Apie mus     Veikla     Skelbimai     Kontaktai     Norintiems paremti     RSS 
 Lietuva
 Euroatlantinės organizacijos
 Rusija
 Kitos šalys
 Saugumas ir grėsmės
 Energetika
 Užsienio spaudos apžvalgos
 Leidiniai















   Rekomenduojame:







   Mus remia:



 
Rusija
 
  Nauja Z. Brzezinskio strateginė vizija ir Rusija (28)

Vadim Volovoj, politikos mokslų daktaras
2012 10 08

2012 m. pasirodė nauja Z. Brzezinskio knyga „Strateginė vizija“, kurioje autorius analizuoja geopolitines pasaulio realijas ir jo raidos perspektyvas bei Amerikos vietą šiame procese. Eksperto mintys yra vertos išskirtinio dėmesio, nes Z. Brzezinskis yra vienas žinomiausių pasaulio geostrategų, turintis ilgalaikę praktinio darbo JAV užsienio politikos srityje patirtį.

Jau knygos pradžioje geopolitikas užfiksuoja labai svarbų dalyką. Jis parodo, kuo šiandieninė Amerika primena Sovietų Sąjungą prieš jos žlugimą.

1. Sustingusi ir nesugebanti reformuotis politinė sistema.

2. Finansinės problemos dėl užsitęsusių karų (pavyzdžiui, Afganistane) ir išpūstas karinis biudžetas, kuris sekina šalies ekonomiką.

3. Krintantis piliečių gyvenimo lygis.

4. Politinė klasė, kuri yra nejautri didėjančiai socialinei nelygybei ir galvoja tik apie save.

5. Užsienio politika, vedanti prie saviizoliacijos, ir nesutarimai su tradiciniais sąjungininkais.

Viename iš interviu, komentuodamas knygos tezes, Z. Brzezinskis konstatavo: „Iš esmės tai reiškia, kad mes daugiau negalime diktuoti savo valios. Mes daugiau negalime būti grėsmingu globaliu žaidėju, kuris reguliuoja tarptautinius reikalus pasaulyje.“

Ką daryti? „Tik dinamiška ir strategiškai protinga Amerika kartu su besivienijančia Europa gali sukurti didesnius ir reikšmingesnius Vakarus, galinčius veikti kaip lygiavertis partneris santykiuose su kylančiais ir ryžtingais Rytais. Kitaip geopolitiškai susiskaldę ir izoliavęsi Vakarai gali patirti istorinį nuosmukį kaip impotentiška devyniolikto amžiaus Kinija, o Rytai gali atsidurti dvidešimto amžiaus Europos situacijoje, kai priešiškos galios naikino viena kitą. Trumpai sakant, globalios galios krizė yra kumuliacinė pasaulio centro kaita nuo Vakarų prie Rytų (...)“,– rašo geopolitikas.

Šiame kontekste labai įdomi yra jo pozicija Rusijos atžvilgiu. Z. Brzezinskis džiūgavo, kai prisidėjo prie SSRS įviliojimo į Afganistano spąstus, kai Centrinė Europa paliko komunistinį bloką ir kai žlugo „blogio imperija“. „Didžiojoje šachmatų lentoje“, kalbėdamas jau apie Rusiją, jis nevertino jos kaip rimto geopolitinio subjekto ir skeptiškai žiūrėjo į jos ateitį. Didelė dalis nacionalistiškai nusiteikusių rusų ekspertų ligi šiol prisimena, kad minėtoje knygoje jis faktiškai pasiūlė padalinti Rusiją į kelias dalis ir manė, kad tai beveik neišvengiama.

O štai „Strateginėje vizijoje“ Z. Brzezinskį sunku atpažinti. „Rusija turi aukštą geopolitinį statusą dėl didelių naftos ir dujų atsargų bei antro branduolinio potencialo po Jungtinių Valstijų“, – teigia geopolitikas ir užduoda klausimą: „žiūrint už 2025 m. ribos, kaip Amerika kartu su tradiciniais sąjungininkais Europoje galėtų sudominti (angl. engage) Turkiją ir Rusiją, kad sukurtų platesnius ir galingesnius Vakarus? (...) Rusijos atvejis yra problemiškesnis trumpalaikėje perspektyvoje, bet ilguoju laikotarpiu pozityvaus ir plataus strateginio bendradarbiavimo siekis istoriškai pasiteisins“, – mano prieš tai apie Amerikos dominavimą pasaulyje svajojęs geostrategas.

