Šių metų kovo 15 d. Arkties valstybių (Rusija, Kanada, JAV, Šiaurės šalys) užsienio reikalų ministrai Kirunoje (Švedija) baigė simbolinį pirmininkavimo ratą. 1996 m. įkurtos Arkties tarybos vairas, perėjęs visų Arkties valstybių pirmininkavimo ciklą (valstybė pirmininkauja dvejus metus), grįžta į jos įkūrėjos Kanados rankas. Nuo 1996 m. regionas pasikeitė neatpažįstamai: iš tarptautinių santykių provincijos, kuri politinėse darbotvarkėse faktiškai nefigūravo, iki nuolatinio dėmesio pasaulio politikų, akademikų, verslo atstovų ir visuomenės diskusijose.

Kam „Gazpromui“ naujas vamzdis į Europą

Nuo 2013 m. pradžios Rusija ėmė aktyviai plėtoti antrosios dujotiekio „Jamalas–Europa“ linijos tiesimo per Baltarusijos ir Lenkijos teritoriją idėją. Funkcionuoti ji turėtų pradėti tik dešimtmečio pabaigoje, bet iniciatyva jau sukėlė politinių pasekmių: Lenkijoje dėl „Gazprom“ aktyvumo balandžio viduryje buvo atleistas finansų ministras M. Budzanovskis.

Atrodytų, kuo toliau žmonės yra nutolę nuo Korėjos pusiasalio, tuo labiau jie jaudinasi dėl ten vykstančių neramumų. Daugybė žurnalistų iš įvairių pasaulio kampų, nuvykę į Seulą, panikuojančių Pietų Korėjos piliečių nerado. Ši kelias savaites vyravusi įtampa yra ne pirma kaimynių istorijoje ir tikriausiai – ne paskutinė...

Politinės determinantės ir juridiniai mechanizmai pagrindinei kliūčiai pasirašyti Sutartį dėl asociacijos su ES pašalinti

Šiandien Ukraina stovi ant slenksčio turbūt reikšmingiausio savo užsienio politikos įvykio po nepriklausomybės paskelbimo 1991 metais. 2013 m. spalį gali būti pagaliau pasirašyta Sutartis dėl asociacijos su Europos Sąjunga.

Balandžio 9 d. Sirijos sostinėje Damaske susprogdintas dar vienas automobilis. 15 žmonių žuvo ir 53 buvo sužeisti. Panašūs įvykiai gąsdina abi Sirijos pilietiniame kare kovojančias puses, o Sirijos ministras pirmininkas Waelas Naderas al Halqis dėl ilgiau nei porą metų besitęsiančio konflikto kaltina „teroristus“. Pasak jo, „sukilėliai siekia panaikinti islamą, kuris gyvavo tarp Sirijos žmonių kelis amžius“.

Neseniai dienraštyje „The New York Times“ išspausdintas interviu su vienu iš Gvantanamo sulaikymo centro kalinių vėl iškėlė opų žmogaus teisių pažeidimo šiame centre klausimą. Kalinio istorija antrašte „Gitmo mane žudo“ padėjo atkreipti žiniasklaidos, o galbūt ir plačiosios visuomenės dėmesį į vykstantį teisinio statuso daug metų neturinčių sulaikytų asmenų bado streiką ir dar kartą paklausti, kodėl Baracko Obamos pažadas uždaryti šį sulaikymo centrą taip ir lieka neįvykdytas. 

Prieš kurį laiką naujasis Kinijos lyderis Xi Jinpingas (Si Dzinpingas) apsilankė Maskvoje su pirmuoju (!) savo užsienio vizitu. Pažymėtina, kad dar neišvykęs iš Rusijos jis pareiškė, jog kelionė (pasiekti susitarimai) pranoko visus jo lūkesčius.

Balandžio pradžioje Vokietijos kanclerė Angela Merkel atostogavo Ischia saloje, esančioje į vakarus nuo Neapolio. Jai poilsiaujant Kampanijos regiono gubernatorius Stefano Caldoro, buvęs Silvio Berlusconi ministrų kabineto narys, paviešino vaizdo įrašą, kuriame skelbėsi esantis laimingas, kad kanclerė savo atostogoms pasirinko jų regioną, ir kartu (...) kritikavo dabartinį Europos susiskaldymą ir teigė, kad Vokietija į tai turėtų atkreipti dėmesį.

Praėjo dešimt metų nuo JAV karinės operacijos Irake pradžios (o paskutinis Amerikos kontingento karys paliko šią šalį tik 2011 m. pabaigoje). Gera proga prisiminti, nuo ko viskas prasidėjo (kokios buvo oficialios ir tikrosios šio Vašingtono sprendimo priežastys) ir kuo viskas baigėsi, ir žvilgtelėti į artimiausią ateitį.

Balandžio pradžioje įvykęs Turkijos prezidento Abdullah Gülo (Abdula Giulo) ir gausios jį lydinčios delegacijos vizitas į Lietuvą turėjo svarbią reikšmę ne tik dvišalių santykių, bet ir artėjančio Lietuvos pirmininkavimo Europos Sąjungoje kontekste. Vilnius šiandien dairosi tam tikrų temų, kurios galėtų tapti svarbiausiais artėjančio Lietuvos pirmininkavimo akcentais. Turkija ir jos narystės Europos Sąjungoje siekis gali tapti vienu iš tokių akcentų.

