Japonija buvo viena iš Antrojo pasaulinio karo pralaimėtojų, ir jos veiksmai karinėje srityje ligi šiol yra apriboti Amerikos parašytos Konstitucijos devintojo straipsnio, kuris teigia, kad šalis atsisako teisės skelbti karą ar naudoti kariuomenę tarptautiniams ginčams spręsti. Todėl šiandieninė japonų armija vadinama savigynos pajėgomis (Jieitai). Jas sudaro sausumos būtinosios ginties pajėgos, jūrų būtinosios ginties pajėgos ir oro būtinosios ginties pajėgos.

Po šių metų spalio 1 d. įvykusių Gruzijos parlamento rinkimų šioje valstybėje padvelkė nauji politiniai vėjai. Opozicinis blokas „Gruzijos svajonė“ su milijardieriumi Bidzina Ivanišviliu priešakyje Michailo Saakašvilio vadovaujamą Vieningąjį nacionalinį judėjimą įveikė surinkęs 54,85 procento rinkėjų balsų pagal partijų sąrašus ir 39 iš 73 deputatų vietų vienmandatėse apygardose.

Lapkričio 8-ąją Pekine prasidės 18-asis Kinijos komunistų partijos (KKP) suvažiavimas, kurio metu bus išrinktas naujasis partijos generalinis sekretorius, patvirtinta nauja KKP Centro komiteto sudėtis ir visam pasauliui paskelbtos pavardės tų politikų, kurie netrukus užims aukščiausius Kinijos Liaudies Respublikos postus.

Obamos ir Romney‘io reitingai yra beveik vienodi, ir tai išsaugo intrigą dėl rinkimų nugalėtojo iki pat balsavimo dienos. Tačiau jau dabar akivaizdu: kad ir katras taptų nauju JAV vadovu artimiausiems ketveriems metams, jam bus labai sunku įgyvendinti nubrėžtus užsienio politikos tikslus.

Šį sekmadienį Ukrainoje vyks šalies parlamento – Aukščiausiosios Rados – rinkimai. Nuo jų rezultatų šįkart priklauso ne tik būsimos didžiosios permainos šalies viduje, bet ir Ukrainos geopolitinės orientacijos pokytis.

Muitų sąjunga (MS) jau yra gana plačiai žinomas geoekonominis (geopolitinis) valstybių junginys posovietinėje erdvėje. Paprastai jis suvokiamas kaip Rusijos projektas, kurio tikslas – pagrindinių buvusių SSRS respublikų reintegracija su Maskva priešakyje.

Per pastaruosius du dešimtmečius pasaulio visuomenės mokslai pateikė ne vieną atsakymą į klausimą, kodėl ekonominė ir politinė modernizacija buvusiose sovietinėse respublikose dauguma atvejų pasibaigė apgailėtinai.

Šis straipsnis – tai apmąstymų apie minkštąją galią, kuriuos publikavau rugsėjo mėnesio pradžioje, tęsinys ir išvados. Pirmąją dalį baigiau trumpai aptardamas du pagrindinius minkštosios galios apibrėžimo keblumus – tai, kad dažnai būna sudėtinga nustatyti sėkmingą šios galios pritaikymą paskatinusį sąmoningumo laipsnį, ir tai, kad minkštąją galią kartais sunku apibrėžti vienareikšmiais chronologiniais rėmais.

Daugelis sutiks, kad finansų krizė veikia dvejopai. Ji gali nuvesti prie tolerancijos griuvėsių (taip istorijoje jau yra buvę), tačiau skaudūs išgyvenimai stiprina ir atjautą. Rugsėjo pradžioje gyvename Europos žydų kultūros dienų ritmu. Istoriniai, politiniai, socialiniai ir psichologiniai holokausto aspektai nagrinėti ne vieną kartą, kelti nesibaigiantys klausimai, ieškota atsakymų.

„Beveik penktadalis piliečių, tai – tautinės mažumos. Gindami mažumų teises, vienijame Lietuvą“, – štai ką skelbė viena Lietuvos lenkų rinkimų akcijos (Akcja Wyborcza Polaków na Litwie) savivaldybių rinkimams skirtų reklamų.

„Prieš keturis šimtus metų Niccolo Machiavelli, patardamas tuometiniams Italijos valdovams, nurodė, kad būti tokiam, kurio bijo, yra svarbiau nei būti mylimam. Tačiau šiandieniniame pasaulyje geriausia pasižymėti tiek pirma, tiek antra savybe.“[1]

Dar Antrojo pasaulinio karo metais susiformavęs ilgalaikių strateginių partnerių – JAV, Prancūzijos ir Didžiosios Britanijos – trikampis gali sumažėti. 2011 m. rinkimus į Škotijos parlamentą laimėjo ir vienpartinę vyriausybę sudarė Škotijos nacionalinė partija – aktyvūs škotų nacionalistai, pasisakantys už sąjungos su britais nutraukimą.

