Apie mus     Veikla     Skelbimai     Kontaktai     Norintiems paremti     RSS 
 Lietuva
 Euroatlantinės organizacijos
 Rusija
 Kitos šalys
 Saugumas ir grėsmės
 Energetika
 Užsienio spaudos apžvalgos
 Leidiniai















   Rekomenduojame:







   Mus remia:



 
Rusija
 
  Revoliucijos aidas Rusijoje (I) (6)

Komentarai:

autorius, 2007 05 28 16:27
esminiai zodziai paskutiniame komentare - abipuse priklausomybe, ir labai teisinga pastaba - pries vakaru valstybes rusija energetinio ginklo todel ir nenaudos, kad europieciai neimtu ieskoti alternatyvu (rusijai visu pirma rupi imperiskai artimasis uzsienis, todel ir atvejai atitinkami - ukraina bei baltarusija). Ir nieko nebus europai is to, kad putinas liks treciai kadencijai.

ask, 2007 05 27 22:33
taip vakaru europai rupi nauda, ir ta nauda vakarai tikrai skaiciuoja. nauda galima isreiksti skaiciais ir ekonomine kalba. ir kolkas didziosioms vakaru valstybems padetis rusijoje gresmes nekelia,t.y. naudos dideles nenesa nenesa, bet ir nuostoliu nedaug. taciau, ar nepadides Europai nuostoliu, jei putinas liks 3 kadencijai? cia yra esminis klausimas.
cia naudos klausimas. taip europa priklauso nuo rusijos naftos ir duju. kolkas priklauso. taciau niekas nezino, kaip bus ateityje. nes Rusijos politika vakaru atzvilgiu kuo toliau, tuo labiau astreja. ir tai tikrai nezada ateityje pasikeisti.
santykiai cia siejasi abipuse priklausomybe. Rusija neturi ko daugiau pasiulyti tik nafta, dujas ir savo imperines ambicijams, o vakarams reikia tik pirmuju dvieju. taciau cia kaip komplektas, kur perkant viena, neisvengiamai gaunate ir kita. taigi ar vakaru europa taikysis su vis didejanciomis rusijos ambicijomis? cia ir yra naudos matavimas vakaru atzvilgiu. jei rusija stabiliai tieks zaliavas, tai tada galima teigti, kad nesvarbu koks rezimas bus rusijoje ir su tam tikro laipsnio nedemokratija dar bus galima susitaikyti. taciau cia iskyla klausimas ar rusija siekdama savu tikslu neprades naudoti energetikos kaip priemones spausti vakarus. kaip parode atvejis su ukraina, baltarusija, tai rusija tikrai to nebijo, aisku galime teigti, kad gal pries vakaru valstybes jie to daryti taip atvirai neisdris, taciau kas zino... tuo labiau, kad paskutiniai putino vizitai i kazachstana rodo, kad jis tikrai nori apsidrausti ir palikti bent jau vidurio ir rytu europa be alternatyvu rusu zaliavoms. tuo labiau, kad tiesia naftoteki per baltijo dugna tiesiai i vokietija. Ir klausimas ar vakarai paaukos rytu europa rusijai? nes toks zingsnis tikrai stabiluma uztikrintu...
Taciau ir rusijai reikalinga Europa, kaip stabilus pirkejas, kuris moka iskart, moka daug, ir jei reikes mokes dar daugiau. ir ne tik valiuta. o nauda cia bus skaiciuojama paprastai - ar verta moketi daugiau ir uz ka verta moketi daugiau. ir jei verta bus, tai ir mokes, jei nebus verta, tai nemokes o ieskos alternatyvu...
todel sakyti, kad vakarams bus visvien koks rezimas rusijoje, tikrai yra nesamone. jei skauciuoti nauda, tai vakarai tikrai paskaiciuos koks scenarijus geriausias, teiks didziausia nauda, nekels daug gresmes.ir pagal ta scenariju elgsis.
dabartine padeti rusijoje vakarams gresmes nekelia, ar tokia pat padetis isliks jei Putinas liks 3 kadencija, cia jau kitas klausimas.


autorius, 2007 05 27 13:27
mes visi esame per geros nuomones apie vakarus - jokia delegitimizacija Putinui is Vakaru puses negresia jeigu jis liktu 3 kadencijai. Rusijos nafta ir dujos niekur nedings. Ir Rusija gali irgi nervu Vakarams prigadint konkreciai. Tad jokios isterijos ir delegitimizacijos nebus, nebent oficiailiai patriuksmaus truputi ir viskas. Nuo Rusijos marginalizavimo Vkarai tures daugiau kastu nei naudos, o nauda Vakarams svarbiausia.

asketas, 2007 05 26 17:49
Putinas Rusijoje populiarumo neprarastu, taciau tikrai sumazetu pasitikejimas ir populiarumas Europoje ir JAV. ir nemanau, kad Putinui tai nerupi. tada jam tikrai pasiaigtu visi G-8 susitikimai, ir biciulystes su didziuju valstybiu vadovais, tuo labiau ,kad arteja didysis politiku kaitos metas. Kitais metais rinkimai JAV, traukiasi Bleiras, Sarkozy savo noumone apie Rusija ir Putina jau issake. O Kremliui ir paciam Putinui vakaru nuomone yra svarbi, nemanau, kad jiems nerupi ka apie juos mano. tuo labiau, kad pasilikdamas 3 kadencijai Europos akyse Putinas gali tapti tokiu marginalu, kokiu yra Lukasenka. tiesiog legitimizacijos nebera ir aks toliau? naujas saltasis karas, kurio Rusija dar nera pajegi kariauti? todel manau, kad dabar kremliuje sprendziamas klausimas, kaip Putina islaikyti valdzioje jam nebunant prezidentu. tikrai idomu kokia butu Vakaru reakcija jei Putinas liktu 3 kadencijai?

autorius, 2007 05 23 21:34
Abejotina, kad likes Putinas prarastu populiaruma (zmones nori, kad liktu) ir kad butu labai blogai (ar kremlinai negaletu to "blogai" daugmaz pataisyti, juk pinigu kruva).

