Apie mus     Veikla     Skelbimai     Kontaktai     Norintiems paremti     RSS 
 Lietuva
 Euroatlantinės organizacijos
 Rusija
 Kitos šalys
 Saugumas ir grėsmės
 Energetika
 Užsienio spaudos apžvalgos
 Leidiniai















   Rekomenduojame:







   Mus remia:



 
Kitos šalys
 
  Šiaurės Korėjoje – permainų požymiai (3)

Vadim Volovoj, politikos mokslų daktaras
2012 08 15

Susidaro įspūdis, kad Šiaurės Korėjoje pradėjo pūsti nestiprus permainų vėjelis. Labai uždaroje militaristinėje šalyje, kur didelė dalis žmonių gyvena už skurdo ribos (gelbėja tarptautinė bendruomenė) ir buvo persekiojami vien už tai, kad nepakankamai įtikinamai verkė, lydėdami į paskutinį kelią mirusį lyderį Kim Jong Ilą, dabar yra naujas prezidentas. Tai ankstesnio vadovo sūnus Kim Jong Unas, kurio valdymas prasidėjo gana aktyviai ir tam tikra prasme netikėtai.

Įprastinė tema kalbant apie Šiaurės Korėją yra jos branduolinė programa, kuri gąsdina artimiausius valstybės kaimynus (Pietų Korėją ir Japoniją) bei JAV (mažiau Kiniją ir Rusiją). Daug triukšmo sukėlė Pchenjano pastangos išvesti į orbitą dirbtinį Žemės palydovą (buvo sakoma, kad tai gali būti eilinis branduolinio nešėjo bandymas), bet raketa sudužo praėjus minutei po paleidimo. Šis žingsnis turėjo parodyti, kad naujasis šalies lyderis sėkmingai tęs tėvo darbus. Raketos katastrofa tapo smūgiu Kim Jong Uno įvaizdžiui (suprask – valdančiosioms pozicijoms). Todėl skubiai reikėjo jį sutvirtinti.

Tikru netikėtumu šiuo atveju tapo prezidento sprendimas „dėl ligos“ atleisti iš posto šalies armijos vadą (ir tai buvo ne vienintelės svarbios jo pareigos valstybės valdymo struktūroje) Ri Yong Ho. Kaip žinome, kariuomenė Šiaurės Korėjoje vaidina išskirtinį vaidmenį, todėl jos parama ir ištikimybė valstybės vadovui yra gyvybiškai svarbi. Neatsitiktinai buvęs NATO Generalinis sekretorius bei buvęs Europos Sąjungos vyriausiasis įgaliotinis bendrajai užsienio ir saugumo politikai Javieras Solana, komentuodamas Kim Jong Uno galimybes konsoliduoti valdžią, pažymėjo: „Visi simboliniai Šiaurės Korėjos vado atributai jaunajam Kim Jong Unui jau buvo perduoti. Ir tai buvo atlikta itin staigiai – dar trisdešimties neturintis naujasis šalies lyderis staiga tapo šalies Karinės komisijos vadu ir jau yra laikomas aukščiausiuoju valdančiosios partijos atstovu. Bet toks simbolinis valdžios perėmimas dar mažai ką reiškia, mat realios valdžios įgijimas šalyje, kur itin didelę įtaką turi įvairūs karinių struktūrų vadai, Kim Jong Unui gali būti labai nelengvas.“

Ri Yong Ho padėjo jaunajam įpėdiniui įsitvirtinti valdžioje, bet buvo pašalintas. Kaip sakoma, „mauras padarė savo darbą – mauras gali išeiti“. Manytina, kad tokiu būdu Kim Jong Unas nusprendė susidoroti su konkurentu ir perimti kariškių kontrolę į savo rankas (galop jam pačiam buvo suteiktas maršalo laipsnis). Kad tai padaryti nebuvo paprasta, patvirtina žinios, jog maždaug 20–30 kareivių žuvo per ginkluotą susirėmimą, kilusį tuo metu, kai Ri Yong Ho buvo mėginama išvesti iš kabineto. „Mes negalime atmesti, kad Ri Yong Ho buvo sužeistas ar net žuvo per susišaudymą“, – pranešė vienas Pietų Korėjos laikraščio „The Chosun Ilbo“ šaltinių.