Šiuo atveju svarbūs yra du momentai. Pirma, Z. Brzezinskis (kaip sunku jam bebūtų tai padaryti) pripažino, kad Rusija yra geopolitiškai svarbi. Daug kas jau seniai tuo neabejoja, tačiau yra ekspertų, kurie vis dar vertina Rusiją kaip beviltišką valstybę, kuri tuoj žlugs. Amerikietiškos geopolitikos patriarcho žodžiai yra geriausias atsakas į jų pasenusią ir didžiąja dalimi nepagrįstą nuomonę.

Antra, žinomas Rusijos geopolitikas A. Duginas savo garsiame veikale „Geopolitikos pagrindai“ rašo: „Pirma labiausiai pacifistinė ir sutaikanti mondializmo versija yra žinoma kaip konvergencijos teorija. Šią teoriją sukūrė kairieji C. F. R. [Council of Foreign Relations – V. Volovoj pastaba] analitikai su Zbigniewu Brzezinskiu priešakyje (http://arctogaia.com/public/osnovygeo/geopol2.htm#3). Ji numato galimybę įveikti ideologinį ir geopolitinį šaltojo karo dualizmą per naujo kultūrinio ideologinio civilizacijos tipo, kuris taptų tarpiniu tarp socializmo ir kapitalizmo, tarp gryno atlantizmo ir gryno kontinentalizmo, sukūrimą.“ Kitaip tariant, šiandieninė Z. Brzezinskio idėja nėra nauja, tik dabar vietoj SSRS kalbama apie Rusiją.

Klausimas: kaip realiai ekspertas įsivaizduoja Maskvos ir Vakarų (Vašingtono ir Briuselio) partnerystę? Pirmas variantas – JAV reikia Rusijos kaip lygiateisės partnerės, kad Amerika nebūtų izoliuota ir išstumta iš pasaulio politikos. Praktine tokio aljanso išraiška galėtų tapti bendrai sukurta ir valdoma PRGS sistema. Antras variantas – glaudesniu bendradarbiavimu Z. Brzezinskis nori „surišti Rusijos rankas“ ir išnaudoti ją Amerikos atsigavimui ir jos įtakos Eurazijoje plėtrai.

Patikėti, kad jis tiek „pamilo“ Maskvą, jog yra pasiruošęs lygiateisės strateginės partnerystės aljansui su ja, sunku. O jeigu taip, tai kam Rusijai suartėti su amerikietiškais Vakarais, kam trukdyti JAV pakartoti Sovietų Sąjungos likimą? V. Putinas, atrodo, viską supranta ir bando maksimaliai išnaudoti reikalingo partnerio padėtį. O Amerika blaškosi, bando naudoti meduolio (pavyzdžiui, Rusijos priėmimas į PPO) ir botago (pavyzdžiui, PRGS elementų dislokavimas Europoje ir siekis pakeisti prorusišką valdžią Sirijoje) strategiją, kad įkalbėtų/priverstų Maskvą „vienytis“. Tačiau Rusija dovanas džiaugsmingai priima, o spaudimui nepasiduoda (rimtai užsispyrė toje pačioje Sirijoje), ir, atrodo – gali sau tai leisti. O istorinis Amerikos laikrodis negailestingai tiksi kaip ir kasdien didėjantys jos užsienio skolos rodikliai.

Koks yra istorijos moralas? Sakyti, kad Jungtinės Valstijos (tuo labiau Vakarai) yra prie kracho ribos, turbūt yra per anksti. Tačiau tai, kad Amerika yra sunkioje situacijoje ir kad jos įtaka pasaulyje, kuris, sparčiai stiprėjant Rytų galioms, virsta daugiapoliu, mažėja – akivaizdu. Visiems tarptautinės politikos veikėjams šią realiją reikia priimti kaip pagrindą galimoms geostrategijos korekcijoms.

