2007 m., daugiau apie ją http://polittech.org/).

*** http://lenta.ru/articles/2012/05/04/start/

**** http://www.geopolitika.lt/?artc=4840

Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga.


   Versija spausdinimui
 
  Straipsnis komentarų neturi
 
Vardas:
El. paštas:
Komentaras:


Įveskite kodą:  

Redakcija pasilieka teisę išimti neetiškus komentarus.
 
 
Paieška






Europa be krizių

2016 08 31

Tokie įvykiai kaip Europos valstybių skolų krizė, naujų sienų atsiradimas Bendrijoje, pasikeitusi Lenkijos politikos kryptis ar „Brexit“ referendumas, regis, atspindi senojo žemyno socialinį ir politinį scenarijų pastaraisiais metais. Nenuostabu, kad į juos buvo karštai reaguojama, tačiau esama nuomonių, kad rizikinga gretinti finansų rinkų nestabilumą ir, pavyzdžiui, imigraciją, apibūdinant tai kaip Europos solidarumo krizę. Tiesą sakant, būtent žodį „krizė“ labai pamėgo tiek politikai ir akademikai, tiek įvairių šalių piliečiai.



Kinijos skolų iššūkiai

2016 08 26

Nors Kinijos ekonomika pastaraisiais metais sulėtėjo, ji išlieka svarbi ir reikšminga, sudarydama apie trečdalį pasaulio ūkio plėtros. Be to, ji siekia tapti tvaresne ir keičia augimo modelį, kad jis labiau remtųsi vidaus paklausa ir paslaugomis, o ne investicijomis bei eksportu. Kinija garsiai skelbia apie naujus įsipareigojimus įgyvendinti struktūrines reformas, kurios paskatintų bendrojo vidaus produkto (BVP) augimą. Visgi ši šalis susiduria ir su nemenkomis grėsmėmis, nes plečiasi vidaus kreditas, o įmonių skolos kyla iki pavojingo lygio.



Euro zonos valdymo tyla

2016 08 17

Kartais svarbiausia būna tai, kas iš viso neįvyksta, o Ispanijos ir Portugalijos pavyzdžiai tik dar kartą patvirtina tokias mintis. Jos atspindi Europos Komisijos (EK) baimę veikti, remiantis Stabilumo ir augimo pakto taisyklėmis. Pagal jas EK turėjo nubausti minėtas šalis dėl pernelyg didelio biudžeto deficito. Tai galėjo būti nors simbolinė bauda, bet Komisijai tokios simbolikos neprireikė, o Europa šiuo klausimu išliko gana tyli. Net Vokietija, Europos Sąjungos (ES) taupymo priemonių rėmėja, buvo atsargi.



Graikijos jaunimo ateitis po „Brexit“

2016 08 10

Didžioji Britanija buvo mėgstama jaunų graikų, kai Graikijoje jaunimo nedarbas viršija 50 proc., tačiau po vadinamojo „Brexit“ daugelis jų yra gerokai sunerimę dėl savo ateities. Vienas nesėkmės scenarijus greitai pakeičia kitą. Praėjusią vasarą buvo nuolat kalbama apie „Grexit“, galimą Graikijos pasitraukimą iš euro zonos. Vis dėlto tuomet susitarta dėl trečiojo finansinės pagalbos paketo. Tai įvyko paskutinę minutę ir atitolino pavojingus padarinius šaliai ir blokui. Po metų „Brexit“ tapo realybe, kai D. Britanija nusprendė trauktis iš Bendrijos. Apie 52 proc. rinkėjų palaikė minėtą pasirinkimą.



Afrikos galimybės po „Brexit“

2016 08 03

Pasaulis pajuto didžiulio sukrėtimo bangas Jungtinės Karalystės rinkėjams nusprendus palikti Europos Sąjungą (ES). Afrika taip pat ne išimtis, kadangi ji artimais istoriniais ryšiais yra susijusi su daugeliu Bendrijos šalių narių. Afrikos politikos ekspertai ir valstybių pareigūnai pradėjo dejuoti dėl naujo ekonominės nežinomybės debesies ir galimos katastrofos artimiausioje ateityje. Vienintelė Namibija reagavo gana ramiai, nes jos eksportas į ES pastaraisiais metais gerokai sumažėjo. Likusi Afrika „Brexit“ įvertino kaip rimtą grėsmę, bent jau kalbant apie trumpalaikę perspektyvą.


 

Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga!

© 2005-2016 Geopolitinių Studijų Centras