Apie mus     Veikla     Skelbimai     Kontaktai     Norintiems paremti     RSS 
 Lietuva
 Euroatlantinės organizacijos
 Rusija
 Kitos šalys
 Saugumas ir grėsmės
 Energetika
 Užsienio spaudos apžvalgos
 Leidiniai















   Rekomenduojame:







   Mus remia:



 
Rusija
 
  Vladimiras Putinas ruošiasi likti (2)

Vadim Volovoj, politikos mokslų daktaras
2007 05 08

Šių metų balandžio 26 d. Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas perskaitė teoriškai paskutinį savo kreipimąsi į Federalinį Susirinkimą. Kalboje jis palietė daug aspektų, susijusių su Rusijos vidaus ir užsienio politika. Nepraleido progos ir „papokštauti“. Pašaipos objektu tapo ESBO, kuriai V. Putinas patarė „neieškoti blusų posovietinėje erdvėje.“ Turbūt rimčiausia Rusijos Federacijos prezidento kalbos dalimi tapo „lyrinis nukrypimas“, skirtas rusiškam liaudies žaidimui – nacionalinės idėjos paieškai. Šiame straipsnyje bus detaliai analizuojami ne visi V. Putino akcentuoti momentai, tik keli esminiai, didžiausią dėmesį skiriant bendrai „Rusijos kelio“ minčiai, išplaukiančiai iš V. Putino kalbos konteksto.

Ekonomikos tendencijos

Nemaža kalbos dalis buvo skirta ekonominiams dalykams. Daugiausia buvo kalbama apie nacionalinius projektus, Stabilizacinio fondo panaudojimo perspektyvas ir Rusijos pramonę.

Keturių nacionalinių projektų (medicina, švietimas, žemės ūkis ir būstas) idėja – investicijos į žmogų – yra suprantama ir gera. Bet svarbiausia yra šių (ir ne tik šių, bet ir infrastruktūrinių ar karinių) projektų įgyvendinimas, tiksliau, jų įgyvendinimo sunkumai. V. Putinas kelis kartus pakartojo vieną teisingą mintį: vien duoti pinigų, kurių yra, neužtenka. Būtina efektyviai pinigus panaudoti, o tam trukdo viena opiausių Rusijos problemų – korupcija. Todėl Dmitrijui Medvedevui tekusi užduotis užtikrinti pozityvų nacionalinių projektų  rezultatą - labai sunki ir nepavydėtina.

Kalbant apie Stabilizacinį fondą, pagrindinis diskusijų objektas yra jo panaudojimas. Pagaliau Rusijos prezidentas prašneko apie tai, apie ką kalba visi ekspertai: „Šiandien ekonominių uždavinių pobūdis reikalauja koreguoti Stabilizacinio fondo funkcijas ir struktūrą.“ Esmė yra paprasta – fondo pinigus reikia ne konservuoti ar investuoti į užsienio šalių vertybinius popierius, bet pagaliau pradėti naudoti Rusijos ekonomikai stiprinti.  Todėl V. Putinas pagrįstai pasiūlė suskirstyti fondą į tris dalis – stabilizacinę, socialinę bei inovacinę, ir pastarąją panaudoti ekonomikos modernizavimo projektams. Prezidento kalboje dažnai skambėjo žodis „milijardas“, ir kalbama buvo apie šimtų milijardų rublių paskirstymą ilgalaikėje perspektyvoje.