2010 m. spalio mėnesį Vokietijos kanclerė A. Merkel paskelbė, kad multikultūralizmo projektas Vokietijoje „visiškai žlugo“. [1] Be abejonės, tai, ką pasakė A. Merkel, nebuvo naujiena – šis pareiškimas tik atspindėjo bendras nuotaikas, besikaupiančias krizės kamuojamoje Europos Sąjungoje.

Ekonominiai integraciniai procesai tampa vis svarbesni šalims, kurios siekia ekonominės ir politinės naudos, sprendžia saugumo klausimus. XX–XXI a. svarbiausi integraciniai procesai vyko ir vyksta sprendžiant saugumo ir ekonominės raidos problemas. Kaip šių procesų išdava buvo sukurtos tokios organizacijos kaip NATO, ES, NVS, ŠBO ir t. t.

2010 m. rinkimus Vengrijoje laimėjo „Fideš“ – tvirtos dešinės šalininkė, dažnai vadinama centro dešinės partija (oficialus pavadinimas – Jaunųjų demokratų aljansas, vengriško pavadinimo Fiatal Demokraták Szövetsége santrumpa – „Fidesz“), surinkusi 52 proc. rinkėjų balsų. Suformavus koaliciją su dar radikalesniais dešiniaisiais – krikščionimis demokratais, valdantieji parlamente gavo 263 vietas iš 386, tad galėjo praktiškai nevaržomai vykdyti reformas šalies viduje.

„Esame suinteresuoti, kad būtų plėtojami ekonominiai ir prekybiniai santykiai su Kaliningrado sritimi, – Vietnamo Vyriausybės vadovo Nguyeno Tan Dungo žodžius citavo Kaliningrado srities Vyriausybės spaudos tarnyba. – Ypatingosios ekonominės zonos teikiamus privalumus galima naudoti ne tik gaminant prekes, bet ir jas siūlant Europos rinkai.“ Vietnamo Socialistinės Respublikos ministras pirmininkas, pradėjęs darbo vizitą, pareiškė, kad šalis siekia, jog joje pagamintos prekės būtų tiekiamos į Kaliningrado sritį.

„Ekspertų lygiu vyksta konsultacijos, kuriose dalyvauja bendrovių ir ministerijų specialistai. Kol kas nėra nustatytos ministrų susitikimo datos“, – sakė ener­ge­ti­kos mi­nis­tro pa­ta­rė­ja Dai­va Ri­ma­šaus­kai­tė. Pa­sak jos, kon­sul­ta­ci­jos yra tęs­ti­nis pro­ce­sas, at­siž­vel­gus į esa­mą pa­dė­tį ir Vy­riau­sy­bės nutarimus.

2010-ųjų pabaigoje–2011-ųjų pradžioje prasiveržus arabų sukilimams pradėjo keistis galios santykiai tiek Afrikoje, tiek Artimuosiuose Rytuose. Šiame kontekste iškilo ir laimėtojai, ir pralaimėtojai. Vis dėlto regiono veikėjų stipriosios ir silpnosios pusės labai sparčiai kinta atsižvelgiant į įvykius, todėl regionų galios pusiausvyra išlieka labai nestabili.

Rusija gali nemėgti Baltijos šalių ir būti nepatogi kaimynė Lietuvai, Latvijai ir Estijai, bet pavojaus joms nekelia, nes galutinai susitaikė su jų nepriklausomybe. Taip mano visuomeninio judėjimo „Rusijos dešiniųjų jėgų sąjunga“ prezidentas Leonidas Gozmanas.

Remdamiesi SEB bankų užsakymu atliktos apklausos duomenimis, SEB banko Estijoje analitikai teigia, kad Baltijos šalyse daugiausia naujų bendrovių steigia estai. Tai pripažįsta ir Estijos verslininkai.

Dar ne taip seniai buvo galima manyti, kad blogiausi finansų krizės Europoje aspektai jau praeityje. Vis dėlto toks vaizdas pasirodė apgaulingas. Iš dalies nedidelė problema (bent jau savo mastu) buvo Kipras, bet prie jo krizės prisidėjo ir vadinamosios trijulės (Europos Komisija, Europos centrinis bankas ir Tarptautinis valiutos fondas) neužtikrintas veikimas. To pakako, kad būtų išprovokuota didžiulė krizė, savo straipsnyje „Project Syndicate“ rašo garsus Vokietijos politikas Joška Fišeris (Joschka Fischer).

Europos Komisijos pirmininkas Jose Manuelis Barroso (Žozė Manuelis Barozas), Briuselyje priėmęs Lietuvos Vyriausybės atstovus, žadėjo padėti Lietuvai, kuri siekia 2015 metais įsivesti eurą.