Apie mus     Veikla     Skelbimai     Kontaktai     Norintiems paremti     RSS 
 Lietuva
 Euroatlantinės organizacijos
 Rusija
 Kitos šalys
 Saugumas ir grėsmės
 Energetika
 Užsienio spaudos apžvalgos
 Leidiniai















   Rekomenduojame:







   Mus remia:



 
Užsienio spaudos apžvalgos
 
  Vladimiras Socoras. Vengrija abejoja dėl „Nabucco“ projekto

2012 05 15

Vengrija iškėlė keletą rimtų klausimų apie „Nabucco“ dujotiekio projekto įgyvendinimo galimybes ir jo administravimo problemas. Išsakyta kritika nuaidėjo garsiai. Ji pasiekė Briuselį, dujotiekio partnerių vyriausybes ir konsorciumą. Taip pat nuskambėjo ir Azerbaidžane, kuris yra vienintelis galimas „Nabucco“ dujų tiekėjas pirmajame etape. Tačiau dėl Azerbaidžano dujų „Nabucco“ turi mažiausiai du konkurentus. Kiti „Nabucco“ projekto žaidėjai, atsakydami į kritiką, pabrėžė savo interesus, nukreiptus į šio dujotiekio vakarietiškumą.

Vengrijos premjeras Viktoras Orbanas Briuselyje „Nabucco“ apibūdino kaip rūpestį keliantį projektą ir perspėjo, kad Vengrijos dujų bendrovė MOL pasitrauks iš projekto konsorciumo. Premjeras pripažino, kad Budapeštui reikėjo „Nabucco“, kad sumažintų priklausomybę nuo vienintelės tiekėjos Rusijos, tačiau taip pat išreiškė viltį, kad Vengrija įsitrauks į „Pietų srauto“ („South Stream“) projektą, jeigu šis bus įgyvendintas. „Pietų srautui“ diriguoja „Gazpromas“.

Minėtoji vengrų bendrovė MOL pranešime spaudai paskelbė, kad „Nabucco“ sąnaudos viršija nustatytas ribas, o tiek finansavimas, tiek dujų tiekimas išlieka neaiškūs. Praėjo dešimt metų nuo projekto pradžios, bet vis dar sunku pasakyti, kas tai per projektas ir kiek kainuos jį įgyvendinti. MOL ir toliau siekia diversifikuoti Vengrijos ir viso regiono dujų tiekimą, todėl, jeigu „Nabucco“ projektas visgi būtų įgyvendintas, niekas netrukdytų tiesti dujotiekio per Vengrijos teritoriją.

Egzistuoja ir politinė V. Orbano pasikeitusio požiūrio dimensija. Europos Komisija ir Tarptautinis valiutos fondas (TVF) delsia su kreditais krizės krečiamai Vengrijai, reikalauja tam tikrų įstatymų pakeitimų, skaudžių antikrizinių priemonių įgyvendinimo. Tai vengrų valdžiai nepatinka. V. Orbano pastabos apie „Pietų srautą“ gali būti suprantamos kaip tam tikra spaudimo forma arba bandymas daryti įtaką Europos Komisijai. „Nabucco“ dujotiekio projekte dalyvauja Turkija, Bulgarija, Rumunija, Vengrija, Austrija ir Vokietija, o jį palaiko Europos Komisija. Tačiau pastaruoju metu projektas praranda savo patikimumą, keičiama jo koncepcija.

Vengrijos išsakyta kritika gana įtikima. Ji paremta „Nabucco“ dujotiekio istorija, todėl leidžia atkreipti dėmesį į projekto administravimo aplaidumą ir išmoktas pamokas. Tai pernelyg optimistiški tiesimo sąnaudų skaičiavimai, nerealistiškos viltys gauti dujas iš Irako kurdų regiono arba Egipto, nesugebėjimas pritraukti investuotojų. Dėl šių ir kitų priežasčių „Nabucco“ tapo nepatikimas ir nepatrauklus. Nepadeda net Europos Komisijos parama. Būtent todėl projektą bandoma pakeisti ir suteikti jam tiek naujų galimybių, tiek naujų spalvų.

