Šventasis Sostas yra vienintelė religinė institucija, dalyvaujanti diplomatiniuose santykiuose. Šventojo Sosto diplomatinė tarnyba yra seniausia pasaulio diplomatinė tarnyba. Jos ištakos sietinos su popiežiaus pasiuntiniais, vadinamaisiais legatais (legati a latere). XV a. viduryje įvairiose šalyse pradėta steigti apaštališkąsias nunciatūras; pirmosios apaštališkosios nunciatūros buvo įkurtos Venecijoje ir Paryžiuje 1500 metais. Šventasis Sostas šiandien palaiko diplomatinius santykius su 175 šalimis.

Labai sunku kalbėti apie tai, kas šiuo metu vyksta Čečėnijoje. Rusija kovoja totalinį informacinį, tiksliau, dezinformacinį, karą. Jis yra sėkmingas, nes nemaža dalis Vakarų valstybių tiki arba apsimeta tikinčios, kad padėtis Čečėnijoje stabilizuojasi. Tačiau stebėtojų ir žurnalistų, kuriems pavyksta prasiskverbti į Čečėniją, skelbiama ramybė yra tik tariama. Po ja slypi daug problemų – senų, o dar daugiau naujų.

Vokietija – viena iš Europos Sąjungos variklių, be kurios nepriimami jokie sprendimai. Ji vadinama Europos centru, šerdimi, o kartu ir Rusijos partnere Europoje. Ką tai reiškia Lietuvai? Apie Vokietijos reikšmę ir santykius su Lietuva.

Filosofas Leonidas Donskis viename interviu teigė, kad sportas yra politika. Ar tai tiesa? Apie keletą įdomesnių politikos ir sporto sankirtų ir norėtųsi padiskutuoti.

Sportas XX–XXI amžiuje pasidavė politikos ir pinigų diktatui. Šiandienos varžybose sporto principai vis dažniau užmirštami, jie tapo nebereikalingi.

Gegužės 21 d. Gruzijoje įvykę parlamento rinkimai nebuvo vien tik įprastas balsavimas: valstybė laikė demokratijos egzaminą, o politinės partijos ir blokai varžėsi praktiškai dėl vienintelio dalyko – tautos meilės prezidentui Michailui Saakašviliui. Pirminiai rezultatai liudija, kad prezidentą remiantis Jungtinis nacionalinis judėjimas naujajame parlamente turės konstitucinę daugumą.

Ne taip seniai Irakas atrodė kaip laivas, kuriame kapitonas surištomis rankomis sėdi savo kajutėje, o laive siautėja kelios piratų gaujos, niekaip nesutariančios, kuria kryptimi ir iš viso kodėl laivas turi plaukti.

Kyla pagunda sakyti, kad Libanas niekada nebuvo ir nebus tokia šalis, kurios gyventojai jaustų visa kita peržengiantį lojalumą savo valstybei. Istorikai gana įtikinamai įrodinėjo, jog Libano gyventojai būtų turėję geresnes galimybes gyventi taikiai, jei po Otomanų imperijos žlugimo Pirmojo pasaulinio karo pabaigoje Libanas būtų buvęs inkorporuotas į Didžiąją Siriją.

Po tokio, švelniai tariant, prieštaringo George‘o W. Busho valdymo, stebėdami dabartinę rinkimų kampaniją Jungtinėse Amerikos Valstijose, daugelis turbūt mano, kad respublikonai beveik neturi galimybių pratęsti savo viešpatavimą Baltuosiuose rūmuose, ten įkurdindami jau aiškų savo partijos kandidatą Johną McCainą.

XVI a. portugalų pelnytai pavadintas Ilha Formosa (Gražiąja sala), nuo 1949 iki 1971 m. Jungtinėse Tautose visos Kinijos vardu kalbėjęs ir oficialiai Kinijos Respublika save tebevadinantis Taivanas po Kinijos pilietinio karo turėjo būti laikinu nacionalistų fortu, atsikovojant žemyne prarastas pozicijas, bet ilgainiui sukūrė savarankišką demokratiją, dabar pagaliau judančią link šiltesnių santykių su savo didžiąja kaimyne – Kinijos Liaudies Respublika (KLR).

Ukrainos ir Rusijos dialogas neįtikėtinai keblus, lygiai kaip ir neįtikėtinai niuansuotas. Iš pirmo žvilgsnio jis atrodo statiškas, jei nepaisysime ciklais pasikartojančio retorikos „sutirštėjimo“ dėl kokių nors konkrečių veiksmų (pavyzdžiui, gamtinių dujų pabranginimo Ukrainai) ar įvykių. Bet esama ir tam tikros dinamikos, šis tas vis dėlto keičiasi.

JAV prezidento postas ne be reikalo vadinamas svarbiausiu politiniu postu pasaulyje. Ši valstybė, nepaisant pastarojo meto sunkumų, vis dar išlieka įtakingiausia bei galingiausia. Būtent todėl konkurencija dėl JAV prezidento posto itin intensyvi, o galimos kandidatūros domina ne tik amerikiečius, bet ir viso pasaulio gyventojus.