Kinijoje vyksta tyli demografinė revoliucija, kurios mastas, panašiai kaip ir Kinijos ekonominis augimas, neturi precedento – visuomenė sparčiai senėja, gimstamumas yra vienas žemiausių pasaulyje (nesiekia kartų kaitos ribos). Ši šalis, regis, žengia į demografinį rudenį, kurio keliamiems iššūkiams atremti veikiausiai prireiks nemenkų pastangų.

Tinklaraštis gazetapolska.pl vasario 20 d. išspausdino Krzysztof Zielke straipsnį "Karas su Rusija - galimi scenarijai" ("Wojna z Rosją – możliwe scenariusze"). Pateikiame šiek tiek sutrumpintą šio straipsnio vertimą.

Rusija ir Baltarusija ketina šių metų rudenį surengti karines pratybas Lenkijos pasienyje. Buvęs Lenkijos nacionalinės gynybos viceministras Romualdas Szeremietiewas netgi mano, kad rusai atvirai ruošiasi karui su Lenkija.

Vadovavimą mažiausiai pasaulio valstybei perėmė naujas popiežius, pasirinkęs Pranciškaus vardą. Pasak vienos iš pranašysčių, paskutinis Vatikano vadovas bus Petras, tad kol kas katalikų pasaulis gali nusiraminti. Kita vertus, šiuolaikiniame pasaulyje Katalikų bažnyčia susiduria su daugybe iššūkių, ir naujo popiežiaus išrinkimas yra gera proga juos trumpai apžvelgti.

„Pasaulyje yra per daug ginklų ir per mažai pinigų taikai palaikyti“, – tai JT Generalinis sekretorius Ban Ki Moonas pareiškė 2012 metų liepą, skatindamas pasaulio valstybių bendruomenę priimti sutartį, reguliuojančią prekybą nebranduoliniais ginklais. Po ilgų derybų bei įvairių interesų grupių lobistų veiklos pagaliau šių metų balandžio 2 dieną JT Generalinė Asamblėja priėmė istorinę Pasaulinę ginklų prekybos sutartį (Global arms trade treaty).

Šiandien vis didesnis dėmesys skiriamas geopolitiniam susivienijimui BRICS (Brazilija, Rusija, Indija, Kinija, Pietų Afrikos Respublika). Nors formaliai tai nėra nei reali politinė ar ekonominė sąjunga, nei tarptautinė organizacija, o šiam susivienijimui apibrėžti vartojamą trumpinį 2001 metais pasiūlė agentūra „Goldman Sachs“, kalbėdama apie sparčiausiai augančias pasaulio ekonomikas (...), BRICS vis dažniau aptariamas kaip realiai egzistuojantis tarptautinės politikos subjektas.

Gegužės 13 d. į Vilnių su darbo vizitu atvyko Ukrainos vicepremjeras Konstantynas Gryščenka, pranešė jo spaudos tarnyba.

Kalbant apie Afriką, vis dažniau užsimenama apie ekonominius klausimus. Ji įvardijama kaip didžiulių galimybių regionas, bet kai kurie ekspertai nusiteikę skeptiškai, ypač kalbėdami apie ekonomikos pakilimo trukmę.

„Esame suinteresuoti, kad būtų plėtojami ekonominiai ir prekybiniai santykiai su Kaliningrado sritimi, – Vietnamo Vyriausybės vadovo Nguyeno Tan Dungo žodžius citavo Kaliningrado srities Vyriausybės spaudos tarnyba. – Ypatingosios ekonominės zonos teikiamus privalumus galima naudoti ne tik gaminant prekes, bet ir jas siūlant Europos rinkai.“ Vietnamo Socialistinės Respublikos ministras pirmininkas, pradėjęs darbo vizitą, pareiškė, kad šalis siekia, jog joje pagamintos prekės būtų tiekiamos į Kaliningrado sritį.

„Ekspertų lygiu vyksta konsultacijos, kuriose dalyvauja bendrovių ir ministerijų specialistai. Kol kas nėra nustatytos ministrų susitikimo datos“, – sakė ener­ge­ti­kos mi­nis­tro pa­ta­rė­ja Dai­va Ri­ma­šaus­kai­tė. Pa­sak jos, kon­sul­ta­ci­jos yra tęs­ti­nis pro­ce­sas, at­siž­vel­gus į esa­mą pa­dė­tį ir Vy­riau­sy­bės nutarimus.

2010-ųjų pabaigoje–2011-ųjų pradžioje prasiveržus arabų sukilimams pradėjo keistis galios santykiai tiek Afrikoje, tiek Artimuosiuose Rytuose. Šiame kontekste iškilo ir laimėtojai, ir pralaimėtojai. Vis dėlto regiono veikėjų stipriosios ir silpnosios pusės labai sparčiai kinta atsižvelgiant į įvykius, todėl regionų galios pusiausvyra išlieka labai nestabili.

Rusija gali nemėgti Baltijos šalių ir būti nepatogi kaimynė Lietuvai, Latvijai ir Estijai, bet pavojaus joms nekelia, nes galutinai susitaikė su jų nepriklausomybe. Taip mano visuomeninio judėjimo „Rusijos dešiniųjų jėgų sąjunga“ prezidentas Leonidas Gozmanas.

Remdamiesi SEB bankų užsakymu atliktos apklausos duomenimis, SEB banko Estijoje analitikai teigia, kad Baltijos šalyse daugiausia naujų bendrovių steigia estai. Tai pripažįsta ir Estijos verslininkai.