Apie mus     Veikla     Skelbimai     Kontaktai     Norintiems paremti     RSS 
 Lietuva
 Euroatlantinės organizacijos
 Rusija
 Kitos šalys
 Saugumas ir grėsmės
 Energetika
 Užsienio spaudos apžvalgos
 Leidiniai















   Rekomenduojame:







   Mus remia:



 
Rusija
 
  Rusijos kazokai: praeitis, dabartis ir ateitis

Vadim Volovoj, politikos mokslų daktaras
2007 07 11

Už tikėjimą, Tėvynę ir carą!

Kazokų šūkis

Kazokų pradžia ir pabaiga

Kazokai – etninė, socialinė ir istorinė grupė, vienijanti atskirų etnosų atstovus (pirmiausia rusus ir ukrainiečius, taip pat kalmukus, baškirus, osetinus ir kt.) į vieną darinį. Taigi kiekvieno kazoko identitetas yra tam tikra prasme dichotominis (rusas kazokas, ukrainietis kazokas ir t. t.).

Kazokai atsirado XIV a. stepėse tarp Maskvos kunigaikštystės, Lenkijos, Lietuvos ir totorių valdų. Yra daug jų atsiradimo versijų. Populiariausia iš jų teigia, kad kazokais tapdavo pabėgę valstiečiai baudžiauninkai, tačiau pastaruoju metu įsitvirtino nuomonė, kad kazokai atsirado mongolų (kuriuos rusai vadino totoriais) dėka. Mongolai imdavo rusus į nelaisvę ir apgyvendindavo juos minėtose stepėse. Viena iš žodžio „kazokas“ kilmės versijų teigia jį susidarius iš mongolų žodžių „gynyba“ ir „pakraštys“. Vis dėlto  kazokų kilmės klausimas ligi šiol yra neatsakytas.

Iš pat pradžių kazokai susiskirstė į ukrainiečius, kurie gyveno Zaporožės Sečėje (Запорожская Сечь), ir rusus, kurie įsikūrė daugiausia prie Volgos, Dono ir Tereko upių. Abiejų stovyklų santykiai su Maskva iš pradžių buvo pagrįsti suverenumo principu. Maskva rėmė kazokus karo žygiuose prieš bendrus priešus, o kazokai gynė Rusijos pasienį. Tačiau Rusijos carus nervino kazokų nesutramdoma dvasia (maištininkai Jemeljanas Pugačiovas ir Stepanas Razinas buvo kilę iš kazokų) ir savivaliavimas, todėl Rusijos imperija siekė padaryti iš kazokų paklusnius sosto tarnus. Galiausiai taip ir įvyko. 1721 m. Petras I išleido įsakymą, pagal kurį kazokų vadai turėjo būti skiriami centrinės valdžios, o 1775 m., po Pugačiovo maišto,  Jekaterina II panaikino Zaporožės Sečę, ir (kaip vaizdžiai pasakė istorikas ir publicistas A. Karasevas) kazokai buvo paversti tikrų tikriausiais „Rusijos imperijos baudžiauninkais.“ Tačiau, kita vertus, kazokų sąmonėje giliai įsitvirtino šūkis „Už tikėjimą, Tėvynę ir carą!“, kuris tiksliai atspindi jų religingumą ir patriotizmą. Todėl  kazokai ypač skausmingai išgyveno 1917 m. revoliuciją (kaip Tėvynės ir asmeninę tragediją) ir bolševikų represijas jų, kaip „nepatikimų revoliucijos elementų“, atžvilgiu (pažymėtina, kad kazokai ypač aršiai priešinosi kolektyvizacijai). Galiausiai sovietmečiu kazokai kaip išskirtinis karinis sluoksnis ir ypatingas etnosociumas išnyko.