Serbijoje įvykę priešlaikiniai parlamento rinkimai sukūrė daug problemų. 103 mandatus 250-ies vietų parlamente laimėjusi prezidento Boriso Tadičiaus koalicija „Už europietišką Serbiją“ viena negalės sudaryti parlamentinės daugumos, kuriai reikia mažiausiai 226 mandatų, nes ji paprasčiausiai dar neturi sąjungininkų.

Laikraštis „The Wall Street Journal“ klausia, koks buvo paskutinis Vladimiro Putino žingsnis būnant Rusijos prezidentu, ir tuoj pat atsako: jis privedė Kaukazą prie naujo karo ribos. Ir galbūt pirmas jo, kaip premjero, žingsnis bus šią ribą peržengti.

Irako valdžios santykiai su Iranu netenkina nei JAV, nei Irano. Iranas norėtų, kad JAV kariuomenė kuo greičiau išeitų iš kaimyninės valstybės, taip suteikdama dar daugiau politinių galimybių Teheranui. Irano įtakos visame regione didėjimas turbūt yra viena priežasčių, kodėl amerikiečiai neskuba palikti Irako, o lėtą jų traukimąsi, nors ir nenoriai, bet toleruoja arabų sunitų valstybės, kurios bijo stiprėjančios Irano įtakos.

Prieš pusantrų metų (2006 m. rugsėjo mėn.) iš Japonijos vyriausybės vadovo pareigų pasitraukus tuometiniam ministrui pirmininkui Junichiro Koizumi, politiniai Japonijos ir Kinijos santykiai pradėjo gerėti.

2006 m. pabaigoje naujasis Japonijos vyriausybės vadovas apsilankė Kinijoje, kur susitikęs su aukščiausiais šios šalies lyderiais pritarė konstruktyvių tarpusavio santykių, paremtų taikia, stabilia politine ir ekonomine plėtra, siekiui.

„Ekspertų lygiu vyksta konsultacijos, kuriose dalyvauja bendrovių ir ministerijų specialistai. Kol kas nėra nustatytos ministrų susitikimo datos“, – sakė ener­ge­ti­kos mi­nis­tro pa­ta­rė­ja Dai­va Ri­ma­šaus­kai­tė. Pa­sak jos, kon­sul­ta­ci­jos yra tęs­ti­nis pro­ce­sas, at­siž­vel­gus į esa­mą pa­dė­tį ir Vy­riau­sy­bės nutarimus.

2010-ųjų pabaigoje–2011-ųjų pradžioje prasiveržus arabų sukilimams pradėjo keistis galios santykiai tiek Afrikoje, tiek Artimuosiuose Rytuose. Šiame kontekste iškilo ir laimėtojai, ir pralaimėtojai. Vis dėlto regiono veikėjų stipriosios ir silpnosios pusės labai sparčiai kinta atsižvelgiant į įvykius, todėl regionų galios pusiausvyra išlieka labai nestabili.

Rusija gali nemėgti Baltijos šalių ir būti nepatogi kaimynė Lietuvai, Latvijai ir Estijai, bet pavojaus joms nekelia, nes galutinai susitaikė su jų nepriklausomybe. Taip mano visuomeninio judėjimo „Rusijos dešiniųjų jėgų sąjunga“ prezidentas Leonidas Gozmanas.

Remdamiesi SEB bankų užsakymu atliktos apklausos duomenimis, SEB banko Estijoje analitikai teigia, kad Baltijos šalyse daugiausia naujų bendrovių steigia estai. Tai pripažįsta ir Estijos verslininkai.

Dar ne taip seniai buvo galima manyti, kad blogiausi finansų krizės Europoje aspektai jau praeityje. Vis dėlto toks vaizdas pasirodė apgaulingas. Iš dalies nedidelė problema (bent jau savo mastu) buvo Kipras, bet prie jo krizės prisidėjo ir vadinamosios trijulės (Europos Komisija, Europos centrinis bankas ir Tarptautinis valiutos fondas) neužtikrintas veikimas. To pakako, kad būtų išprovokuota didžiulė krizė, savo straipsnyje „Project Syndicate“ rašo garsus Vokietijos politikas Joška Fišeris (Joschka Fischer).

Europos Komisijos pirmininkas Jose Manuelis Barroso (Žozė Manuelis Barozas), Briuselyje priėmęs Lietuvos Vyriausybės atstovus, žadėjo padėti Lietuvai, kuri siekia 2015 metais įsivesti eurą.

Balandžio 23 d. Lietuvos užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius ir JAV valstybės sekretorius Džonas Keris (John Kerry) NATO šalių užsienio reikalų ministrų susitikime Briuselyje pasirašė Lietuvos ir JAV bendrą kovos su neteisėta prekyba branduolinėmis ir radioaktyviomis medžiagomis planą. Apie tai pranešė Lietuvos užsienio reikalų ministerija (URM).