Viena įdomesnių prezidento kalbos minčių apie ekonomiką - atominės energetikos kompanijos sukūrimo idėja. Kita vertus, tai yra bendros tendencijos išraiška. Prieš kurį laiką buvo sukurta jungtinė aviacijos kompanija, paskui didžioji laivybos kompanija, dabar - didžioji atominės energetikos kompanija, kuri turėtų įgyvendinti labai ambicingą tikslą –antrąją šalies elektrifikaciją (per 12 metų planuojama pastatyti 26 atominius blokus). Kyla klausimas: kiek pagrįsta yra stambių valstybės kontroliuojamų pramonės holdingų kūrimo strategija? Manytina, kad Rusijos atveju tai yra pagrįsta. Šios šalies specifika (visų pirma geografinė ir klimatinė) diktuoja didesnio valstybės vaidmens ekonomikoje būtinybę. Tačiau, kaip teisingai pasakė V. Putinas, kartu reikia stengtis, kad valstybės vaidmuo būtų daugiausia katalizatoriaus pobūdžio (finansinės garantijos investuotojams ir pradinis kapitalas plėtrai). Vėliau kompanijos turėtų tapti pelningos (lygiai taip pat kaip šiandien probleminis pensijų fondas). Be to, V. Putino kalba rodo, jog pagaliau ateina suvokimas, kad Rusijos ekonomikos pamatu turėtų būti ne vien stambus pusiau valstybinis verslas, bet ir smulkusis verslas, vedantis prie tvirtos viduriniosios klasės susiformavimo.

Užsienio politikos akcentai

Klausantis V. Putino kalbos dalies apie Rusijos užsienio politiką, iš karto krito į akis keli momentai. Pirmasis iš jų -  konfrontacija su Vakarais. Čia verta pateikti vieną citatą: „Didėja ir pinigų, naudojamų tiesioginiam kišimuisi į mūsų vidaus reikalus, kiekis iš užsienio. [...] Šiandien apsiginkluojama demokratiniais šūkiais. Bet tikslas yra vienas – vienašalio pranašumo ir naudos, savo interesų užsitikrinimas.“ Kalboje nė žodžio nebuvo pasakyta apie bendradarbiavimą su „amerikietiškais partneriais“ (net kovos su terorizmu kontekste), tačiau apie pozityvų Rusijos ir ES santykių foną V. Putinas užsiminė – nors pastaruoju metu šiuose santykiuose ne viskas yra gerai. Tai rodo, kad Vakaruose Rusijos priešai yra ne europiečiai, o amerikiečiai (anksčiau ypatingos diferenciacijos nebuvo). Provokaciniai teiginiai apie Rusijos pasitraukimą iš Įprastinės ginkluotės sutarties yra iš tos pačios jos pasipriešinimo JAV PRGS elementų dislokavimo Europoje planams serijos. Kitaip tariant, ne visai galima sutikti, kad ši sutartis labai jau riboja Rusijos veiksmus kariuomenės mobilumo srityje. V. Putino teiginiai šiuo atveju atrodo labiau kaip politinis šantažas (politinio žaidimo su Vakarais dalis) ir kaip „Rusijos jėgos“ demonstravimas užsienio ir vidaus auditorijai.

Antras pažymėtinas momentas yra jau tradiciniu tapęs dėmesys NVS erdvei. V. Putinas ir apie paramą Kazachstano planams pirmininkauti ESBO prašneko, ir apie tolesnį ėjimą link sąjungos su Baltarusija pakalbėjo. Tačiau svarbiausia yra tai, kad, atrodo, galutinai išryškėjo Rusijos NVS erdvės „sujungimo“ po savo sparnu strategija. Jos esmė – abipusė ekonominė nauda. Savo kalboje V. Putinas pareiškė, jog NVS šalims būtų prasminga ir naudinga kartu su Rusija dalyvauti nanotechnologijų kūrimo projekte, kanalo tarp Kaspijos ir Juodosios jūros statyboje bei toliau plėtoti bendradarbiavimą EurAzES ir Šanchajaus organizacijose.

Dar vienas išskirtinas momentas -  V. Putino pozicija dėl aktyvesnio darbo su tautiečiais užsienyje. Kaip prezidentas pasakė: „Svarbus humanitarinio darbo rezervas – tai jaunimo, kultūriniai, švietimo ir profesionalūs mainai.“ Ypatingą humanitarinį vaidmenį šiuo atveju vaidina rusų kalba, kaip vienas efektyviausių Rusijos ,,minkštosios“ galios (soft power) plėtros posovietinėje erdvėje resursų. Todėl V. Putinas parėmė Nacionalinio rusų kalbos fondo sukūrimo idėją. Šio fondo pagrindiniu tikslu, pasak prezidento, turėtų tapti rusų kalbos puoselėjimas ir populiarinimas pasaulyje – ypač artimajame užsienyje.