Kazokų renesansas, arba „neokazokai“

Likus keleriems metams iki Sovietų Sąjungos žlugimo, prasidėjo kazokų atgimimas. Tačiau momentas tam buvo netinkamas. Dabarties realijų neatitiko ir atgimimo idėja, paremta grįžimu į praeitį: kazokai negalėjo vėl tapti „imperijos baudžiauninkais“, nes pačiai imperijai artėjo galas. Sovietų Sąjungos žlugimas buvo kazokams (tiems, kurie išsaugojo kazokų dvasią) dar viena asmeninė tragedija. Kaip 1917 m. kazokai kovojo tiek už baltuosius (dauguma), tiek už raudonuosius, lygiai taip pat 1991 m. jie pasiskirstė į demokratus ir komunistus. Bet svarbiausia, jie manė, kad žmonės, kuriuos jie rėmė, nori, kad geriau būtų Tėvynei. Galiausiai atėjo visuotinis nusivylimas, dėl to tarp kazokų atsirado kraštutinių nacionalistų, skelbiančių karą visiems išdavikams, ir paprastų idealistų, kurie išvažiavo ginti savo patriotinių idealų į Pietų Osetiją, Padnestrę, vėliau į Jugoslaviją. Kita dalis pradėjo kalbėti apie kazokų autonomiją Rusijos Federacijoje, kazokų respublikos(ų) kūrimą ir panašiai. Visa tai reikėtų vertinti kaip nusivylimo ir pasimetimo išdavą.

Didžiausia Rusijos kazokų problema XX a. pabaigoje buvo ta, kad jie valstybei tapo nereikalingi arba reikalingi tik tiek, kiek juos buvo galima išnaudoti interesų žaidimuose. Nenuostabu, kad pamažu kazokų įvaizdis visuomenėje visiškai sumenko, nusirito vos ne iki kriminalinio lygmens (kazokų judėjimais bandė prisidengti kriminalinės grupuotės), o kazokų savitumas subanalėjo. Iš pradžių žmonės, išgyvenantys socialinę krizę, ištikusią Rusijos visuomenę po SSRS žlugimo, ieškojo kazokų judėjimuose dvasinės atramos. Tačiau kai naujieji kazokų judėjimai virto formalistinėmis organizacijomis, pavaldžiomis neaišku kam ir neaišku su kokiais tikslais bei uždaviniais, atėjo nusivylimas. 2003 m. Vladimiras Putinas paskyrė Čečėnijos karo generolą Genadijų Troševą (kilusį iš Tereko kazokų) savo patarėju kazokų reikalais. Manoma, kad tai eilinis Kremliaus bandymas išnaudoti kazokus kaip Rusijos atramą Kaukaze, kur bet kada gali vėl įsiliepsnoti separatizmo gaisras. Tačiau neaišku, kiek toks sumanymas artimiausiu metu būtų realus. Viename iš interviu G. Troševas teigė: „Pasakysiu atvirai: situacija yra paradoksaliai nuvilianti.“ Jis turėjo omenyje tai, kad  šiandien kazokų judėjimai yra nepopuliarūs, uždari ir susiskaldę. Jie yra stichiniai ir beprasmiai. 

Žvilgsnis į ateitį

Šiandien kazokai yra reikalingi valdžiai tik tiek ir tik ta organizacine forma, kuria yra jai naudingi (panašiai kaip jaunimo judėjimai). Jeigu kazokai panorėtų išeiti iš tų rėmų (o jiems visada buvo būdingas demokratinis laisvės pojūtis) ir siekti savų tikslų, jie nieko nelaimėtų, ką rodo ir dabartinė situacija. Kaip karčiai kai kuriems kazokams beskambėtų tiesa, bet ji yra tokia: už valstybės ribų kazokų judėjimai yra negyvybingi, ir visi bandymai atkurti ar iš naujo sukurti ypatingą „kazokų sociumą“ neperžengs atskirų kaimo kiemų ribos.

Esant tokiai padėčiai, kazokams belieka tikėtis, kad valdžia bent jau dėl  savo pragmatinių sumetimų pradės realiai remti jų judėjimus. Maskva turi suteikti žodžiams „Už tikėjimą, Tėvynė ir carą!“ naują prasmę, kad kazokai vėl pasijustų reikalingi savo Tėvynei. Išskirtinė kazokų dvasia nėra fikcija: ypatingas kazokų mentalitetas tikrai egzistuoja ir turi didelį socialinį potencialą.

