Lietuvos užsienio reikalų ministerija pranešė, kad Maskvoje liepos 19–20 d. vykusiose Lietuvos ir Rusijos delegacijų konsultacijose sutarta, kad tikslinga atidaryti naują valstybės sienos perėjimo punktą, ir aptartos jo perspektyvos. Punktą Rambynas–Dubkai (Paskalviai) numatyta įrengti ties Nemuno tiltu, kuris sujungtų Lietuvos Panemunę su Rusijos Kaliningrado srities Sovetsku (Tilže) ir pagerintų automobilių pasienio kontrolę.

Šiuo metu transporto priemonės važiuoja Karalienės Luizos tiltu. Jis pastatytas dar 1907 metais, Tilžės taikos akto, pasirašyto Prancūzijos ir Rusijos imperatorių, šimtmečio proga. Tiltas ir jo prieigos yra automagistralės E77 Pskovas–Ryga–Joniškis–Šiauliai–Tauragė–Toplaukis–Kaliningradas–Gdanskas–Elbingas–Varšuva–Radomas–Krokuva–Trstena–Ružomberokas–Zvolenas–Budapeštas dalis.

Projektą, kuriam Lietuva ir Rusija  pritarė 2011 metais, sudaro dvi dalys – tiltas ir aplinkkelis per Sovetską, kuriuos statys Rusija, bei Nemuno senvagės Lietuvos pusėje sutvarkymas, estakados ir tilto pastatymas bei kelio aplink Panemunės miestelį nutiesimas – šiuos darbus atliks Lietuva. Statybos užtruktų 2–2,5 metų. Rusijos pusėje planuojamų įvykdyti darbų kaina būtų apie 100 mln. litų, Lietuvos pusėje siektų 60–70 mln. litų.

Pagal 2012 m. liepos 23 d. „Kaliningrad.ru“ informaciją parengė Geopolitinių studijų centras.

„Ekspertų lygiu vyksta konsultacijos, kuriose dalyvauja bendrovių ir ministerijų specialistai. Kol kas nėra nustatytos ministrų susitikimo datos“, – sakė ener­ge­ti­kos mi­nis­tro pa­ta­rė­ja Dai­va Ri­ma­šaus­kai­tė. Pa­sak jos, kon­sul­ta­ci­jos yra tęs­ti­nis pro­ce­sas, at­siž­vel­gus į esa­mą pa­dė­tį ir Vy­riau­sy­bės nutarimus.

2010-ųjų pabaigoje–2011-ųjų pradžioje prasiveržus arabų sukilimams pradėjo keistis galios santykiai tiek Afrikoje, tiek Artimuosiuose Rytuose. Šiame kontekste iškilo ir laimėtojai, ir pralaimėtojai. Vis dėlto regiono veikėjų stipriosios ir silpnosios pusės labai sparčiai kinta atsižvelgiant į įvykius, todėl regionų galios pusiausvyra išlieka labai nestabili.

Rusija gali nemėgti Baltijos šalių ir būti nepatogi kaimynė Lietuvai, Latvijai ir Estijai, bet pavojaus joms nekelia, nes galutinai susitaikė su jų nepriklausomybe. Taip mano visuomeninio judėjimo „Rusijos dešiniųjų jėgų sąjunga“ prezidentas Leonidas Gozmanas.

Remdamiesi SEB bankų užsakymu atliktos apklausos duomenimis, SEB banko Estijoje analitikai teigia, kad Baltijos šalyse daugiausia naujų bendrovių steigia estai. Tai pripažįsta ir Estijos verslininkai.

Dar ne taip seniai buvo galima manyti, kad blogiausi finansų krizės Europoje aspektai jau praeityje. Vis dėlto toks vaizdas pasirodė apgaulingas. Iš dalies nedidelė problema (bent jau savo mastu) buvo Kipras, bet prie jo krizės prisidėjo ir vadinamosios trijulės (Europos Komisija, Europos centrinis bankas ir Tarptautinis valiutos fondas) neužtikrintas veikimas. To pakako, kad būtų išprovokuota didžiulė krizė, savo straipsnyje „Project Syndicate“ rašo garsus Vokietijos politikas Joška Fišeris (Joschka Fischer).