Liepos 19–20 d. Latvijoje trečią kartą įvyko „Rėzeknės susitikimai“, kuriuos surengė Rėzeknės miesto dūma ir Tarptautinės žurnalistikos plėtros paramos centro Rusijos–Baltijos žiniasklaidos centras. Plenariniuose posėdžiuose dalyvavo vietinės spaudos atstovai iš Latgalos, Lietuvos ir Estijos, taip pat Rusijos Leningrado, Pskovo ir Novgorodo sričių.

Pirmieji „Rėzeknės susitikimai“ įvyko 2011 m. Šiemet rengėjai pasiūlė svarstyti aktualesnes mažesnių miestų temas: „Regioniniai centrai. Ekonominės plėtros teritorijos ar darbo išteklių šaltinis“, „Mažieji miestai. Poindustrinės epochos ekonominiai ir demografiniai iššūkiai“.

„Rėzeknės susitikimuose“ dalyvavo ne tik žurnalistai ir leidinių vadovai, bet ir municipalitetų vadovai, taip pat ekonomikos, investicijų, turizmo ekspertai. Mažųjų miestų plėtros viziją pateikė Rėzeknės miesto dūmos pirmininkas A. Bartaševičius. Jis mano, kad mažieji miestai turėtų investuoti į infrastruktūras, kad žmonės galėtų patogiai gyventi. Naujų įmonių ir pramonės zonų steigimas padėtų privilioti ir daugiau investuotojų, padidėtų mažųjų miestų biudžetai.

A. Bartaševičių palaikė Latvijos Viliakos krašto dūmos pirmininkas Sergejus Maksimovas. Jis pabrėžė, kad svarbiausia yra kurti darbo vietas ir taip sustabdyti mažųjų miestų tuštėjimą, nes šiuo metu didieji miestai „žmones siurbia kaip dulkių siurbliai“.

Renginio dalyviai laikėsi nuomonės, kad reikia rūpintis „mažąja gimtine“ ir tam dėti visas pastangas, taip pat prašyti vietinės valdžios pagalbos.

Pagal 2012 m. liepos 17 d. naujienų agentūros „IA Regnum“ informaciją parengė Geopolitinių studijų centras.

„Ekspertų lygiu vyksta konsultacijos, kuriose dalyvauja bendrovių ir ministerijų specialistai. Kol kas nėra nustatytos ministrų susitikimo datos“, – sakė ener­ge­ti­kos mi­nis­tro pa­ta­rė­ja Dai­va Ri­ma­šaus­kai­tė. Pa­sak jos, kon­sul­ta­ci­jos yra tęs­ti­nis pro­ce­sas, at­siž­vel­gus į esa­mą pa­dė­tį ir Vy­riau­sy­bės nutarimus.

2010-ųjų pabaigoje–2011-ųjų pradžioje prasiveržus arabų sukilimams pradėjo keistis galios santykiai tiek Afrikoje, tiek Artimuosiuose Rytuose. Šiame kontekste iškilo ir laimėtojai, ir pralaimėtojai. Vis dėlto regiono veikėjų stipriosios ir silpnosios pusės labai sparčiai kinta atsižvelgiant į įvykius, todėl regionų galios pusiausvyra išlieka labai nestabili.

Rusija gali nemėgti Baltijos šalių ir būti nepatogi kaimynė Lietuvai, Latvijai ir Estijai, bet pavojaus joms nekelia, nes galutinai susitaikė su jų nepriklausomybe. Taip mano visuomeninio judėjimo „Rusijos dešiniųjų jėgų sąjunga“ prezidentas Leonidas Gozmanas.

Remdamiesi SEB bankų užsakymu atliktos apklausos duomenimis, SEB banko Estijoje analitikai teigia, kad Baltijos šalyse daugiausia naujų bendrovių steigia estai. Tai pripažįsta ir Estijos verslininkai.

Dar ne taip seniai buvo galima manyti, kad blogiausi finansų krizės Europoje aspektai jau praeityje. Vis dėlto toks vaizdas pasirodė apgaulingas. Iš dalies nedidelė problema (bent jau savo mastu) buvo Kipras, bet prie jo krizės prisidėjo ir vadinamosios trijulės (Europos Komisija, Europos centrinis bankas ir Tarptautinis valiutos fondas) neužtikrintas veikimas. To pakako, kad būtų išprovokuota didžiulė krizė, savo straipsnyje „Project Syndicate“ rašo garsus Vokietijos politikas Joška Fišeris (Joschka Fischer).