Apie mus     Veikla     Skelbimai     Kontaktai     Norintiems paremti     RSS 
 Lietuva
 Euroatlantinės organizacijos
 Rusija
 Kitos šalys
 Saugumas ir grėsmės
 Energetika
 Užsienio spaudos apžvalgos
 Leidiniai















   Rekomenduojame:







   Mus remia:



 
Užsienio spaudos apžvalgos
 
  Geopolitinės grėsmės pasaulio ekonomikai

2016 01 06

2015 metų pabaiga ir 2016-ųjų pradžia yra tinkamas laikas apsvarstyti mūsų laukiančias grėsmes ir iššūkius. Tai – svarbūs ekonominiai klausimai, susiję tiek su palūkanų normų politika, tiek su Kinijos ūkio sulėtėjimu ir jo struktūros kaita. Šiame kontekste aktualus ir Europos ekonomikų silpnėjimas, tačiau pagrindinės ilgojo laikotarpio grėsmės yra geopolitinės. Jos kyla iš Rusijos, Kinijos, Artimųjų Rytų ir kibernetinės erdvės.

Nors Sovietų Sąjunga nebeegzistuoja, Rusija išlieka didžiulė branduolinė galia, kurios pasaulis negali ignoruoti. Rusijos ekonomika silpnėja dėl priklausomybės nuo pajamų iš naftos, kadangi šios žaliavos kaina sparčiai mažėja, ir Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas jau įspėjo rusus, kad teks taupyti. Dėmesio centre nuolat atsiduria įvykiai Ukrainoje ir Sirijoje, kuriuose reikšmingas Rusijos vaidmuo. V. Putinas bando stiprinti savo populiarumą Rusijos viduje, naudodamas šalies žiniasklaidą. Taip iškeliama Rusijos įtaka pasaulyje. Dujų eksportas į Vakarų Europą ir Turkiją – taip pat ekonominis ginklas. Dėl visų šių priežasčių Rusija į tarptautinę areną įneša nemažai nežinomybės.

Kinijos bendrojo vidaus produkto (BVP) augimas vis dar leidžia šaliai daug skirti karinei galiai stiprinti, eksporto rinkoms ieškoti, nors dabar ūkio plėtra linkusi lėtėti. Kinija dėlioja strategines dėliones, o to pavyzdys – įtakos plėtimas Pietų Kinijos jūroje. Be to, Kinija didina geopolitinę galią per Azijos infrastruktūros investicijų banką, pagalbos programas Afrikoje, investicijas Europoje. Kinijos lyderiai siekia bendradarbiauti su Jungtinėmis Valstijomis ir kitomis Vakarų šalimis, nors ši pozicija vertinama prieštaringai. Iš Artimųjų Rytų kyla vadinamosios Islamo valstybės grėsmė, regione tęsiasi pilietiniai karai, smurto protrūkiai, nesibaigiantys kariniai konfliktai, dažnai susiję su atitinkamu religijos interpretavimu.

Vis dėlto kibernetinių grėsmių negali apriboti valstybių sienos ir kariuomenės, kibernetinės atakos gali pakenkti bankams ir kitoms institucijoms, tokioms kaip draudimo bendrovės ar net vyriausybės. Kibernetiniai ginklai yra santykinai pigūs ir prieinami. Taigi pagrindiniai geopolitiniai iššūkiai pasaulio ekonomikai yra šie, nors apie save primena JAV pinigų politikos padariniai, žemos žaliavų kainos ir skolų krizės. Visgi Rusijos, Kinijos, Artimųjų Rytų ir kibernetinės erdvės keliamos grėsmės ateinančiais metais darys didelę įtaką pasaulio ekonomikai.

Pagal 2015 m. gruodžio 28 d. portalo http://www.project-syndicate.org/ informaciją parengė Irma Baranauskaitė.


   Versija spausdinimui
 
  Straipsnis komentarų neturi
 
Vardas:
El. paštas:
Komentaras:


Įveskite kodą:  

Redakcija pasilieka teisę išimti neetiškus komentarus.
 
 
Paieška






Iššūkių aplinkai geopolitika (12)

2017 03 08


Pasaulio ekonomika ir politika išgyvena iššūkių kupinus laikus. Tai – Vakarų šalių santykiai su Rusija, NATO aljanso ateitis, pilietinis karas Sirijoje ir pabėgėlių krizė, auganti populizmo banga bei artėjantis Jungtinės Karalystės pasitraukimas iš Europos Sąjungos (ES). Šiomis temomis diskutuojama nuolat, tačiau nepelnytai pamirštama aplinkos ir jos apsaugos tvarumo tema.



Vokietijos biudžeto perteklius – rekordinėse aukštumose (34)

2017 03 01


Vokietijos biudžeto perteklius 2016 metais pasiekė rekordines aukštumas ir sudarė beveik 24 mlrd. eurų, o tokius rezultatus lėmė geresnis mokesčių surinkimas ir išaugęs užimtumas. Tai – jau treti metai, kai Vokietijos vyriausybės pajamos viršijo išlaidas. Tiesa, padidėjo išlaidos, susijusios su būsto rinka ir pabėgėlių integravimu. Remiantis oficialiais patvirtintais duomenimis, Vokietijos ekonomika praėjusiais metais augo 1,9 proc., o prie to prisidėjo vartotojų ir vyriausybės išlaidos.



Azija siekia stiprinti ryšius su Europa (87)

2017 02 22


Didžiulė nežinomybė, gaubianti Jungtinių Valstijų užsienio, saugumo ir prekybos politikos ateitį, atveria naujus horizontus Europos Sąjungai (ES) bendradarbiaujant su Azija. ES užsienio politikos vadovė Federica Mogherini tiki, kad šiame kontekste Europa gali imtis lyderystės. Vis dėlto kyla klausimas, ar Bendrija įstengtų pasinaudoti tokia galimybe, kai naujojo JAV prezidento Donaldo Trumpo politika tampa vis mažiau nuspėjama.



Kinijai reikalinga nauja strategija

2017 02 15


Šaltasis karas baigėsi 1991 metais, kai žlugo Sovietų Sąjunga. Era po Šaltojo karo baigėsi 2016-ųjų lapkritį, kai Donaldas Trumpas laimėjo Jungtinių Valstijų prezidento rinkimus. Sudėtinga nuspėti, ką pasauliui atneš D. Trumpo valdymas, o dėl šių priežasčių pradeda nerimauti Kinija. Toliau vykstant ekonominei globalizacijai, Kinija plėtoja artimus komercinius ryšius su Vakarų valstybėmis. Tai yra palanku šios šalies ekonomikos augimui ir plėtrai. Be to, minėti ryšiai stiprina Kinijos įtaką užsienyje. 



Graikija bando žengti nuo taupymo prie atsigavimo (9)

2017 02 08


Atėnų ir jų kreditorių požiūris į Graikijos finansinės pagalbos programą skiriasi, o nežinomybę Europoje kursto artėjantys rinkimai Europos Sąjungos (ES) valstybėse. Graikijos kreditoriai akcentuoja reformas darbo ir energetikos sektoriuose bei išlaidų apkarpymus. Tikimasi, kad Graikija ir tarptautiniai skolintojai susitarimą gali pasiekti šių metų vasario 20 dieną, kai numatomas euro zonos finansų ministrų susitikimas. Atėnai viliasi grįžti į obligacijų rinkas iki 2017 metų pabaigos. Tiesa, nerimą kelia Graikijos skolos tvarumas.


 

Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga!

© 2005-2017 Geopolitinių Studijų Centras