Dziugas, 2007 05 23 17:47
O ar negaletu buti, kad patys "nesutinkantieji" nori isprovokuoti Putino pasilikima, kad galu gale "atvertu" akis Vakarams, noredami padidinti itampa su uzsienio "partneriais", tuo paciu sukeldami vis didesni nepasitenkinima verlo ir bent jau akdeminio elito klaseje... Trumpai tarians, Putinas pasilikdamas dar vienai kadencijai gali susikompromituoti ir nebetekti savo populiarumo, tuo paciu isklibindamas ir savo sukurtos sistemos pamatus. Juk demokratines skraistes nuvilkimas butu naudingas opozicijai, kuri bergzdai bando tuo itikinti tiek uzsieni tiek Rusijos piliecius. Kaip sake profesionalus revoliucionierius leninas: "Kuo blogiau, tuo geriau"

 
 
 
Vardas:
El. paštas:
Komentaras:


Įveskite kodą:  

Redakcija pasilieka teisę išimti neetiškus komentarus.
 
 
Paieška






Iššūkių aplinkai geopolitika (12)

2017 03 08


Pasaulio ekonomika ir politika išgyvena iššūkių kupinus laikus. Tai – Vakarų šalių santykiai su Rusija, NATO aljanso ateitis, pilietinis karas Sirijoje ir pabėgėlių krizė, auganti populizmo banga bei artėjantis Jungtinės Karalystės pasitraukimas iš Europos Sąjungos (ES). Šiomis temomis diskutuojama nuolat, tačiau nepelnytai pamirštama aplinkos ir jos apsaugos tvarumo tema.



Vokietijos biudžeto perteklius – rekordinėse aukštumose (34)

2017 03 01


Vokietijos biudžeto perteklius 2016 metais pasiekė rekordines aukštumas ir sudarė beveik 24 mlrd. eurų, o tokius rezultatus lėmė geresnis mokesčių surinkimas ir išaugęs užimtumas. Tai – jau treti metai, kai Vokietijos vyriausybės pajamos viršijo išlaidas. Tiesa, padidėjo išlaidos, susijusios su būsto rinka ir pabėgėlių integravimu. Remiantis oficialiais patvirtintais duomenimis, Vokietijos ekonomika praėjusiais metais augo 1,9 proc., o prie to prisidėjo vartotojų ir vyriausybės išlaidos.



Azija siekia stiprinti ryšius su Europa (93)

2017 02 22


Didžiulė nežinomybė, gaubianti Jungtinių Valstijų užsienio, saugumo ir prekybos politikos ateitį, atveria naujus horizontus Europos Sąjungai (ES) bendradarbiaujant su Azija. ES užsienio politikos vadovė Federica Mogherini tiki, kad šiame kontekste Europa gali imtis lyderystės. Vis dėlto kyla klausimas, ar Bendrija įstengtų pasinaudoti tokia galimybe, kai naujojo JAV prezidento Donaldo Trumpo politika tampa vis mažiau nuspėjama.



Kinijai reikalinga nauja strategija

2017 02 15


Šaltasis karas baigėsi 1991 metais, kai žlugo Sovietų Sąjunga. Era po Šaltojo karo baigėsi 2016-ųjų lapkritį, kai Donaldas Trumpas laimėjo Jungtinių Valstijų prezidento rinkimus. Sudėtinga nuspėti, ką pasauliui atneš D. Trumpo valdymas, o dėl šių priežasčių pradeda nerimauti Kinija. Toliau vykstant ekonominei globalizacijai, Kinija plėtoja artimus komercinius ryšius su Vakarų valstybėmis. Tai yra palanku šios šalies ekonomikos augimui ir plėtrai. Be to, minėti ryšiai stiprina Kinijos įtaką užsienyje. 



Graikija bando žengti nuo taupymo prie atsigavimo (9)

2017 02 08


Atėnų ir jų kreditorių požiūris į Graikijos finansinės pagalbos programą skiriasi, o nežinomybę Europoje kursto artėjantys rinkimai Europos Sąjungos (ES) valstybėse. Graikijos kreditoriai akcentuoja reformas darbo ir energetikos sektoriuose bei išlaidų apkarpymus. Tikimasi, kad Graikija ir tarptautiniai skolintojai susitarimą gali pasiekti šių metų vasario 20 dieną, kai numatomas euro zonos finansų ministrų susitikimas. Atėnai viliasi grįžti į obligacijų rinkas iki 2017 metų pabaigos. Tiesa, nerimą kelia Graikijos skolos tvarumas.


 

Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga!

© 2005-2017 Geopolitinių Studijų Centras