Apie mus     Veikla     Skelbimai     Kontaktai     Norintiems paremti     RSS 
 Lietuva
 Euroatlantinės organizacijos
 Rusija
 Kitos šalys
 Saugumas ir grėsmės
 Energetika
 Užsienio spaudos apžvalgos
 Leidiniai















   Rekomenduojame:







   Mus remia:



 
Užsienio spaudos apžvalgos
 
  Mokslo ir inovacijų geopolitika

2016 04 13

Klimato kaita ir žaliavų trūkumas pasaulyje reikalauja svarbių sprendimų. Siekiant išvengti naujų krizių, reikia daugiau investuoti į technologinius tyrimus ir plėtrą. Daugelis šių dienų didžiųjų iššūkių – ar tai būtų jau minėta klimato kaita, ar vandenynų žuvų išteklių išeikvojimas – yra pasauliniai. Šiame kontekste išryškėja mokslo, technologijų ir inovacijų reikšmė. Tai pasakytina, pavyzdžiui, apie socialines inovacijas, kurios padeda keisti gyvenimo būdą. Jos gali būti derinamos su investicijomis į mokslinius tyrimus bei technologijų plėtrą.

Pasaulinių inovacijų progresas lėtas, jų augimo tempai įvairiuose regionuose netolygūs. Išlaidos moksliniams tyrimams ir plėtrai Jungtinėse Valstijose yra stabilios, tačiau santykinai nedidelės, o Europos Sąjungoje (ES) jos dar kuklesnės. Minėtas išlaidas bando didinti tokios Azijos valstybės kaip Kinija, Pietų Korėja ir Japonija. Vis dėlto tai turi vykti nepamirštant ekonomikos augimo skatinimo ir naujų darbo vietų kūrimo. Europoje (ir ne tik) bandoma derinti šiuos tikslus.

Vokietijoje skatinami atsinaujinančios energijos šaltiniai, o tai prisideda prie šalies ūkio plėtros bei anglies dvideginio išmetimo sumažinimo. Tai – sėkmės istorija, parodanti, koks reikalingas mokslo ir verslo bendradarbiavimas, inovacijų taikymas, naujos idėjos, kai pasaulyje kyla tiek daug humanitarinių krizių. Joms įveikti aktualūs dideli finansiniai, techniniai ir žmogiškieji ištekliai. Jie gali padėti žengti žingsnius, kurie iš pradžių atrodė neįmanomi. Inovacijos kuriamos atsižvelgiant į naujas misijas, steigiamos įmonės arba išnaudojamas jau veikiančių bendrovių potencialas, pavyzdžiui, JAV pasiektas proveržis energijos saugojimo technologijose.

Be to, inovacijas galima susieti tiek su šalių pramone, tiek su gynybos interesais. Skirtingose mokslo ir ekonomikos srityse nuolat ieškoma naujovių, išskiriama atradimų svarba darbo rinkai, komunikacijai, gamtai. Būtent mokslo, technologijų ir inovacijų dermė yra skambus akordas pasaulio šalių ateities modeliuose.

Pagal 2016 m. balandžio 7 d. „EurActiv“ informaciją parengė Irma Baranauskaitė.


   Versija spausdinimui
 
  Straipsnis komentarų neturi
 
Vardas:
El. paštas:
Komentaras:


Įveskite kodą:  

Redakcija pasilieka teisę išimti neetiškus komentarus.
 
 
Paieška






Iššūkių aplinkai geopolitika (12)

2017 03 08


Pasaulio ekonomika ir politika išgyvena iššūkių kupinus laikus. Tai – Vakarų šalių santykiai su Rusija, NATO aljanso ateitis, pilietinis karas Sirijoje ir pabėgėlių krizė, auganti populizmo banga bei artėjantis Jungtinės Karalystės pasitraukimas iš Europos Sąjungos (ES). Šiomis temomis diskutuojama nuolat, tačiau nepelnytai pamirštama aplinkos ir jos apsaugos tvarumo tema.



Vokietijos biudžeto perteklius – rekordinėse aukštumose (34)

2017 03 01


Vokietijos biudžeto perteklius 2016 metais pasiekė rekordines aukštumas ir sudarė beveik 24 mlrd. eurų, o tokius rezultatus lėmė geresnis mokesčių surinkimas ir išaugęs užimtumas. Tai – jau treti metai, kai Vokietijos vyriausybės pajamos viršijo išlaidas. Tiesa, padidėjo išlaidos, susijusios su būsto rinka ir pabėgėlių integravimu. Remiantis oficialiais patvirtintais duomenimis, Vokietijos ekonomika praėjusiais metais augo 1,9 proc., o prie to prisidėjo vartotojų ir vyriausybės išlaidos.



Azija siekia stiprinti ryšius su Europa (87)

2017 02 22


Didžiulė nežinomybė, gaubianti Jungtinių Valstijų užsienio, saugumo ir prekybos politikos ateitį, atveria naujus horizontus Europos Sąjungai (ES) bendradarbiaujant su Azija. ES užsienio politikos vadovė Federica Mogherini tiki, kad šiame kontekste Europa gali imtis lyderystės. Vis dėlto kyla klausimas, ar Bendrija įstengtų pasinaudoti tokia galimybe, kai naujojo JAV prezidento Donaldo Trumpo politika tampa vis mažiau nuspėjama.



Kinijai reikalinga nauja strategija

2017 02 15


Šaltasis karas baigėsi 1991 metais, kai žlugo Sovietų Sąjunga. Era po Šaltojo karo baigėsi 2016-ųjų lapkritį, kai Donaldas Trumpas laimėjo Jungtinių Valstijų prezidento rinkimus. Sudėtinga nuspėti, ką pasauliui atneš D. Trumpo valdymas, o dėl šių priežasčių pradeda nerimauti Kinija. Toliau vykstant ekonominei globalizacijai, Kinija plėtoja artimus komercinius ryšius su Vakarų valstybėmis. Tai yra palanku šios šalies ekonomikos augimui ir plėtrai. Be to, minėti ryšiai stiprina Kinijos įtaką užsienyje. 



Graikija bando žengti nuo taupymo prie atsigavimo (9)

2017 02 08


Atėnų ir jų kreditorių požiūris į Graikijos finansinės pagalbos programą skiriasi, o nežinomybę Europoje kursto artėjantys rinkimai Europos Sąjungos (ES) valstybėse. Graikijos kreditoriai akcentuoja reformas darbo ir energetikos sektoriuose bei išlaidų apkarpymus. Tikimasi, kad Graikija ir tarptautiniai skolintojai susitarimą gali pasiekti šių metų vasario 20 dieną, kai numatomas euro zonos finansų ministrų susitikimas. Atėnai viliasi grįžti į obligacijų rinkas iki 2017 metų pabaigos. Tiesa, nerimą kelia Graikijos skolos tvarumas.


 

Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga!

© 2005-2017 Geopolitinių Studijų Centras