Apie mus     Veikla     Skelbimai     Kontaktai     Norintiems paremti     RSS 
 Lietuva
 Euroatlantinės organizacijos
 Rusija
 Kitos šalys
 Saugumas ir grėsmės
 Energetika
 Užsienio spaudos apžvalgos
 Leidiniai















   Rekomenduojame:







   Mus remia:



 
Kitos šalys
 
  Karas: ašaros akyse ir politikų cinizmas

Česlovas Iškauskas, politikos apžvalgininkas
2007 07 19

Būtų nedora nepastebėti šių paskutinių birželio dienų – nacistinės Vokietijos ir stalininės Sovietų Sąjungos karo pradžios. Tuo labiau, kad okupantų tankų vikšrais buvo išvažinėta ir Lietuva. O apskritai į Antrąjį pasaulinį karą buvo įtraukta 110 mln. gyventojų iš 60 valstybių. Iš viso žuvo 50 mln. žmonių, vien tik SSRS – 27 mln. (kitais duomenimis – beveik 30 mln.).

Tai štai prisipažinsiu: mėgstu žiūrėti senus sovietinius filmus. Šiomis dienomis ypač daug jų buvo rodoma apie karą, suteikusį tiek kančių ir skausmo visoms Europos tautoms. Atmetęs propagandinį ir agitacinį šių kūrinių pobūdį (kartais juose nieko meniška ir nebelieka), negali atsispirti jauduliui žiūrėdamas, kaip prieš daugiau nei 6 dešimtmečius žmonija išgyveno netektis, badą ir šaltį, artimųjų bei draugų žūtį, kaip troško tokių baisumų baigties. O tokiuose filmuose brukamas nuogas patriotiškumas, atsidavimas Stalinui, deklaruojama meilė tėvynei, kokia ji bebūtų, tarsi pasislepia po jautrių, žmoniškai skaidrių ir nepaprastai jaudinančių išgyvenimų klodu.

Kritiškiau pažvelgęs pagalvoji – kodėl tokio patriotiškumo ir atsidavimo savo kraštui nesiūlo dauguma dabarties kūrinių, kodėl visuomenė nesugeba atsispirti brukamam jėgos kultui, racionalumui, išskaičiavimui, politinėms spekuliacijoms?

Jeigu jau apie jas prakalbome, tai pastebėkime, kad prieš keletą dienų jomis ir vėl mėgavosi Rusijos prezidentas, garsėjantis kaip griežto valstybingumo šalininkas.

Kalbėdamasis su Rusijos istorikais apie anuos laikus Vladimiras Putinas sakė, kad kitose šalyse būta daug baisesnių dalykų nei represijos Rusijoje Stalino valdymo metais. Tiesa, jis pripažino, kad 1937 m. vadinamieji didieji valymai yra baisioji Rusijos istorijos pusė. Tačiau kitose šalyse buvo dar blogiau, pažymėjo V. Putinas. Jis tarsi skubėjo peršokti temą apie J. Stalino vykdytą genocidą, pokario represijas ir ėmė pliekti imperializmą. „Mes nenaudojome branduolinių ginklų prieš civilius. Mes chemikalais nepadengėme tūkstančių kilometrų ir ant mažos šalies nenumetėme septynis kartus daugiau bombų nei per visą Didįjį Tėvynės karą“, – kalbėjo V. Putinas, turėdamas omenyje Antrojo pasaulinio karo pabaigoje amerikiečių ant Japonijos miestų numestas atomines bombas ir jų karą Vietname naudojant chemines priemones.

Antrasis pasaulinis karas Sovietų Sąjungoje buvo vadinamas Didžiuoju Tėvynės karu. „Mes neturėjome ir kitų juodų pusių, pavyzdžiui, nacionalsocializmo“, – toliau Vakarus ir ne tik Vakarus pliekė V. Putinas.

Neįvardydamas konkrečių valstybių, Rusijos prezidentas padarė aiškių užuominų apie JAV politiką. Tai buvo tarsi atsakymas neeiliniam Amerikos įvykiui. Būtent JAV prezidentas George’as W. Bushas Vašingtone prieš savaitę atidengė paminklą komunizmo aukoms. Per ceremoniją jis totalitarines sistemas prilygino šiandieninėms teroristinėms grupuotėms. V. Putinas šį palyginimą galėjo pritaikyti ir sau, ir šitai paaiškėjo iš jo susitikimo su istorikais.

Gali būti, kad Rusijos vadovas apeliavo ir į Baltijos šalių vadovus, kurie esą toleruoją nacionalizmą ir rusofobiją. Rusakalbių teisių suvaržymai Latvijoje ir Estijoje, paminklo okupacinei kariuomenei iškėlimas iš Talino centro – štai tie neminėti faktai, kurie ir įkvėpė V. Putiną šiems pasisakymams, paviešintiems per televiziją.