Daugiau aiškumo į šią tamsią istoriją įnešė žinių agentūros „Reuters“ pranešimas. Jos šaltinis Šiaurės Korėjoje (pakankamai patikimas, sprendžiant iš to, kad ankstesnė jo informacija pasitvirtindavo) pranešė, kad šalies vyriausybėje bus sukurta speciali struktūra, kuri vykdys ekonominę reformą. Lygiagrečiai valdančiojoje Šiaurės Korėjos Darbo partijoje bus sukurta grupė, kuri turės paruošti šią reformą. Esmė čia ta, kad anksčiau valstybės ekonominę politiką didele dalimi kontroliavo kariuomenė. Ri Yong Ho, kaip pažymėjo tas pats šaltinis, buvo prieš tokius žingsnius (armijos pozicijų susilpninimą) ir todėl prezidentui teko jį pašalinti. Kaip straipsnyje „Kim Jong Unas primeta asmeninį stilių savo svajonių karalystei“ („Kim Jong Un stamps his own style on his fantasy kingdom“) konstatavo „The Economist“: „Sprendimas [atleisti Ri Yong Ho – straipsnio autoriaus patikslinimas], kuris privertė kareivius šokti Pchenjano gatvėse, kai kuriems ekspertams reiškė, kad ponas Kimas gali bandyti susilpninti „karinio kumščio“, kuris visą tą laiką valdė Šiaurės Korėją, pozicijas. Vietoj to su savo dėdės Jang Song Thaeko pagalba jis gali pabandyti įtvirtinti Korėjos Darbo partijos viršenybę.“

Nauja šluota naujai šluoja, ir egzistuoja pakankamai didelė tikimybė, kad kariškių vaidmuo šalies politikoje iš tikrųjų sumažės. Kitas klausimas, kiek radikalios bus ekonominės reformos. Vargu ar galima laukti kardinalių permainų, bet net keli žingsniai šia kryptimi taptų pažanga.

Pagaliau, kaip mano Tarptautinio Korėjos tyrimų centro prie Maskvos valstybinio universiteto direktorius Pavelas Lešakovas, galimos ekonominės ir agrarinės reformos yra visai logiškos. Eksperto manymu, Kim Jong Unas yra didesnis pragmatikas negu jo tėvas, kurio ekonomika beveik nedomino ir kuris labai bijojo bet kokių permainų. O naujasis prezidentas, P. Lešakovo teigimu, supranta, kad kariuomenės kontroliuojama ekonominė politika yra kelias į aklavietę, tačiau kol kas jo vaidmuo akcentų keitimo procese nėra lemiamas. Kartu ekspertas perspėjo, kad ekonominės reformos dar nereiškia politinio liberalizavimo.

Pasaulį nustebino, kad neseniai Šiaurės Korėjos televizija parodė koncertą, kuriame dainavo „lengvabūdiškai apsirengusios“ merginos, skambėjo vakarietiškos dainos ir pasirodė tokie „kapitalistiniai simboliai“ kaip Mikė Pūkuotukas ir Peliukas Mikis. Dar daugiau, labiau žinomas visuomenei tapo asmeninis naujojo lyderio gyvenimas: viešumoje jis pradėjo rodytis su mergina, ir pasirodė žinių, kad tai – Kim Jong Uno žmona.

Tačiau tai vis tiek nereiškia, kad politinis Šiaurės Korėjos režimas staiga ims ir sušvelnės. Dar šių metų balandį šalies vadovas pareiškė, jog jis liks ištikimas „songun“ ideologijai, kuri numato išskirtinį armijos vaidmenį valstybės valdyme. Kitaip tariant, vieno įtakingo kariškio nušalinimas neleidžia teigti, kad artimiausiu metu militaristinis Šiaurės Korėjos pobūdis iš esmės pasikeis. Realiausias situacijos raidos scenarijus – Šiaurės Korėja eis Kinijos (kaip artimiausios sąjungininkės, raginančios Pchenjaną modernizuotis) keliu – kontroliuojamo kapitalizmo, bet tai įvyks ne iš karto (o gal ir iš viso neįvyks, nes tai neišvengiamai vestų prie politinės sistemos kaitos, o to daug kas – pirmiausia kariškiai – nenori).

