Latvijos ministras pirmininkas Valdis Dombrovskis savo dviejų savaičių atostogų metu apsilankė Čekijoje, kur buvo pakviestas šios šalies ministro pirminninko Piotro Nečaso. V. Dombrovskis ir P. Nečasas aptarė dviejų šalių bendradarbiavimą, birželį posėdžiavusios ES Tarybos išvadas. Buvo kalbėta apie Baltijos šalių oro erdvės saugumą, kurį užtikrina ir Čekija. V. Dombrovskis prašė, kad Čekija palaikytų Baltijos šalis, kurios iš ES tikisi pakankamo finansavimo regionams, žemės ūkiui vystyti, ir pranešė, kad Latvija norėtų prisijungti prie Tarptautinės Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos.

Didžiosios Britanijos ir JAV instituto Prahoje absolventams Latvijos premijeras skaitė paskaitą apie finansinę drausmę užtikrinant tvarų Europos ekonomokos vystymą. (Šiemet Briuselyje 25 ES valstybių, tame tarpe ir Latvija, pasirašė fiskalinį paktą, kuriuo įsipareigojo tarpusavyje koordinuoti ekonominę politiką, turėti subalansuotus biudžetus.)

V. Dombrovskis buvo pagerbtas Vašeko ir Anos Marijos Polakų premija. Anksčiau šia premija buvo pagerbti  tuomečiai Lenkijos, Latvijos ir Lietuvos prezidentai Lechas Valensa, Vaira Vikė-Freiberga ir Valdas Adamkus, Estijos ir Latvijos  ministrai pirmininkai Martas Laras (Mart Laar) ir Andrusas Ansipas, taip pat Rytų Europos šalių vyriausybių vadovai. V. Dombrovskis pabendravo su Čekijos žiniasklaida.

Pagal 2012-07-23 naujienų agentūros „Regnum“ informaciją parengė Geopolitinių studijų centras.

„Ekspertų lygiu vyksta konsultacijos, kuriose dalyvauja bendrovių ir ministerijų specialistai. Kol kas nėra nustatytos ministrų susitikimo datos“, – sakė ener­ge­ti­kos mi­nis­tro pa­ta­rė­ja Dai­va Ri­ma­šaus­kai­tė. Pa­sak jos, kon­sul­ta­ci­jos yra tęs­ti­nis pro­ce­sas, at­siž­vel­gus į esa­mą pa­dė­tį ir Vy­riau­sy­bės nutarimus.

2010-ųjų pabaigoje–2011-ųjų pradžioje prasiveržus arabų sukilimams pradėjo keistis galios santykiai tiek Afrikoje, tiek Artimuosiuose Rytuose. Šiame kontekste iškilo ir laimėtojai, ir pralaimėtojai. Vis dėlto regiono veikėjų stipriosios ir silpnosios pusės labai sparčiai kinta atsižvelgiant į įvykius, todėl regionų galios pusiausvyra išlieka labai nestabili.

Rusija gali nemėgti Baltijos šalių ir būti nepatogi kaimynė Lietuvai, Latvijai ir Estijai, bet pavojaus joms nekelia, nes galutinai susitaikė su jų nepriklausomybe. Taip mano visuomeninio judėjimo „Rusijos dešiniųjų jėgų sąjunga“ prezidentas Leonidas Gozmanas.

Remdamiesi SEB bankų užsakymu atliktos apklausos duomenimis, SEB banko Estijoje analitikai teigia, kad Baltijos šalyse daugiausia naujų bendrovių steigia estai. Tai pripažįsta ir Estijos verslininkai.

Dar ne taip seniai buvo galima manyti, kad blogiausi finansų krizės Europoje aspektai jau praeityje. Vis dėlto toks vaizdas pasirodė apgaulingas. Iš dalies nedidelė problema (bent jau savo mastu) buvo Kipras, bet prie jo krizės prisidėjo ir vadinamosios trijulės (Europos Komisija, Europos centrinis bankas ir Tarptautinis valiutos fondas) neužtikrintas veikimas. To pakako, kad būtų išprovokuota didžiulė krizė, savo straipsnyje „Project Syndicate“ rašo garsus Vokietijos politikas Joška Fišeris (Joschka Fischer).