Kalbėdamas šia jautria tema ir septyniasdešimtųjų Didžiojo valymo metinių proga, Rusijos prezidentas tarsi nurodė propagandinį kelią, kuriuo turės žengti jo įpėdinis po kitų metų pabaigoje įvyksiančių prezidento rinkimų. O štai Rusijos politologai tvirtina, kad nepriklausomai nuo to, kas kitąmet pakeis V. Putiną, Rusija stiprins spaudimą Baltijos šalims: bus griežčiau reikalaujama suteikti pilietybę visiems gyventojams, rusų kalbą paversti antrąja oficialiąja kalba, o regionams, kuriuose gyvena daug rusakalbių, suteikti autonomiją. Tai Estijos dienraščiui „Postimees“ pareiškė Kremliui artimas politologas Sergejus Markovas. Susitikime su Baltijos valstybių žurnalistais jis pasakė, kad politinis Rusijos spaudimas Baltijos šalims dėl rusakalbių gyventojų sustiprės, tačiau tarpvalstybiniai santykiai bus ir toliau plėtojami nepriklausomai nuo to, kas taps naujuoju Rusijos prezidentu. „Spaudimas bus daromas per Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizaciją, Europos Tarybą ir Europos Sąjungą. Mes priversime juos pripažinti, kad šiose šalyse yra problemų“, – tvirtino Kremliaus politologas.

Atrodo, kad praūžusio karo baisumai nė kiek neįkvėpė šiandieninių Rusijos vadovų ir jo teoretikų savikritikai bei savianalizei. Kaip sakoma, nuo skaudamos galvos ant sveikos… Šitaip ignoruojama milijonų Europos tautų istorija, tarsi nurašoma užmarštin tūkstančių Leningrado blokados dalyvių tragedija, kurią su ašaromis akyse anądien stebėjau per Rusijos televiziją transliuotame filme…

„Žinių radijas“, bernardinai.lt

Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga.


   Versija spausdinimui
 
  Straipsnis komentarų neturi
 
Vardas:
El. paštas:
Komentaras:


Įveskite kodą:  

Redakcija pasilieka teisę išimti neetiškus komentarus.
 
 
Paieška






Iššūkių aplinkai geopolitika (12)

2017 03 08


Pasaulio ekonomika ir politika išgyvena iššūkių kupinus laikus. Tai – Vakarų šalių santykiai su Rusija, NATO aljanso ateitis, pilietinis karas Sirijoje ir pabėgėlių krizė, auganti populizmo banga bei artėjantis Jungtinės Karalystės pasitraukimas iš Europos Sąjungos (ES). Šiomis temomis diskutuojama nuolat, tačiau nepelnytai pamirštama aplinkos ir jos apsaugos tvarumo tema.



Vokietijos biudžeto perteklius – rekordinėse aukštumose (34)

2017 03 01


Vokietijos biudžeto perteklius 2016 metais pasiekė rekordines aukštumas ir sudarė beveik 24 mlrd. eurų, o tokius rezultatus lėmė geresnis mokesčių surinkimas ir išaugęs užimtumas. Tai – jau treti metai, kai Vokietijos vyriausybės pajamos viršijo išlaidas. Tiesa, padidėjo išlaidos, susijusios su būsto rinka ir pabėgėlių integravimu. Remiantis oficialiais patvirtintais duomenimis, Vokietijos ekonomika praėjusiais metais augo 1,9 proc., o prie to prisidėjo vartotojų ir vyriausybės išlaidos.



Azija siekia stiprinti ryšius su Europa (92)

2017 02 22


Didžiulė nežinomybė, gaubianti Jungtinių Valstijų užsienio, saugumo ir prekybos politikos ateitį, atveria naujus horizontus Europos Sąjungai (ES) bendradarbiaujant su Azija. ES užsienio politikos vadovė Federica Mogherini tiki, kad šiame kontekste Europa gali imtis lyderystės. Vis dėlto kyla klausimas, ar Bendrija įstengtų pasinaudoti tokia galimybe, kai naujojo JAV prezidento Donaldo Trumpo politika tampa vis mažiau nuspėjama.



Kinijai reikalinga nauja strategija

2017 02 15


Šaltasis karas baigėsi 1991 metais, kai žlugo Sovietų Sąjunga. Era po Šaltojo karo baigėsi 2016-ųjų lapkritį, kai Donaldas Trumpas laimėjo Jungtinių Valstijų prezidento rinkimus. Sudėtinga nuspėti, ką pasauliui atneš D. Trumpo valdymas, o dėl šių priežasčių pradeda nerimauti Kinija. Toliau vykstant ekonominei globalizacijai, Kinija plėtoja artimus komercinius ryšius su Vakarų valstybėmis. Tai yra palanku šios šalies ekonomikos augimui ir plėtrai. Be to, minėti ryšiai stiprina Kinijos įtaką užsienyje. 



Graikija bando žengti nuo taupymo prie atsigavimo (9)

2017 02 08


Atėnų ir jų kreditorių požiūris į Graikijos finansinės pagalbos programą skiriasi, o nežinomybę Europoje kursto artėjantys rinkimai Europos Sąjungos (ES) valstybėse. Graikijos kreditoriai akcentuoja reformas darbo ir energetikos sektoriuose bei išlaidų apkarpymus. Tikimasi, kad Graikija ir tarptautiniai skolintojai susitarimą gali pasiekti šių metų vasario 20 dieną, kai numatomas euro zonos finansų ministrų susitikimas. Atėnai viliasi grįžti į obligacijų rinkas iki 2017 metų pabaigos. Tiesa, nerimą kelia Graikijos skolos tvarumas.


 

Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga!

© 2005-2017 Geopolitinių Studijų Centras