Tokių nuomonių pasklido per Lietuvos ambasados Estijoje įvykusias diskusijas, kuriose dalyvavo energijos išteklių pardavėjai ir analitikai.

Diskusijų dalyviai kalbėjo, kad tolesni Latvijos žingsniai galėtų paveikti tiek energijos išteklių kainas, tiek Baltijos regiono bendravimą su Europos rinkomis. „Elektros ir dujų sektorius laukia, kaip pasielgs Latvija. Energijos rinka laukia, kad Latvija prisijungtų prie „Nord Pool Spot“ biržos, be to, Latvijos dujininkai laukia, kad šalis prisijungtų prie Lietuvos suskystintų dujų terminalo, nes tai Latvijai leistų naudotis požeminėmis dujų saugyklomis“, – teigė „Eesti Energia“ advokatų biurui atstovavęs Robertas Juodka. Kiti diskusijų dalyviai manė, kad Latvija prie „Nord Pool Spot“ biržos galėtų prisijungti ne anksčiau kaip 2013 m.

Naujienų agentūra „IA Regnum“ anksčiau pranešė, kad Lietuvos vadovai derėjosi su Latvijos vadovais ir juos bandė įtikinti, kad būtų labai naudinga, jei Lietuva pastatytų atominę elektrinę ir suskystintų dujų terminalą, tačiau Latvijos vadovai dar neapsisprendė dėl tokių Lietuvos strateginių projektų. Latvijos ministro pirmininko nuomone, reikėtų statyti didesnį, trijų Baltijos valstybių, suskystintų dujų terminalą.

Pagal 2012 m. liepos 2 d. naujienų agentūros „IA Regnum“ informaciją parengė Geopolitinių studijų centras.

„Ekspertų lygiu vyksta konsultacijos, kuriose dalyvauja bendrovių ir ministerijų specialistai. Kol kas nėra nustatytos ministrų susitikimo datos“, – sakė ener­ge­ti­kos mi­nis­tro pa­ta­rė­ja Dai­va Ri­ma­šaus­kai­tė. Pa­sak jos, kon­sul­ta­ci­jos yra tęs­ti­nis pro­ce­sas, at­siž­vel­gus į esa­mą pa­dė­tį ir Vy­riau­sy­bės nutarimus.

2010-ųjų pabaigoje–2011-ųjų pradžioje prasiveržus arabų sukilimams pradėjo keistis galios santykiai tiek Afrikoje, tiek Artimuosiuose Rytuose. Šiame kontekste iškilo ir laimėtojai, ir pralaimėtojai. Vis dėlto regiono veikėjų stipriosios ir silpnosios pusės labai sparčiai kinta atsižvelgiant į įvykius, todėl regionų galios pusiausvyra išlieka labai nestabili.

Rusija gali nemėgti Baltijos šalių ir būti nepatogi kaimynė Lietuvai, Latvijai ir Estijai, bet pavojaus joms nekelia, nes galutinai susitaikė su jų nepriklausomybe. Taip mano visuomeninio judėjimo „Rusijos dešiniųjų jėgų sąjunga“ prezidentas Leonidas Gozmanas.

Remdamiesi SEB bankų užsakymu atliktos apklausos duomenimis, SEB banko Estijoje analitikai teigia, kad Baltijos šalyse daugiausia naujų bendrovių steigia estai. Tai pripažįsta ir Estijos verslininkai.

Dar ne taip seniai buvo galima manyti, kad blogiausi finansų krizės Europoje aspektai jau praeityje. Vis dėlto toks vaizdas pasirodė apgaulingas. Iš dalies nedidelė problema (bent jau savo mastu) buvo Kipras, bet prie jo krizės prisidėjo ir vadinamosios trijulės (Europos Komisija, Europos centrinis bankas ir Tarptautinis valiutos fondas) neužtikrintas veikimas. To pakako, kad būtų išprovokuota didžiulė krizė, savo straipsnyje „Project Syndicate“ rašo garsus Vokietijos politikas Joška Fišeris (Joschka Fischer).