Kofio Anano (Kofi Annan) pasitraukimas tikrai nebuvo netikėtumas. Nobelio taikos premijos laureatas pastarosiomis savaitėmis tapo kone tragiška diplomatijos figūra. Nors Vakarai, Rusija, Kinija, Iranas ir netgi Sirijos lyderiai iš esmės pritarė jo taikos planui baigti kovas ir pradėti dialogą, realybė pasirodė kitokia. Sirijos diktatorius Bašaras Asadas (Bashar al Assad) padarė sąlyginių nuolaidų, tačiau tokios jos atrodo tik iš pirmo žvilgsnio, nes jis nukreipia vis daugiau smurto tiek prieš sukilėlius, tiek prieš civilius. Rusija ir Kinija vetavo bet kokius Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos rezoliucijos bandymus padidinti spaudimą Damasko režimui. Saudo Arabija, tyliai pritarus Vakarams, tiekė sukilėliams ginklų. Vakarų šalių diplomatai užsiminė, kad K. Ananui gali nepavykti dialogu išspręsti konflikto.

Perspektyvos išties niūrios. K. Anano bandymai ir viltys žlunga. Paliaubos, dėl kurių sukilėliai ir vyriausybė susitarė pavasarį, taip ir nebuvo įgyvendintos. Jungtinių Tautų stebėtojų misijos likimas taip pat neaiškus. Jos pabaiga būtų prieštaringai vertinamas žingsnis. Kofio Anano pasitraukimas – dar vienas ženklas, kad taikus šio fundamentalaus klausimo sprendimas žlugo. Ko gero, Sirijos ateitis priklausys nuo karinių priemonių. Dabartinėje situacijoje įmanomi du scenarijai: 1) konfliktas bus toks žiaurus, kad abi pusės pagaliau bus priverstos pradėti derybas; 2) tikėtinesnis scenarijus – B. Asado režimas žlugs. Prognozuotina, kad susiskaldžiusioje valstybėje tada kils pilietinis karas tarp etninių ir religinių grupių. Užsitęsęs konfliktas sugriaus šalies infrastruktūrą ir destabilizuos visuomenę ir apskritai Siriją labai ilgam laikui, o tai turės sukrečiančių pasekmių visam regionui. Jau dabar žuvo 16 tūkst. žmonių, šimtai tūkstančių pabėgėlių. Tai paveikė visą valstybę.

NATO ir toliau neryžtingai svyruoja. Pralaimėjus diplomatijai, vis garsiau kalbama apie karinę intervenciją. Vakarai dvejoja, ypač po patirties Afganistane ir Irake, ir nenori vėl įklimpti. Dėl oro smūgių nukentėtų ir civiliai. Šioje situacijoje sudėtinga išvengti tarptautinės teisės ir žmogaus teisių pažeidimų, gal tik jie nebūtų tokie siaubingi, kaip tie, kuriuos vykdo vyriausybės kariuomenė.

Jungtinių Valstijų prezidentas Barakas Obama (Barack Obama) puikiai suvokia galimas minėtų scenarijų pasekmes savo valstybei ir tarptautinei bendruomenei, todėl naudojasi gudrumu. Bus ieškoma žmogaus, perimsiančio K. Anano misiją. Tik jam reikės gerokai daugiau negu tik nepriekaištingos reputacijos ir ryžto.

Pagal 2012 m. rugpjūčio 4 d. „Deutsche Welle“ informaciją parengė Irma Baranauskaitė.

Gegužės 13 d. į Vilnių su darbo vizitu atvyko Ukrainos vicepremjeras Konstantynas Gryščenka, pranešė jo spaudos tarnyba.

Kalbant apie Afriką, vis dažniau užsimenama apie ekonominius klausimus. Ji įvardijama kaip didžiulių galimybių regionas, bet kai kurie ekspertai nusiteikę skeptiškai, ypač kalbėdami apie ekonomikos pakilimo trukmę.

„Esame suinteresuoti, kad būtų plėtojami ekonominiai ir prekybiniai santykiai su Kaliningrado sritimi, – Vietnamo Vyriausybės vadovo Nguyeno Tan Dungo žodžius citavo Kaliningrado srities Vyriausybės spaudos tarnyba. – Ypatingosios ekonominės zonos teikiamus privalumus galima naudoti ne tik gaminant prekes, bet ir jas siūlant Europos rinkai.“ Vietnamo Socialistinės Respublikos ministras pirmininkas, pradėjęs darbo vizitą, pareiškė, kad šalis siekia, jog joje pagamintos prekės būtų tiekiamos į Kaliningrado sritį.

„Ekspertų lygiu vyksta konsultacijos, kuriose dalyvauja bendrovių ir ministerijų specialistai. Kol kas nėra nustatytos ministrų susitikimo datos“, – sakė ener­ge­ti­kos mi­nis­tro pa­ta­rė­ja Dai­va Ri­ma­šaus­kai­tė. Pa­sak jos, kon­sul­ta­ci­jos yra tęs­ti­nis pro­ce­sas, at­siž­vel­gus į esa­mą pa­dė­tį ir Vy­riau­sy­bės nutarimus.

2010-ųjų pabaigoje–2011-ųjų pradžioje prasiveržus arabų sukilimams pradėjo keistis galios santykiai tiek Afrikoje, tiek Artimuosiuose Rytuose. Šiame kontekste iškilo ir laimėtojai, ir pralaimėtojai. Vis dėlto regiono veikėjų stipriosios ir silpnosios pusės labai sparčiai kinta atsižvelgiant į įvykius, todėl regionų galios pusiausvyra išlieka labai nestabili.