Lietuvai, kuri yra Rusijos pasienio valstybė, tokios naujienos nėra džiuginančios, bet realijos yra negailestingos ir ruoštis visada reikia blogiausiam scenarijui.

Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga.


   Versija spausdinimui
 
  (Skaityti komentarus: 28)
 
Vardas:
El. paštas:
Komentaras:


Įveskite kodą:  

Redakcija pasilieka teisę išimti neetiškus komentarus.
 
 
Paieška






Iššūkių aplinkai geopolitika (12)

2017 03 08


Pasaulio ekonomika ir politika išgyvena iššūkių kupinus laikus. Tai – Vakarų šalių santykiai su Rusija, NATO aljanso ateitis, pilietinis karas Sirijoje ir pabėgėlių krizė, auganti populizmo banga bei artėjantis Jungtinės Karalystės pasitraukimas iš Europos Sąjungos (ES). Šiomis temomis diskutuojama nuolat, tačiau nepelnytai pamirštama aplinkos ir jos apsaugos tvarumo tema.



Vokietijos biudžeto perteklius – rekordinėse aukštumose (34)

2017 03 01


Vokietijos biudžeto perteklius 2016 metais pasiekė rekordines aukštumas ir sudarė beveik 24 mlrd. eurų, o tokius rezultatus lėmė geresnis mokesčių surinkimas ir išaugęs užimtumas. Tai – jau treti metai, kai Vokietijos vyriausybės pajamos viršijo išlaidas. Tiesa, padidėjo išlaidos, susijusios su būsto rinka ir pabėgėlių integravimu. Remiantis oficialiais patvirtintais duomenimis, Vokietijos ekonomika praėjusiais metais augo 1,9 proc., o prie to prisidėjo vartotojų ir vyriausybės išlaidos.



Azija siekia stiprinti ryšius su Europa (92)

2017 02 22


Didžiulė nežinomybė, gaubianti Jungtinių Valstijų užsienio, saugumo ir prekybos politikos ateitį, atveria naujus horizontus Europos Sąjungai (ES) bendradarbiaujant su Azija. ES užsienio politikos vadovė Federica Mogherini tiki, kad šiame kontekste Europa gali imtis lyderystės. Vis dėlto kyla klausimas, ar Bendrija įstengtų pasinaudoti tokia galimybe, kai naujojo JAV prezidento Donaldo Trumpo politika tampa vis mažiau nuspėjama.



Kinijai reikalinga nauja strategija

2017 02 15


Šaltasis karas baigėsi 1991 metais, kai žlugo Sovietų Sąjunga. Era po Šaltojo karo baigėsi 2016-ųjų lapkritį, kai Donaldas Trumpas laimėjo Jungtinių Valstijų prezidento rinkimus. Sudėtinga nuspėti, ką pasauliui atneš D. Trumpo valdymas, o dėl šių priežasčių pradeda nerimauti Kinija. Toliau vykstant ekonominei globalizacijai, Kinija plėtoja artimus komercinius ryšius su Vakarų valstybėmis. Tai yra palanku šios šalies ekonomikos augimui ir plėtrai. Be to, minėti ryšiai stiprina Kinijos įtaką užsienyje. 



Graikija bando žengti nuo taupymo prie atsigavimo (9)

2017 02 08


Atėnų ir jų kreditorių požiūris į Graikijos finansinės pagalbos programą skiriasi, o nežinomybę Europoje kursto artėjantys rinkimai Europos Sąjungos (ES) valstybėse. Graikijos kreditoriai akcentuoja reformas darbo ir energetikos sektoriuose bei išlaidų apkarpymus. Tikimasi, kad Graikija ir tarptautiniai skolintojai susitarimą gali pasiekti šių metų vasario 20 dieną, kai numatomas euro zonos finansų ministrų susitikimas. Atėnai viliasi grįžti į obligacijų rinkas iki 2017 metų pabaigos. Tiesa, nerimą kelia Graikijos skolos tvarumas.


 

Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga!

© 2005-2017 Geopolitinių Studijų Centras