Nuo birželio 11 d. Estijoje ir Latvijoje vyksta tarptautinės karinės pratybos „Sabre Strike 2012“ („Kardo smūgis“). Jų tikslas –  taktinių procedūrų tarp trijų Baltijos valstybių ir JAV sausumos bei oro pajėgų tobulinimas, taip pat būsimų taikdarių, kurie dalyvaus NATO ISAF operacijoje Afganistane bei kitose tarptautinėse operacijose, tinkamas pasirengimas.

Kaip pranešė Lietuvos krašto apsaugos ministerija, šių pratybų tikslai yra stiprinti tarptautinį karinį bendradarbiavimą ir sąveiką; kelti Baltijos šalių pasirengimo lygį dalyvauti tarptautinėse operacijose; gerinti bendradarbiavimą tarptautinėje aplinkoje; skatinti regioninį stabilumą ir saugumą; gerinti ir plėsti Latvijos galimybes teikti priimančiosios šalies paramą.

„Sabre Strike 2012“ pratybose dalyvauja daugiau kaip 100 Lietuvos kariškių. Be lietuvių, dalyvauja kariai iš Latvijos, Estijos, Didžiosios Britanijos, JAV, Kanados, Prancūzijos, taip pat Suomijos, kuri nėra NATO narė. Pratyboms vadovauja JAV kariuomenės Europoje atstovai. Vadavietė įsikūrusi Estijoje, o lauko taktikos pratybos vykdomos Latvijoje Adažių poligone. Baltijos poligonuose šios pratybos surengtos antrą kartą.

Pratybose „BALTOPS 2012“, kurios vyksta Vokietijos, Lenkijos, Lietuvos ir Estijos teritoriniuose vandenyse, dalyvauja 12 valstybių atstovai, taip pat atstovai iš Rusijos. Jau sunaikinti du Baltijos jūros dugne rasti sprogmenys: jūrinė mina ir giluminė bomba.

„Sabre Strike“ ir BALTOPS pratybos Baltijos šalyse surengtos antrą kartą.

Pagal 2012 m. birželio 10 d. naujienų agentūros „IA Regnum“ informaciją parengė Geopolitinių studijų centras.

„Ekspertų lygiu vyksta konsultacijos, kuriose dalyvauja bendrovių ir ministerijų specialistai. Kol kas nėra nustatytos ministrų susitikimo datos“, – sakė ener­ge­ti­kos mi­nis­tro pa­ta­rė­ja Dai­va Ri­ma­šaus­kai­tė. Pa­sak jos, kon­sul­ta­ci­jos yra tęs­ti­nis pro­ce­sas, at­siž­vel­gus į esa­mą pa­dė­tį ir Vy­riau­sy­bės nutarimus.

2010-ųjų pabaigoje–2011-ųjų pradžioje prasiveržus arabų sukilimams pradėjo keistis galios santykiai tiek Afrikoje, tiek Artimuosiuose Rytuose. Šiame kontekste iškilo ir laimėtojai, ir pralaimėtojai. Vis dėlto regiono veikėjų stipriosios ir silpnosios pusės labai sparčiai kinta atsižvelgiant į įvykius, todėl regionų galios pusiausvyra išlieka labai nestabili.

Rusija gali nemėgti Baltijos šalių ir būti nepatogi kaimynė Lietuvai, Latvijai ir Estijai, bet pavojaus joms nekelia, nes galutinai susitaikė su jų nepriklausomybe. Taip mano visuomeninio judėjimo „Rusijos dešiniųjų jėgų sąjunga“ prezidentas Leonidas Gozmanas.

Remdamiesi SEB bankų užsakymu atliktos apklausos duomenimis, SEB banko Estijoje analitikai teigia, kad Baltijos šalyse daugiausia naujų bendrovių steigia estai. Tai pripažįsta ir Estijos verslininkai.

Dar ne taip seniai buvo galima manyti, kad blogiausi finansų krizės Europoje aspektai jau praeityje. Vis dėlto toks vaizdas pasirodė apgaulingas. Iš dalies nedidelė problema (bent jau savo mastu) buvo Kipras, bet prie jo krizės prisidėjo ir vadinamosios trijulės (Europos Komisija, Europos centrinis bankas ir Tarptautinis valiutos fondas) neužtikrintas veikimas. To pakako, kad būtų išprovokuota didžiulė krizė, savo straipsnyje „Project Syndicate“ rašo garsus Vokietijos politikas Joška Fišeris (Joschka Fischer).