Apskritai Šiaurės Korėjos atvejis labai primena Turkmėniją. Pastaroji iki Saparmurato Nijazovo mirties irgi buvo uždara išoriniam pasauliui, o jos prezidentas akivaizdžiai sirgo didybės manija ir turėjo būti garbinamas kaip Dievas. Dabartinis turkmėnų lyderis Gurbanguly Berdymuchamedovas adekvačiau žiūri į santykius su užsieniu ir pradėjo sąlyginę šalies socialinio, ekonominio ir net politinio gyvenimo liberalizaciją (ne stebuklas, bet, palyginti su tuo, kas buvo, tikra pažanga). Taigi manytina, kad ir Kim Jong Unas, jeigu turės ryžto nepasiduoti regresyvios (pirmiausia karinės) aplinkos įtakai, galės tapti vietiniu Deng Xiaopingu.

Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga.


   Versija spausdinimui
 
  (Skaityti komentarus: 3)
 
Vardas:
El. paštas:
Komentaras:


Įveskite kodą:  

Redakcija pasilieka teisę išimti neetiškus komentarus.
 
 
Paieška






Iššūkių aplinkai geopolitika (12)

2017 03 08


Pasaulio ekonomika ir politika išgyvena iššūkių kupinus laikus. Tai – Vakarų šalių santykiai su Rusija, NATO aljanso ateitis, pilietinis karas Sirijoje ir pabėgėlių krizė, auganti populizmo banga bei artėjantis Jungtinės Karalystės pasitraukimas iš Europos Sąjungos (ES). Šiomis temomis diskutuojama nuolat, tačiau nepelnytai pamirštama aplinkos ir jos apsaugos tvarumo tema.



Vokietijos biudžeto perteklius – rekordinėse aukštumose (34)

2017 03 01


Vokietijos biudžeto perteklius 2016 metais pasiekė rekordines aukštumas ir sudarė beveik 24 mlrd. eurų, o tokius rezultatus lėmė geresnis mokesčių surinkimas ir išaugęs užimtumas. Tai – jau treti metai, kai Vokietijos vyriausybės pajamos viršijo išlaidas. Tiesa, padidėjo išlaidos, susijusios su būsto rinka ir pabėgėlių integravimu. Remiantis oficialiais patvirtintais duomenimis, Vokietijos ekonomika praėjusiais metais augo 1,9 proc., o prie to prisidėjo vartotojų ir vyriausybės išlaidos.



Azija siekia stiprinti ryšius su Europa (93)

2017 02 22


Didžiulė nežinomybė, gaubianti Jungtinių Valstijų užsienio, saugumo ir prekybos politikos ateitį, atveria naujus horizontus Europos Sąjungai (ES) bendradarbiaujant su Azija. ES užsienio politikos vadovė Federica Mogherini tiki, kad šiame kontekste Europa gali imtis lyderystės. Vis dėlto kyla klausimas, ar Bendrija įstengtų pasinaudoti tokia galimybe, kai naujojo JAV prezidento Donaldo Trumpo politika tampa vis mažiau nuspėjama.



Kinijai reikalinga nauja strategija

2017 02 15


Šaltasis karas baigėsi 1991 metais, kai žlugo Sovietų Sąjunga. Era po Šaltojo karo baigėsi 2016-ųjų lapkritį, kai Donaldas Trumpas laimėjo Jungtinių Valstijų prezidento rinkimus. Sudėtinga nuspėti, ką pasauliui atneš D. Trumpo valdymas, o dėl šių priežasčių pradeda nerimauti Kinija. Toliau vykstant ekonominei globalizacijai, Kinija plėtoja artimus komercinius ryšius su Vakarų valstybėmis. Tai yra palanku šios šalies ekonomikos augimui ir plėtrai. Be to, minėti ryšiai stiprina Kinijos įtaką užsienyje. 



Graikija bando žengti nuo taupymo prie atsigavimo (9)

2017 02 08


Atėnų ir jų kreditorių požiūris į Graikijos finansinės pagalbos programą skiriasi, o nežinomybę Europoje kursto artėjantys rinkimai Europos Sąjungos (ES) valstybėse. Graikijos kreditoriai akcentuoja reformas darbo ir energetikos sektoriuose bei išlaidų apkarpymus. Tikimasi, kad Graikija ir tarptautiniai skolintojai susitarimą gali pasiekti šių metų vasario 20 dieną, kai numatomas euro zonos finansų ministrų susitikimas. Atėnai viliasi grįžti į obligacijų rinkas iki 2017 metų pabaigos. Tiesa, nerimą kelia Graikijos skolos tvarumas.


 

Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga!

© 2005-2017 Geopolitinių Studijų Centras