Drąsi ir gerai koordinuojama Rusijos politika sukelia atgarsį tiek politikų ir diplomatų diskurse, tiek eilinių žmonių kasdieniuose pokalbiuose. Daugelio interneto portalų komentarų skiltyse galima aptikti sąvoką ,,rusofobija“. Ši sąvoka nereta ir politikos analitikų bei apžvalgininkų straipsniuose. Išsamesnis rusofobijos aptarimas padėtų sukonkretinti jos priežastis ir esminius bruožus.

Nors žvanginama ginklais, karo dabar nebus. Iranas yra per didelė šalis, ir Amerikos ginkluotosios pajėgos perdėm išsekusios, kad Vašingtonas net galvotų apie invaziją.

Iranui vėl grasinama karu. Bet dabar Iraką įspėja Prancūzija, o ne Amerika. Ir ne vieną kartą, bet du.

Galima Jungtinių Amerikos Valstijų karinė akcija prieš Iraną, pokyčiai aukščiausiuose Rusijos valdžios ešelonuose ir naujos rusų ginkluotės bandymai, atrodo, buvo kiek prislopinę dėmesį dar taip neseniai pagrindiniu dviejų didžiųjų valstybių nesutarimų objektu buvusiai priešraketinės gynybos sistemai, kurią amerikiečiai ruošiasi statyti Vidurio ir Rytų Europoje (VRE).

Lenkijos prezidentas Lechas Kaczynskis su žmona Maria ir 150 žmonių delegacija, kurioje buvo nužudytų karininkų artimųjų, savaitės pradžioje aplankė Katynės memorialinį kompleksą Vakarų Rusijoje, netoli Smolensko, ir ten pagerbė maždaug 22,5 tūkstančio 1940 metais nužudytų lenkų. Tai buvo pirmas ir vos keletą valandų užtrukęs L. Kaczynskio vizitas į Rusiją, su kuria Lenkijos santykiai įtempti dėl lenkiškos mėsos embargo ir ketinimo dislokuoti Lenkijoje amerikiečių priešraketinės gynybos sistemą.

Taip ir netapusi Jungtinėmis Europos Valstijomis, ES grįžo į muitų sąjungos stadiją. NVS projektas žlugo, Ukraina tebesiblaško tarp Rytų ir Vakarų, o Pietų Kaukaze nerimsta ginkluoti konfliktai. Rusų politologai prognozuoja, kad taip gali atrodyti Europa 2017 metais.

Šių metų pradžioje Rusijoje buvo išleista knyga, pavadinta „Pasaulis aplink Rusiją: 2017-ieji. Netolimos ateities kontūrai“. Joje pateiktos prognozės apie tikėtinas ateinančio dešimtmečio pasaulines tendencijas ir įvykius atskiruose geopolitiniuose regionuose.

Nepriklausomų valstybių tapsmo procesas Centrinėje Azijoje lydimas didelių prieštaravimų visose gyvenimo sferose, paveldėtų iš žlugusios sovietinės sistemos. Šio regiono tautų nacionalinio atgimimo ir tautinio identiteto stiprėjimas lemia didesnį visuomenės susidomėjimą religija, kuris sovietmečiu buvo slopinamas prievartinio ateizmo kampanijomis ir tikėjimo laisvės suvaržymais.

Dar ne taip seniai Lenkijos visuomenė tikėjosi radikalesnių pokyčių ir apsivalymo nuo ydų, kamavusių šalies politinę sistemą. Tačiau pastarojo meto peripetijos bei skandalai ir vėl žlugdo dar prieš kelerius metus vešėjusias viltis.

Lenkijos visuomenė siejo daug vilčių su IV Respublikos vizija. Taip įvyko todėl, kad visi matė, jog per 16 nepriklausomybės metų valstybė buvo labai silpna – vyriausybės viena po kitos atsistatydindavo dėl politinių skandalų.

Kaimyninėje Lenkijoje pribrendusią politinę krizę buvo bandoma išspręsti kardinalia priemone. Vėlyvą penktadienio vakarą Lenkijos parlamentarai balsavo už Seimo paleidimą ir atvėrė kelią pirmalaikiams rinkimams, kuriuos numatoma surengti spalio 21 dieną. Bet apžvalgininkai klausia: ar rinkėjai padės valdantiesiems pašalinti tas gilias skandalo priežastis, kurios ir pakirto pasitikėjimą brolių dvynių Kaczynskių valdžia?

Britų verslo dienraštyje „The Financial Times“ publikuotame straipsnyje „Pabusk, Miegančioji gražuole Amerika“ (2007 07 04) kompanijos „M&C Saatchi“ vykdomasis direktorius ponas Saatchis tvirtina, kad idėjinė kova tarp amerikietiškumo ir antiamerikietiškumo formuos 21 amžiaus veidą. Jo teigimu, kaip tik daugiatautė Amerika padėjo pagrindus multikultūrinei visuomenei, gyvenančiai pagal principą „vienybė įvairovėje“.

Nesvarbu, pritariame Jungtinių Valstijų sprendimui įvesti kariuomenę į Iraką ar ne, šis konfliktas jau tapo pasauline problema, kuri liečia beveik visas valstybes. Stabilus Irakas yra būtinybė, jeigu nenorime sulaukti rimto regioninio gaisro.