Pagal 2012 m. gegužės 11 d. „Eurasia Daily Monitor“ informaciją parengė Irma Baranauskaitė.


   Versija spausdinimui
 
  Straipsnis komentarų neturi
 
Vardas:
El. paštas:
Komentaras:


Įveskite kodą:  

Redakcija pasilieka teisę išimti neetiškus komentarus.
 
 
Paieška






Iššūkių aplinkai geopolitika (12)

2017 03 08


Pasaulio ekonomika ir politika išgyvena iššūkių kupinus laikus. Tai – Vakarų šalių santykiai su Rusija, NATO aljanso ateitis, pilietinis karas Sirijoje ir pabėgėlių krizė, auganti populizmo banga bei artėjantis Jungtinės Karalystės pasitraukimas iš Europos Sąjungos (ES). Šiomis temomis diskutuojama nuolat, tačiau nepelnytai pamirštama aplinkos ir jos apsaugos tvarumo tema.



Vokietijos biudžeto perteklius – rekordinėse aukštumose (34)

2017 03 01


Vokietijos biudžeto perteklius 2016 metais pasiekė rekordines aukštumas ir sudarė beveik 24 mlrd. eurų, o tokius rezultatus lėmė geresnis mokesčių surinkimas ir išaugęs užimtumas. Tai – jau treti metai, kai Vokietijos vyriausybės pajamos viršijo išlaidas. Tiesa, padidėjo išlaidos, susijusios su būsto rinka ir pabėgėlių integravimu. Remiantis oficialiais patvirtintais duomenimis, Vokietijos ekonomika praėjusiais metais augo 1,9 proc., o prie to prisidėjo vartotojų ir vyriausybės išlaidos.



Azija siekia stiprinti ryšius su Europa (87)

2017 02 22


Didžiulė nežinomybė, gaubianti Jungtinių Valstijų užsienio, saugumo ir prekybos politikos ateitį, atveria naujus horizontus Europos Sąjungai (ES) bendradarbiaujant su Azija. ES užsienio politikos vadovė Federica Mogherini tiki, kad šiame kontekste Europa gali imtis lyderystės. Vis dėlto kyla klausimas, ar Bendrija įstengtų pasinaudoti tokia galimybe, kai naujojo JAV prezidento Donaldo Trumpo politika tampa vis mažiau nuspėjama.



Kinijai reikalinga nauja strategija

2017 02 15


Šaltasis karas baigėsi 1991 metais, kai žlugo Sovietų Sąjunga. Era po Šaltojo karo baigėsi 2016-ųjų lapkritį, kai Donaldas Trumpas laimėjo Jungtinių Valstijų prezidento rinkimus. Sudėtinga nuspėti, ką pasauliui atneš D. Trumpo valdymas, o dėl šių priežasčių pradeda nerimauti Kinija. Toliau vykstant ekonominei globalizacijai, Kinija plėtoja artimus komercinius ryšius su Vakarų valstybėmis. Tai yra palanku šios šalies ekonomikos augimui ir plėtrai. Be to, minėti ryšiai stiprina Kinijos įtaką užsienyje. 



Graikija bando žengti nuo taupymo prie atsigavimo (9)

2017 02 08


Atėnų ir jų kreditorių požiūris į Graikijos finansinės pagalbos programą skiriasi, o nežinomybę Europoje kursto artėjantys rinkimai Europos Sąjungos (ES) valstybėse. Graikijos kreditoriai akcentuoja reformas darbo ir energetikos sektoriuose bei išlaidų apkarpymus. Tikimasi, kad Graikija ir tarptautiniai skolintojai susitarimą gali pasiekti šių metų vasario 20 dieną, kai numatomas euro zonos finansų ministrų susitikimas. Atėnai viliasi grįžti į obligacijų rinkas iki 2017 metų pabaigos. Tiesa, nerimą kelia Graikijos skolos tvarumas.


 

Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga!

© 2005-2017 Geopolitinių Studijų Centras