Apie mus     Veikla     Skelbimai     Kontaktai     Norintiems paremti     RSS 
 Lietuva
 Euroatlantinės organizacijos
 Rusija
 Kitos šalys
 Saugumas ir grėsmės
 Energetika
 Užsienio spaudos apžvalgos
 Leidiniai















   Rekomenduojame:







   Mus remia:



 
Užsienio spaudos apžvalgos
 
  Baltijos šalis pasidalys NATO ir Rusija?

2016 01 05

Rusijos Federacijos (RF) užsienio reikalų ministerija nenustoja nerimauti dėl Baltijos šalyse ir kai kuriose kitose Rytų Europos valstybėse planuojamo sunkiosios ginkluotės dislokavimo.

Kaip žinia, Pentagonas numato savo karinę techniką dislokuoti rytiniame NATO flange, t. y. Baltijos šalyse,  Bulgarijoje, Lenkijoje ir Rumunijoje, kad būtų patogiau vykdyti manevrus rotacijos pagrindais. Šie manevrai regione vykdomi nuo 2014 metų pavasario beveik be pertraukų. Vašingtonas kol kas tyli ir neatsisako savo planų – Vakarai ir toliau visu rimtumu kalba apie „rusų keliamą grėsmę“.

Rusijos užsienio politikos žinybos atstovė Marija Zacharova pareiškė, kad Vašingtono planai prasilenkia su 1997 m. pasirašytu svarbiausiu pagrindinio steigiamojo akto dėl Rusijos Federacijos ir NATO savitarpio santykių, bendradarbiavimo ir saugumo teiginiu, kuriuo Aljansas įsipareigojo Baltijos šalyse nuolat nedislokuoti didesnių kovinių pajėgų.

V. Zacharova įsitikinusi, kad JAV pateikiama dingstis – „Rusijos grėsmė“ – yra priedanga ir liudija apie Vašingtono siekį žemyne didinti įtampą ir griauti stabilumą: „Mes ne kartą šiuo klausimu išsakėme savo poziciją.“ Ji taip pat atkreipė dėmesį, kad „reikėtų priminti, kad mūsų šalis seniau laisva valia prisiėmė neregėtus politinius įsipareigojimus iškelti savo ginkluotę iš Rytų Europos ir Baltijos šalių ir juos 100 proc. įvykdė“.

Yra ir tokių minčių, kad Maskva galėtų ryžtis kariniam konfliktui su Baltijos šalimis ir tai padaryti 2016-aisiais, nes šiais metais Jungtinės Valstijos būtų labiausiai nualintos...

Žinomas politikos apžvalgininkas Jevgenijus Kiseliovas mano, kad 2016 metai pagal politines realijas būtų labai panašūs į 2008-uosius, kai George`as W. Bushas (Džordžas V. Bušas) tapo „raiša antimi“ – jo įtaka labai smuktelėjo, jam ypač nesisekė: „Putinas pasinaudojo JAV prezidento silpnumu ir įvykdė žaibišką karą su Gruzija“.

Apžvalgininkas neatmeta galimybės, kad kita „raiša antimi“ galėtų tapti Barackas Obama, kuriam 2016-ieji bus paskutiniai prezidentavimo metai. „Pamanęs, kad Obama visai nusilpo, Putinas galėtų susigundyti eiline avantiūra ar Ukrainoje, ar vėl Gruzijoje, ar Padnestrėje, ar Baltijos šalyse, o gal dar kur nors, buvusioje posovietinėje erdvėje ar RF sienų perimetro ribose“, – tokią grėsmę įžvelgia politikos apžvalgininkas J. Kiseliovas.

Pagal 2015 m. gruodžio 29 d. portalo „ru.bb.lv“ informaciją parengė Geopolitinių studijų centras.  


   Versija spausdinimui
 
  Straipsnis komentarų neturi
 
Vardas:
El. paštas:
Komentaras:


Įveskite kodą:  

Redakcija pasilieka teisę išimti neetiškus komentarus.
 
 
Paieška






Iššūkių aplinkai geopolitika (12)

2017 03 08


Pasaulio ekonomika ir politika išgyvena iššūkių kupinus laikus. Tai – Vakarų šalių santykiai su Rusija, NATO aljanso ateitis, pilietinis karas Sirijoje ir pabėgėlių krizė, auganti populizmo banga bei artėjantis Jungtinės Karalystės pasitraukimas iš Europos Sąjungos (ES). Šiomis temomis diskutuojama nuolat, tačiau nepelnytai pamirštama aplinkos ir jos apsaugos tvarumo tema.



Vokietijos biudžeto perteklius – rekordinėse aukštumose (34)

2017 03 01


Vokietijos biudžeto perteklius 2016 metais pasiekė rekordines aukštumas ir sudarė beveik 24 mlrd. eurų, o tokius rezultatus lėmė geresnis mokesčių surinkimas ir išaugęs užimtumas. Tai – jau treti metai, kai Vokietijos vyriausybės pajamos viršijo išlaidas. Tiesa, padidėjo išlaidos, susijusios su būsto rinka ir pabėgėlių integravimu. Remiantis oficialiais patvirtintais duomenimis, Vokietijos ekonomika praėjusiais metais augo 1,9 proc., o prie to prisidėjo vartotojų ir vyriausybės išlaidos.



Azija siekia stiprinti ryšius su Europa (87)

2017 02 22


Didžiulė nežinomybė, gaubianti Jungtinių Valstijų užsienio, saugumo ir prekybos politikos ateitį, atveria naujus horizontus Europos Sąjungai (ES) bendradarbiaujant su Azija. ES užsienio politikos vadovė Federica Mogherini tiki, kad šiame kontekste Europa gali imtis lyderystės. Vis dėlto kyla klausimas, ar Bendrija įstengtų pasinaudoti tokia galimybe, kai naujojo JAV prezidento Donaldo Trumpo politika tampa vis mažiau nuspėjama.



Kinijai reikalinga nauja strategija

2017 02 15


Šaltasis karas baigėsi 1991 metais, kai žlugo Sovietų Sąjunga. Era po Šaltojo karo baigėsi 2016-ųjų lapkritį, kai Donaldas Trumpas laimėjo Jungtinių Valstijų prezidento rinkimus. Sudėtinga nuspėti, ką pasauliui atneš D. Trumpo valdymas, o dėl šių priežasčių pradeda nerimauti Kinija. Toliau vykstant ekonominei globalizacijai, Kinija plėtoja artimus komercinius ryšius su Vakarų valstybėmis. Tai yra palanku šios šalies ekonomikos augimui ir plėtrai. Be to, minėti ryšiai stiprina Kinijos įtaką užsienyje. 



Graikija bando žengti nuo taupymo prie atsigavimo (9)

2017 02 08


Atėnų ir jų kreditorių požiūris į Graikijos finansinės pagalbos programą skiriasi, o nežinomybę Europoje kursto artėjantys rinkimai Europos Sąjungos (ES) valstybėse. Graikijos kreditoriai akcentuoja reformas darbo ir energetikos sektoriuose bei išlaidų apkarpymus. Tikimasi, kad Graikija ir tarptautiniai skolintojai susitarimą gali pasiekti šių metų vasario 20 dieną, kai numatomas euro zonos finansų ministrų susitikimas. Atėnai viliasi grįžti į obligacijų rinkas iki 2017 metų pabaigos. Tiesa, nerimą kelia Graikijos skolos tvarumas.


 

Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga!

© 2005-2017 Geopolitinių Studijų Centras