P.S. Straipsnio emocinis tonas buvo parinktas specialiai, siekiant parodyti, kad dabartinė kazokų krizė yra ne techninio-organizacinio, o pirmiausia dvasinio-psichologinio pobūdžio.

Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga.


   Versija spausdinimui
 
  Straipsnis komentarų neturi
 
Vardas:
El. paštas:
Komentaras:


Įveskite kodą:  

Redakcija pasilieka teisę išimti neetiškus komentarus.
 
 
Paieška






Iššūkių aplinkai geopolitika (12)

2017 03 08


Pasaulio ekonomika ir politika išgyvena iššūkių kupinus laikus. Tai – Vakarų šalių santykiai su Rusija, NATO aljanso ateitis, pilietinis karas Sirijoje ir pabėgėlių krizė, auganti populizmo banga bei artėjantis Jungtinės Karalystės pasitraukimas iš Europos Sąjungos (ES). Šiomis temomis diskutuojama nuolat, tačiau nepelnytai pamirštama aplinkos ir jos apsaugos tvarumo tema.



Vokietijos biudžeto perteklius – rekordinėse aukštumose (34)

2017 03 01


Vokietijos biudžeto perteklius 2016 metais pasiekė rekordines aukštumas ir sudarė beveik 24 mlrd. eurų, o tokius rezultatus lėmė geresnis mokesčių surinkimas ir išaugęs užimtumas. Tai – jau treti metai, kai Vokietijos vyriausybės pajamos viršijo išlaidas. Tiesa, padidėjo išlaidos, susijusios su būsto rinka ir pabėgėlių integravimu. Remiantis oficialiais patvirtintais duomenimis, Vokietijos ekonomika praėjusiais metais augo 1,9 proc., o prie to prisidėjo vartotojų ir vyriausybės išlaidos.



Azija siekia stiprinti ryšius su Europa (93)

2017 02 22


Didžiulė nežinomybė, gaubianti Jungtinių Valstijų užsienio, saugumo ir prekybos politikos ateitį, atveria naujus horizontus Europos Sąjungai (ES) bendradarbiaujant su Azija. ES užsienio politikos vadovė Federica Mogherini tiki, kad šiame kontekste Europa gali imtis lyderystės. Vis dėlto kyla klausimas, ar Bendrija įstengtų pasinaudoti tokia galimybe, kai naujojo JAV prezidento Donaldo Trumpo politika tampa vis mažiau nuspėjama.



Kinijai reikalinga nauja strategija

2017 02 15


Šaltasis karas baigėsi 1991 metais, kai žlugo Sovietų Sąjunga. Era po Šaltojo karo baigėsi 2016-ųjų lapkritį, kai Donaldas Trumpas laimėjo Jungtinių Valstijų prezidento rinkimus. Sudėtinga nuspėti, ką pasauliui atneš D. Trumpo valdymas, o dėl šių priežasčių pradeda nerimauti Kinija. Toliau vykstant ekonominei globalizacijai, Kinija plėtoja artimus komercinius ryšius su Vakarų valstybėmis. Tai yra palanku šios šalies ekonomikos augimui ir plėtrai. Be to, minėti ryšiai stiprina Kinijos įtaką užsienyje. 



Graikija bando žengti nuo taupymo prie atsigavimo (9)

2017 02 08


Atėnų ir jų kreditorių požiūris į Graikijos finansinės pagalbos programą skiriasi, o nežinomybę Europoje kursto artėjantys rinkimai Europos Sąjungos (ES) valstybėse. Graikijos kreditoriai akcentuoja reformas darbo ir energetikos sektoriuose bei išlaidų apkarpymus. Tikimasi, kad Graikija ir tarptautiniai skolintojai susitarimą gali pasiekti šių metų vasario 20 dieną, kai numatomas euro zonos finansų ministrų susitikimas. Atėnai viliasi grįžti į obligacijų rinkas iki 2017 metų pabaigos. Tiesa, nerimą kelia Graikijos skolos tvarumas.


 

Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga!

© 2005-2017 Geopolitinių Studijų Centras