Pasibaigę metai Baltarusijoje parodė, kad autoritarinis šios kaimyninės šalies režimas kol kas išlaiko savo stabilumą. Opozicijos jėgoms nepavyko pasiekti kokių nors reikšmingų situacijos šalies viduje pokyčių.

O.Tiagniboko vadovaujamos partijos „Svoboda“ („Laisvė“) per rinkimus į Ukrainos Aukščiausiąją Radą gauti 10,4 proc. balsų daugumai stebėtojų tapo siurprizu, tačiau Europos kontekste tokia ultranacionalistinės partijos sėkmė nėra išskirtinis reiškinys.

Apžvelgiant antrojo šių metų pusmečio Rusijos ir JAV politinio dialogo plėtrą, galima pateikti nemažai pavyzdžių, vertintinų kaip Rusijos mėginimą politinėmis priemonėmis „įkąsti“ JAV, ir atvirkščiai. Vis dėlto bene didžiausią rezonansą, neabejotinai turėsiantį įvairių neigiamų pasekmių vis prastėjantiems Rusijos ir JAV santykiams, sukėlė gruodį priimti politiniai šių valstybių sprendimai.

Pirmose dviejose straipsnio dalyse (Lietuvos KAM pasaulis 2030 (I), Lietuvos KAM pasaulis 2030 (II) ) buvo analizuojamos bendrosios pasaulio raidos tendencijos ir didžiųjų galių perspektyvos. Šioje beliko aptarti tai, kaip studijoje pristatyti atskiri posovietiniai regionai, nestabilumo arka ir vadinamieji šokai („staigus, netikėtas tam tikro proceso krypties, apimties ir (arba) greičio pokytis, kurio padarinių nepajėgtų efektyviai įveikti esama visuomenės sistema“).

Mielieji skaitytojai,

„Geopolitika.lt“ kolektyvas sveikina Jus su šv. Kalėdomis ir artėjančiais Naujaisiais metais.

Pirmoje straipsnio dalyje (Lietuvos KAM pasaulis 2030 (I)) buvo aptartos bendrosios pasaulio raidos tendencijos. Čia bus detaliau kalbama apie vadinamųjų didžiųjų galių – ES, Rusijos ir Kinijos (apie Jungtines Valstijas jau rašyta) – perspektyvas.

VšĮ Geopolitinių studijų centras kartu su Rytų Europos politikos studijų centru (CEEPS, Latvija) gruodžio 20 d. Vilniuje, viešbutyje „Neringa“, pristatė naują leidinį – “The Economic Presence of Russia and Belarus in the Baltic States: Risks and Opportunities” („Ekonominė Rusijos ir Baltarusijos įtaka Baltijos šalims: pavojai ir galimybės“[1]).

Gruodžio 9 dieną Rumunijoje įvyko parlamento rinkimai, kuriuose dalyvavo 30 partijų, aljansų ir organizacijų. Iš šios gausybės pretendentų perimti valstybės politikos vairą aiškiai išsiskyrė ir didele persvara laimėjo koalicinė Socialliberalų sąjunga (USL), vadovaujama šalies premjero Victoro Pontos.

Po Sovietų Sąjungos subyrėjimo naujos nepriklausomos Centrinės Azijos (CA) valstybės susidūrė su gana sudėtinga vandens išteklių naudojimo problema, nes po SSRS žlugimo sugriuvo ir vandens skirstymo sistema. Prasidėjo tarptautiniai ginčai dėl pasienio upių naudojimo.

VšĮ Geopolitinių studijų centras gruodžio 13-14 d. Vilniuje, viešbutyje „Neringa“, surengė apskritojo stalo diskusiją „Atominės energetikos trikampis - regioniniai ir pasauliniai iššūkiai atominėje energetikoje".

Prieš kurį laiką žinoma tarptautinė organizacija „Human Rights Watch“ (HRW), besirūpinanti žmogaus teisėmis, kartu su Harvardo teisės mokykla paskelbė tyrimą „Prarandant žmogiškumą: argumentai prieš robotus žudikus“ („Losing Humanity: The Case Against Killer Robots“), kuriame kritikuoja šalis, kuriančias kovinius robotus.

2012 metų spalio 12 dieną Norvegijos Nobelio taikos premijos komitetas paskelbė, kad šiųmetinė Nobelio taikos premija gruodžio 10-ąją bus įteikta Europos Sąjungai, nes jau ilgiau nei šešis dešimtmečius ši daugelį Europos šalių vienijanti bendrija puoselėja ir stiprina taiką, susitaikymą, demokratiją bei žmogaus teises.

