Apie mus     Veikla     Skelbimai     Kontaktai     Norintiems paremti     RSS 
 Lietuva
 Euroatlantinės organizacijos
 Rusija
 Kitos šalys
 Saugumas ir grėsmės
 Energetika
 Užsienio spaudos apžvalgos
 Leidiniai















   Rekomenduojame:







   Mus remia:



 
Užsienio spaudos apžvalgos
 
  Vokietijos įtakos ribos

2016 02 10

Vokietijos lyderiai, regis, siekė, kad jų šalis vaidintų svarbesnį vaidmenį sprendžiant tarptautinius klausimus. Apie tai užsimindavo Vokietijos prezidentas, užsienio reikalų ir gynybos ministrai. Tačiau geopolitinė realybė daugelį nustebino. Iššūkiu tapo Rusijos ir Ukrainos santykiai, Sirijos konfliktas, teroro išpuoliai Europoje ir migrantų antplūdis. Šios krizės atkreipė į dėmesį į Vokietiją, kaip galinčią prisidėti jas sureguliuojant, tačiau šalies įtaka priklauso nuo bendradarbiavimo su partnerėmis ir stiprios bei bendros Europos užsienio ir saugumo politikos.

Aktyvesnį Vokietijos vaidmenį pasaulyje lemia sparčiai besikeičianti geopolitinė situacija. Jungtinės Valstijos visų krizių neįveiks ir nėra linkusios to daryti. Tokios kylančios ekonomikos kaip Kinija, Indija ir Brazilija nepasirengusios svariai prisidėti prie stabilios pasaulio tvarkos išlaikymo. Be to, skirtis tarp vidaus ir užsienio reikalų nyksta. Tai atspindi pabėgėlių krizė, gynybos politika, parama plėtrai, Europos integracija, socialinės gerovės politika. Iššūkiai Vokietijai yra terorizmo grėsmės, Sirijos pilietinis karas ir jie atsiskleidžia pavojingais bei nenuspėjamais būdais. Tokių krizių neįmanoma išspręsti greitai.

Vokietijos lyderiai siekia diplomatiškai padėti sureguliuoti Rusijos ir Ukrainos konfliktą. Vokietija prisidėjo prie sėkmingo derybų dėl Irano branduolinės programos užbaigimo. Tokie pasiekimai bei konstruktyvus bendradarbiavimas su partnerėmis, pavyzdžiui, iš Europos Sąjungos (ES), didina Vokietijos įtaką. Nederėtų pamiršti ir tokių grėsmių kaip klimato kaita ir kibernetiniai nusikaltimai. Vokietija nemažina savo gynybos biudžeto, nors nelaiko savęs karine galia.

Vokietijos politikai ir toliau tiki, kad politinė ir ekonominė įtaka yra efektyvesnė negu smurtas. Padėti gali, pavyzdžiui, tokia priemonė kaip skaitmeninė diplomatija. ES stabilumą lemia konfliktų suvaldymas, veiksmingos vyriausybės, pamatuota parama kaimynėms, efektyvios saugumo institucijos Bendrijoje. Vokietijos narystė ES išlieka vienu iš galios ir saugumo šaltinių.

Pagal 2016 m. vasario 5 d. portalo http://www.project-syndicate.org informaciją parengė Irma Baranauskaitė.


   Versija spausdinimui
 
  Straipsnis komentarų neturi
 
Vardas:
El. paštas:
Komentaras:


Įveskite kodą:  

Redakcija pasilieka teisę išimti neetiškus komentarus.
 
 
Paieška






Iššūkių aplinkai geopolitika (12)

2017 03 08


Pasaulio ekonomika ir politika išgyvena iššūkių kupinus laikus. Tai – Vakarų šalių santykiai su Rusija, NATO aljanso ateitis, pilietinis karas Sirijoje ir pabėgėlių krizė, auganti populizmo banga bei artėjantis Jungtinės Karalystės pasitraukimas iš Europos Sąjungos (ES). Šiomis temomis diskutuojama nuolat, tačiau nepelnytai pamirštama aplinkos ir jos apsaugos tvarumo tema.



Vokietijos biudžeto perteklius – rekordinėse aukštumose (34)

2017 03 01


Vokietijos biudžeto perteklius 2016 metais pasiekė rekordines aukštumas ir sudarė beveik 24 mlrd. eurų, o tokius rezultatus lėmė geresnis mokesčių surinkimas ir išaugęs užimtumas. Tai – jau treti metai, kai Vokietijos vyriausybės pajamos viršijo išlaidas. Tiesa, padidėjo išlaidos, susijusios su būsto rinka ir pabėgėlių integravimu. Remiantis oficialiais patvirtintais duomenimis, Vokietijos ekonomika praėjusiais metais augo 1,9 proc., o prie to prisidėjo vartotojų ir vyriausybės išlaidos.



Azija siekia stiprinti ryšius su Europa (87)

2017 02 22


Didžiulė nežinomybė, gaubianti Jungtinių Valstijų užsienio, saugumo ir prekybos politikos ateitį, atveria naujus horizontus Europos Sąjungai (ES) bendradarbiaujant su Azija. ES užsienio politikos vadovė Federica Mogherini tiki, kad šiame kontekste Europa gali imtis lyderystės. Vis dėlto kyla klausimas, ar Bendrija įstengtų pasinaudoti tokia galimybe, kai naujojo JAV prezidento Donaldo Trumpo politika tampa vis mažiau nuspėjama.



Kinijai reikalinga nauja strategija

2017 02 15


Šaltasis karas baigėsi 1991 metais, kai žlugo Sovietų Sąjunga. Era po Šaltojo karo baigėsi 2016-ųjų lapkritį, kai Donaldas Trumpas laimėjo Jungtinių Valstijų prezidento rinkimus. Sudėtinga nuspėti, ką pasauliui atneš D. Trumpo valdymas, o dėl šių priežasčių pradeda nerimauti Kinija. Toliau vykstant ekonominei globalizacijai, Kinija plėtoja artimus komercinius ryšius su Vakarų valstybėmis. Tai yra palanku šios šalies ekonomikos augimui ir plėtrai. Be to, minėti ryšiai stiprina Kinijos įtaką užsienyje. 



Graikija bando žengti nuo taupymo prie atsigavimo (9)

2017 02 08


Atėnų ir jų kreditorių požiūris į Graikijos finansinės pagalbos programą skiriasi, o nežinomybę Europoje kursto artėjantys rinkimai Europos Sąjungos (ES) valstybėse. Graikijos kreditoriai akcentuoja reformas darbo ir energetikos sektoriuose bei išlaidų apkarpymus. Tikimasi, kad Graikija ir tarptautiniai skolintojai susitarimą gali pasiekti šių metų vasario 20 dieną, kai numatomas euro zonos finansų ministrų susitikimas. Atėnai viliasi grįžti į obligacijų rinkas iki 2017 metų pabaigos. Tiesa, nerimą kelia Graikijos skolos tvarumas.


 

Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga!

© 2005-2017 Geopolitinių Studijų Centras