Greitas ir didžiulis valdžios sektoriaus skolos padidėjimas nuo 2007–2009 metų krizės buvo bendras reiškinys pažengusiose valstybėse: pirmą kartą vidutinės skolos / BVP santykis EBPO šalims pranoko 100 proc. Fiskalinė konsolidacija turės savo svorio ekonomikos augimo perspektyvoms dar dviem būsimoms kartoms, o tokia gerovės valstybė,  kokią mes žinojome Europoje nuo Antrojo pasaulinio karo, transformuosis, ypač turint galvoje greitą populiacijos senėjimą. Visgi euro zonos skolų krizė turi išskirtinių bruožų. Nors ir buvo dėtos konsolidacijos pastangos, euro zona per paskutinius dvejus metus įklimpo į gilią ir žiaurią pasitikėjimo krizę. Egzistuoja ir sisteminė krizės dimensija, kuri negali būti supaprastinta iki išlaidūniško finansinių nusidėjėlių elgesio.

Iš tikrųjų Graikijos krizė atskleidė tris pagrindinius pinigų sąjungos trūkumus. Pirma, sistemai trūksta veiksmingų susitarimų, kurie suderintų fiskalinę ir ekonominę politiką. Kol fiskalinės disciplinos vykdymas pavedamas tarpvyriausybinei institucijai, problema turi vėl atsirasti, apribodama bendrų biudžeto taisyklių patikimumą. Antra, finansų rinkos nuvertino privačių ir valstybinių kreditų riziką, tikėdamos, kad niekas nežlugs ir kad su visomis skolomis bus kažkaip susitvarkyta. Nereikėtų pamiršti ir silpnos skolininkų rinkos disciplinos. Trečia, kai smogė krizė, rizikos finansinėse rinkose buvo perkainotos, poreikis išvengti ekonominio ir finansinio nuosmukio privertė vyriausybes remti visuminę paklausą, nepamiršti privačių asmenų įsipareigojimų ir jiems padėti. Tačiau atotrūkis tarp centralizuotų monetarinių ir decentralizuotų fiskalinių jėgų de facto apsunkino visų monetarinių instrumentų panaudojimą, kad būtų sustabdyti monetariniai ir finansiniai šokai.

Visa tai privedė euro zonos narius prie brutalaus finansų rinkų spaudimo, ypač tuo metu, kai per didelė privati skola buvo paversta viešąja valstybės skola. Staiga euro zonai buvo uždėti tramdomieji marškiniai. Viskas taip ir liko: biudžetai apkarpyti, ekonomikos augimas silpnėja, periferijos valstybės iš paskutiniųjų kovoja, siekdamos atgauti konkurencingumą. Ši periferijos agonija traukia paskui save į dugną ir branduolio valstybes, nes šios priklausomos nuo periferijos eksporto rinkų.

Europos Vadovų Taryba skatina tiek ekonomikos augimą, tiek darbo vietų kūrimą. Tai yra labai svarbi Europos politikos dimensija, susijusi su augimu, energetikos integracija, transportu, komunikacijomis ir paslaugomis, taip pat su geresne investavimo infrastruktūra. Visgi dabar labiau negu bet kada euro zonos šalys narės turėtų stengtis atgaivinti ekonomikos augimą ir sureguliuoti išorės disbalansą. To nepadarius, laukia užsitęsusi depresija ir dar didesnis nuosmukis, o gal net ir euro zonos žlugimas.

Pagal 2012 m. liepos 18 d. portalo http://www.project-syndicate.org/ informaciją parengė Irma Baranauskaitė.

Nors turbūt Afrika iki 2015-ųjų pasieks ne visus numatytus plėtros tikslus, vis dėlto žemynas padarė didžiulę pažangą tokiose sferose kaip visuotinis pradinis išsilavinimas, kelias lyčių lygybės link, kova su ŽIV / AIDS, tuberkulioze, maliarija ir kitomis ligomis. Dabartinį progresą Afrikos plėtros ekspertai vadina itin pozityviu, nes pradinė žemyno situacija buvo labai sudėtinga.

Latvijos užsienio reikalų ministras Edgaras Rinkevičius Rusijos laidai „Maskvos aidas“ (rus. Echо Моskvy) sakė, kad Latvija susirūpinusi, jog Rusijoje veikiančių pelno nesiekiančių organizacijų veikla susidomėjo Rusijos Federacijos (RF) prokuratūra. Tokį susirūpinimą E. Rinkevičius išdėstė Rusijos užsienio reikalų ministrui Sergejui Lavrovui.

Kaip tinklalapiui „Project Syndicate“ rašo ekonomikos profesorius J. D. Sachsas, pasaulio ekonomikoms nebepakanka tik augti. Taip pat reikia efektyviai kovoti su neįtikėtinu skurdu daugelyje pasaulio vietų. Ekonomika turi būti tvarkoma taip, kad saugotų, o ne naikintų gamtą. Reikalinga ir teisingesnė paskirstymo sistema, nes dabar visuomenė yra suskaldyta į labai turtingus ir labai neturtingus žmones.

Valstybinė atominės energetikos saugos inspekcija (VATESI), kuri licencijuoja ir prižiūri branduolinių energetikos objektų veiklą, leido Lietuvos valstybės įmonei Ignalinos atominė elektrinė pradėti pramoninę radioaktyviųjų atliekų saugyklos eksploatavimą pagal В19/1 projektą. Šis sprendimas priimtas gegužės 28 d.

Birželio 3–14 dienomis trečią kartą Baltijos šalyse vyks NATO sausumos ir oro pajėgų pratybos „Kardo kirtis 2013“. Pagal pratybų planus, keliose vietovėse Estijoje ir Lietuvoje vyks brigadų lygmens štabų mokymai, o Latvijos Adažių poligone – kuopų lygmens lauko taktinės pratybos. Pratybų vadavietė įsikurs Lietuvoje.