Šių metų rugsėjį įvykusių rinkimų į Baltarusijos parlamentą rezultatai greičiausiai mažai ką nustebino. Remiantis Vyriausiosios rinkimų komisijos paskelbtais rezultatais, į Nacionalinio Susirinkimo Atstovų Rūmus neišrinktas nė vienas opozicinių jėgų kandidatas. Visi laimėjusieji atstovauja režimo politiką palaikančioms partijoms.

Reaguodamas į Delfi tinklapyje publikuotą straipsnį “Ką Lietuvai duos Kaliningrado atominė elektrinė” <http://verslas.delfi.lt/energetika/ka-lietuvai-duos-kaliningrado-atomine-elektrine.d?id=60159991>, kuris diskredituoja mano ir Geopolitinių studijų centro vardą, aš Vadim Volovoj kaip Geopolitinių studijų centro ekspertas norėčiau pareikšti.

Prieš kurį laiką visuomenei buvo pristatyta KAM studija „Pasaulis 2030“. Pirmiausia reikia pažymėti, kad tokių strateginių futurologinių analizių paruošimas valstybiniu lygmeniu (gaila, jog be išankstinio platesnio ekspertinio aptarimo) ir viešas jų paskelbimas yra sveikintinas dalykas: jeigu šalis (KAM) supranta, koks bus ateities pasaulis, vadinasi, ji yra pasiruošusi jo iššūkiams (nors dokumento autoriai atsargumo dėlei teigia, kad tai yra „grynai analitinio pobūdžio dokumentas, netapsiantis nei Lietuvos gynybos politikos, nei karinių pajėgumų planavimo pagrindu“).

Kalbant apie Afriką, vis dažniau užsimenama apie ekonominius klausimus. Ji įvardijama kaip didžiulių galimybių regionas, bet kai kurie ekspertai nusiteikę skeptiškai, ypač kalbėdami apie ekonomikos pakilimo trukmę.

„Esame suinteresuoti, kad būtų plėtojami ekonominiai ir prekybiniai santykiai su Kaliningrado sritimi, – Vietnamo Vyriausybės vadovo Nguyeno Tan Dungo žodžius citavo Kaliningrado srities Vyriausybės spaudos tarnyba. – Ypatingosios ekonominės zonos teikiamus privalumus galima naudoti ne tik gaminant prekes, bet ir jas siūlant Europos rinkai.“ Vietnamo Socialistinės Respublikos ministras pirmininkas, pradėjęs darbo vizitą, pareiškė, kad šalis siekia, jog joje pagamintos prekės būtų tiekiamos į Kaliningrado sritį.

„Ekspertų lygiu vyksta konsultacijos, kuriose dalyvauja bendrovių ir ministerijų specialistai. Kol kas nėra nustatytos ministrų susitikimo datos“, – sakė ener­ge­ti­kos mi­nis­tro pa­ta­rė­ja Dai­va Ri­ma­šaus­kai­tė. Pa­sak jos, kon­sul­ta­ci­jos yra tęs­ti­nis pro­ce­sas, at­siž­vel­gus į esa­mą pa­dė­tį ir Vy­riau­sy­bės nutarimus.

2010-ųjų pabaigoje–2011-ųjų pradžioje prasiveržus arabų sukilimams pradėjo keistis galios santykiai tiek Afrikoje, tiek Artimuosiuose Rytuose. Šiame kontekste iškilo ir laimėtojai, ir pralaimėtojai. Vis dėlto regiono veikėjų stipriosios ir silpnosios pusės labai sparčiai kinta atsižvelgiant į įvykius, todėl regionų galios pusiausvyra išlieka labai nestabili.

Rusija gali nemėgti Baltijos šalių ir būti nepatogi kaimynė Lietuvai, Latvijai ir Estijai, bet pavojaus joms nekelia, nes galutinai susitaikė su jų nepriklausomybe. Taip mano visuomeninio judėjimo „Rusijos dešiniųjų jėgų sąjunga“ prezidentas Leonidas Gozmanas.

Remdamiesi SEB bankų užsakymu atliktos apklausos duomenimis, SEB banko Estijoje analitikai teigia, kad Baltijos šalyse daugiausia naujų bendrovių steigia estai. Tai pripažįsta ir Estijos verslininkai.

Dar ne taip seniai buvo galima manyti, kad blogiausi finansų krizės Europoje aspektai jau praeityje. Vis dėlto toks vaizdas pasirodė apgaulingas. Iš dalies nedidelė problema (bent jau savo mastu) buvo Kipras, bet prie jo krizės prisidėjo ir vadinamosios trijulės (Europos Komisija, Europos centrinis bankas ir Tarptautinis valiutos fondas) neužtikrintas veikimas. To pakako, kad būtų išprovokuota didžiulė krizė, savo straipsnyje „Project Syndicate“ rašo garsus Vokietijos politikas Joška Fišeris (Joschka Fischer).