Paskutiniu metu vis garsiau teigiama, kad  Europa pamažu tampa musulmoniška. Šie teiginiai kelia nemažą susirūpinimą, tuo labiau kad jiems pretekstą duoda ir radikalių tendencijų plitimas musulmonų bendruomenėse, ne per seniausiai vykusios riaušės Prancūzijoje, galima Turkijos narystė ES. Taip pat akivaizdi ir dar viena tendencija – islamizacijos stiprėjimas vakarietiškų vertybių krizės fone.

Krymo pusiasalis – skanus geostrateginis kąsnelis ne tik įvairioms regiono šalims, bet ir globalinius interesus reiškiančioms formuotėms. Tai kelis šimtus metų besitęsiančio ginčo tarp Rusijos ir Ukrainos objektas. Jei dar pridursime Krymo totorių, įvairios pakraipos politikų ambicijas, nesunku įsivaizduoti, kad ši teritorija vilioja kone visą pasaulį.

Štai kodėl Rusija taip laikosi įsikibusi prieš 10 metų sudarytos sutarties dėl Juodosios jūros laivyno Sevastopolyje.

Paskutiniu metu triumfališki JAV administracijos ir NATO vadovybės pasisakymai apie pergalę prieš Afganistano islamo fundamentalistų judėjimą Talibaną nutilo. Juos pakeitė nauji karingi šūkiai, kviečiantys Vakarų valstybes stiprinti tarptautinį kontingentą, siųsti daugiau karių į Afganistaną.

Mūsų didžioji kaimynė, kurios niekaip neišeina pavadinti europietiška ar demokratiška, tęsia savo „kryžiaus žygį“ prieš Baltijos šalių „fašistus“ ir tam, be jokios sąžinės graužaties, naudoja propagandinę mašiną, kuri kaskart vis labiau primena nacistinės Vokietijos ir stalininės Rusijos ideologų mokyklą.

Rusijos ir Baltijos šalių santykius negalima vadinti lengvais ir paprastais. Jiems dažnokai taikytina juridinė formuluotė versus, reiškianti teisminę dviejų šalių priešpriešą. Pastaruosius septyniolika metų Rusija ir Baltijos šalys, vaizdžiai tariant, yra skirtingose barikadų pusėse (turbūt tai prasidėjo nuo barikadų prie Lietuvos Respublikos Seimo 1990 metais, kurių memorialinius fragmentus dar galima pamatyti, laikų).

„Ekspertų lygiu vyksta konsultacijos, kuriose dalyvauja bendrovių ir ministerijų specialistai. Kol kas nėra nustatytos ministrų susitikimo datos“, – sakė ener­ge­ti­kos mi­nis­tro pa­ta­rė­ja Dai­va Ri­ma­šaus­kai­tė. Pa­sak jos, kon­sul­ta­ci­jos yra tęs­ti­nis pro­ce­sas, at­siž­vel­gus į esa­mą pa­dė­tį ir Vy­riau­sy­bės nutarimus.

2010-ųjų pabaigoje–2011-ųjų pradžioje prasiveržus arabų sukilimams pradėjo keistis galios santykiai tiek Afrikoje, tiek Artimuosiuose Rytuose. Šiame kontekste iškilo ir laimėtojai, ir pralaimėtojai. Vis dėlto regiono veikėjų stipriosios ir silpnosios pusės labai sparčiai kinta atsižvelgiant į įvykius, todėl regionų galios pusiausvyra išlieka labai nestabili.

Rusija gali nemėgti Baltijos šalių ir būti nepatogi kaimynė Lietuvai, Latvijai ir Estijai, bet pavojaus joms nekelia, nes galutinai susitaikė su jų nepriklausomybe. Taip mano visuomeninio judėjimo „Rusijos dešiniųjų jėgų sąjunga“ prezidentas Leonidas Gozmanas.

Remdamiesi SEB bankų užsakymu atliktos apklausos duomenimis, SEB banko Estijoje analitikai teigia, kad Baltijos šalyse daugiausia naujų bendrovių steigia estai. Tai pripažįsta ir Estijos verslininkai.

Dar ne taip seniai buvo galima manyti, kad blogiausi finansų krizės Europoje aspektai jau praeityje. Vis dėlto toks vaizdas pasirodė apgaulingas. Iš dalies nedidelė problema (bent jau savo mastu) buvo Kipras, bet prie jo krizės prisidėjo ir vadinamosios trijulės (Europos Komisija, Europos centrinis bankas ir Tarptautinis valiutos fondas) neužtikrintas veikimas. To pakako, kad būtų išprovokuota didžiulė krizė, savo straipsnyje „Project Syndicate“ rašo garsus Vokietijos politikas Joška Fišeris (Joschka Fischer).

Europos Komisijos pirmininkas Jose Manuelis Barroso (Žozė Manuelis Barozas), Briuselyje priėmęs Lietuvos Vyriausybės atstovus, žadėjo padėti Lietuvai, kuri siekia 2015 metais įsivesti eurą.

Balandžio 23 d. Lietuvos užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius ir JAV valstybės sekretorius Džonas Keris (John Kerry) NATO šalių užsienio reikalų ministrų susitikime Briuselyje pasirašė Lietuvos ir JAV bendrą kovos su neteisėta prekyba branduolinėmis ir radioaktyviomis medžiagomis planą. Apie tai pranešė Lietuvos užsienio reikalų ministerija (URM).