Prie esmės

Galima būtų dar gilintis į atskirų V. Putino kalbos akcentų analizę, bet, kaip pasakė pats Rusijos prezidentas: „Esu įsitikinęs, kad visuomenė tik tuomet gali kelti sau rimtus nacionalinius tikslus ir siekti jų, kai ji turi bendrą dorovinių orientyrų sistemą. [...] Manau, daugelis sutiks su manimi, kad spręsdami savo problemas ir naudodami tam moderniausius, naujausius būdus, generuodami šias naujoves mes kartu turime remtis, ir remsimės, bazinėmis moralinėmis dorovinėmis rusų tautos vertybėmis, susiformavusiomis per daugiau negu tūkstantmetę jos istoriją. Tik tuomet mes sugebėsime teisingai nustatyti šalies plėtros orientyrus. Ir tik tuomet mūsų laukia sėkmė.“ Šios ilgos citatos esmė yra ta, kad Rusija ateityje turi būti tokia, kokia ji visada buvo – didžioji imperinė mesianistinė Rusija. V. Putinas pareiškė, jog reikia padaryti taip, kad kiekvienas rusas galėtų didžiuotis savo šalimi. O dauguma rusų tautos norėtų didžiuotis būtent Didžiąja Rusija (Великая Россия).

Tarkime, V. Putinas iš tikrųjų nori sukurti kaip tik tokią Rusiją (tarkime, tai nėra tuščios kalbos). Tuomet esminis dalykas, kurio šiuo atveju reikia, yra valdžios tęstinumas. Pažymėtina, kad knygoje „Projektas Rusija“, kuri neturi autoriaus (greičiausiai ją parašė Kremliaus politiniai technologai), valdžios tęstinumo elementas, kaip būtinas atkurti Rusijai, yra nurodytas labai aiškiai. Šiame kontekste V. Putino kalba buvo labai ryškiai orientuota į ateitį. Be to, jis su dideliu pasitikėjimu kalbėjo apie jau pradėtus ir būsimus ilgalaikius projektus. Pagaliau, kalbėdamas apie artėjančius Dūmos rinkimus, jis aiškiai pasakė, kad tai bus valdžios politikos tęstinumo testas.

Taigi V. Putinas, atrodo, ruošiasi likti valdžioje, tačiau nebūtinai asmeniškai, o visų pirma savo ir savo komandos pradėtos politikos, kurios tikslas lyg ir yra Rusijos didybės, kaip tradicinės Rusijos vertybės (Rusijos nacionalinės idėjos), sugrąžinimas, pavidalu. Jis tikisi, kad jam tai pavyks padaryti. Kaip tik todėl jis – šypsodamasis - ir pasakė, kad politinį testamentą jam rašyti dar per anksti, ir kaip tik todėl jis savo kalboje atsisakė savo valdymo laikotarpio filosofinio apibendrinimo. Ir šiuo atveju net nėra ypač svarbu, koks vaidmuo artimiausiu metu atiteks pačiam V. Putinui (Visuomeninės tarybos pirmininkas – galbūt idealiausias variantas,  ar valdžios partijos pirmininkas, ar dar koks kitas; tik vargu, ar jis galėtų tapti kokios nors jungtinės kompanijos vadovu, nes tai reikštų pavaldumą, o jam reikėtų būti ne valdžioje ir kartu virš jos). Tikrai aišku viena – Rusijos „oranžinių“ laukia sunkūs laikai.

Išvados

„Kitą kalbą skaitys jau kitas prezidentas“, - pasakė Vladimiras Putinas. Tačiau tai nereiškia, kad V. Putino era baigėsi. Viename filme nuskambėjo frazė – mirtis tik pradžia. Savo kalboje V. Putinas leido suprasti, kad jo išėjimas yra tik jo ir jo komandos valdymo pradžia, ir jokioms priešiškoms jėgoms nepavyks jam sutrukdyti šventos Rusijos gelbėjimo misijos. Visa kita - tik techninis reikalas.

Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga.


   Versija spausdinimui
 
  (Skaityti komentarus: 2)
 
Vardas:
El. paštas:
Komentaras:


Įveskite kodą:  

Redakcija pasilieka teisę išimti neetiškus komentarus.
 
 
Paieška






Iššūkių aplinkai geopolitika (12)

2017 03 08


Pasaulio ekonomika ir politika išgyvena iššūkių kupinus laikus. Tai – Vakarų šalių santykiai su Rusija, NATO aljanso ateitis, pilietinis karas Sirijoje ir pabėgėlių krizė, auganti populizmo banga bei artėjantis Jungtinės Karalystės pasitraukimas iš Europos Sąjungos (ES). Šiomis temomis diskutuojama nuolat, tačiau nepelnytai pamirštama aplinkos ir jos apsaugos tvarumo tema.



Vokietijos biudžeto perteklius – rekordinėse aukštumose (34)

2017 03 01


Vokietijos biudžeto perteklius 2016 metais pasiekė rekordines aukštumas ir sudarė beveik 24 mlrd. eurų, o tokius rezultatus lėmė geresnis mokesčių surinkimas ir išaugęs užimtumas. Tai – jau treti metai, kai Vokietijos vyriausybės pajamos viršijo išlaidas. Tiesa, padidėjo išlaidos, susijusios su būsto rinka ir pabėgėlių integravimu. Remiantis oficialiais patvirtintais duomenimis, Vokietijos ekonomika praėjusiais metais augo 1,9 proc., o prie to prisidėjo vartotojų ir vyriausybės išlaidos.



Azija siekia stiprinti ryšius su Europa (93)

2017 02 22


Didžiulė nežinomybė, gaubianti Jungtinių Valstijų užsienio, saugumo ir prekybos politikos ateitį, atveria naujus horizontus Europos Sąjungai (ES) bendradarbiaujant su Azija. ES užsienio politikos vadovė Federica Mogherini tiki, kad šiame kontekste Europa gali imtis lyderystės. Vis dėlto kyla klausimas, ar Bendrija įstengtų pasinaudoti tokia galimybe, kai naujojo JAV prezidento Donaldo Trumpo politika tampa vis mažiau nuspėjama.



Kinijai reikalinga nauja strategija

2017 02 15


Šaltasis karas baigėsi 1991 metais, kai žlugo Sovietų Sąjunga. Era po Šaltojo karo baigėsi 2016-ųjų lapkritį, kai Donaldas Trumpas laimėjo Jungtinių Valstijų prezidento rinkimus. Sudėtinga nuspėti, ką pasauliui atneš D. Trumpo valdymas, o dėl šių priežasčių pradeda nerimauti Kinija. Toliau vykstant ekonominei globalizacijai, Kinija plėtoja artimus komercinius ryšius su Vakarų valstybėmis. Tai yra palanku šios šalies ekonomikos augimui ir plėtrai. Be to, minėti ryšiai stiprina Kinijos įtaką užsienyje. 



Graikija bando žengti nuo taupymo prie atsigavimo (9)

2017 02 08


Atėnų ir jų kreditorių požiūris į Graikijos finansinės pagalbos programą skiriasi, o nežinomybę Europoje kursto artėjantys rinkimai Europos Sąjungos (ES) valstybėse. Graikijos kreditoriai akcentuoja reformas darbo ir energetikos sektoriuose bei išlaidų apkarpymus. Tikimasi, kad Graikija ir tarptautiniai skolintojai susitarimą gali pasiekti šių metų vasario 20 dieną, kai numatomas euro zonos finansų ministrų susitikimas. Atėnai viliasi grįžti į obligacijų rinkas iki 2017 metų pabaigos. Tiesa, nerimą kelia Graikijos skolos tvarumas.


 

Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga!

© 2005-2017 Geopolitinių Studijų Centras