Neseni įvykiai, užvaldę žiniasklaidos dėmesį – tiek autoritarinių režimų žlugimas Rytų Europos šalyse, tiek Persų įlankos krizė arba Jugoslavijos konfliktas, - kuo aiškiausiai parodė, kad religiniai arba religiniai-kultūriniai substratai yra radikaliai svarbūs visuomenėms, besivaržančioms dėl hegemonijos pasaulyje.

Šiaurės Korėja – ypatinga valstybė geopolitiškai sudėtingame rytinės Azijos regione. Šios šalies politinė sankloda, visuomenės raida, ekonomika ir ūkis paremti stalininio pobūdžio totalitarine sistema. Nepaisydama visuomenės poreikių, tarpvalstybinių įsipareigojimų, Šiaurės Korėja pasigamino ir išbandė branduolinį masinio naikinimo ginklą.

80-metis Kubos lyderis Fidelis Castro po paskutiniosios operacijos beveik pasveiko ir yra pasirengęs grįžti prie valstybės valdymo. Tokią žinią visai neseniai pranešė Venesuelos prezidentas Hugo Chavezas, neslepiantis džiaugsmo, kad kurdamas XXI amžiaus socializmą galės ir vėl atsiremti į savo idėjinio tėvo petį. Tačiau net jei Fidelis Castro ir grįš, įvertinant sunkios ligos padarinius ir garbų jo amžių, Laisvės salą jis valdys turbūt jau nebeilgai.

Pastaruoju metu Čečėnija yra tarsi Dievo užmirštas kampelis. Tiesioginiai karo  veiksmai nevyksta, čečėnų sukilėlių pasipriešinimas sporadiškas ir, sprendžiant iš įvykių eigos, atsitiktinis. Prezidentu tapęs trisdešimtmetis boksininkas Ramzanas Kadyrovas imituoja nepriklausomą nuo Maskvos šios pietų Rusijos respublikos politiką, o Rusija dosniai dotuoja jos ūkį. Pagrindiniai čečėnų separatistų vadai ir Ičkerijos prezidentai sunaikinti.

Praėjusių metų antroje pusėje suintensyvėjusi Rusijos ir Baltarusijos kritika viena kitai dėl užsienio politikos apogėjų pasiekė šių metų pradžioje.

Iki šiol buvo įprasta manyti, kad vienas iš esminių Vakarų civilizacijos bruožų yra konstruktyvus politikos ir religijos, valstybės ir Bažnyčios atskyrimas. Po 2001 m. rugsėjo 11-osios tai jau nebeatrodo savaime suprantamas dalykas. Baltųjų rūmų vidaus ir užsienio politikos retorika ištisai susipynusi su teologija.

Kai kurios Lenkijos politikų nuostatos bei sprendimai dabartinės Europos kontekste atrodo lyg būtų atėję iš kitos epochos ar kultūros.

Be abejonės, Lenkija yra viena iš labiausiai krikščioniškų valstybių Europoje, tačiau Lenkijos katalikiškumas pradeda įgyti egzaltuoto fundamentalizmo bruožų, kurie mažai ką bendro turi su senomis liberaliomis pačios Lenkijos tradicijomis bei su pačiu tikėjimu.

Pirmadienį Strasbūre prasidėjusioje Europos Tarybos Parlamentinės Asamblėjos (ETPA) sesijoje, kuri truks penkias dienas, vyraus NVS problemos. Daugiausia dėmesio europarlamentarai skirs padėčiai Rusijoje, Ukrainoje ir Baltarusijoje.

Ši istorija prasidėjo, kai amerikiečiai sumanė dislokuoti savo priešraketinės gynybos sistemos (PGS) elementus Lenkijoje ir Čekijoje. Kai JAV nusprendė nutraukti 1972 metų sutartį su Rusija, kilo panašus triukšmas, bet laikui bėgant situacija aprimo. Tačiau pastaruoju metu prasidėjo nauja problemos eskalacija, į kurią dabar yra įtrauktos ir Europos valstybės.

Sovietmečiu buvo sukurta daina, kurioje buvo tokie žodžiai: „Birželio 22 dieną, lygiai 4 valandą, Kijevą bombardavo, mums pranešė, kad prasidėjo karas“. Atrodo, buvo belikę tik sukeisti datą bei miesto pavadinimą, ir galima būtų rašyti: „Balandžio 6, lygiai 4 valandą, Teheraną bombardavo, mums pranešė, kad prasidėjo karas“. Tačiau karas neprasidėjo – kol kas neprasidėjo.

Nuo 2004 m. oranžinės revoliucijos Ukrainoje vykstančią geopolitinę dvikovą įkūnija dviejų diametraliai priešingų vektorių personifikacijos: V. Janukovyčius ir V. Juščenka. Iš esmės ši kova persmelkia visą politinę sistemą ir netgi persikelia iš užsienio politikos į vidaus politiką.

Kovo 27-oji neabejotinai įeis į Latvijos ir Rusijos dvišalių santykių istoriją. Tačiau ar tądien pasirašyta ilgai laukta sienos sutartis iš tikrųjų pagerins dviejų valstybių santykius, kurie Maskvos iš esmės niekada nebus laikomi lygiaverčiais?

Brazilija – didžiausia Lotynų Amerikos valstybė – gal ir neatkreiptų ypatingo analitikų dėmesio, jei ne jos suaktyvėję pastarųjų metų kontaktai su Jungtinėmis Valstijomis - taip pat didžiausia Šiaurės Amerikos ir kol kas galingiausia pasaulio šalimi. Keista, kad tarp antiamerikietiškai nusiteikusių arba bent nuosaikių JAV atžvilgiu žemyno valstybių keletas jų – gal penkios – neprieštarauja plėsti abipusio bendradarbiavimo santykius su Vašingtonu. Nors, tiesą sakant, nieko keisto čia nėra...

Šių metų kovo 20 dieną suėjo ketveri metai nuo tada, kai JAV prezidentas G. Bushas paskelbė apie karo Irake pradžią. Šiandien JAV išlaidos karui viršija 350 milijardų dolerių. Tačiau padėtis čia toli gražu nėra stabili. Daugelis ekspertų konfliktą tarp Irako sunitų ir šiitų vadina pilietiniu karu. Kasdien žūva apie 120 irakiečių. Be to, teigiama, kad Irakas virto mokomuoju islamo ekstremistų centru.

Baltarusija ir Venesuela – dvi skirtinguose pasaulio kraštuose esančios valstybės – tokios nepanašios beveik pagal visus parametrus, išskyrus vieną – jas abi valdo diktatoriškai nusiteikę politikai. Jau beveik metai pastebimas jų polinkis bičiuliautis, ir šios bičiulystės kertiniu akmeniu tampa bendradarbiavimas energetikos srityje.

Nors turbūt Afrika iki 2015-ųjų pasieks ne visus numatytus plėtros tikslus, vis dėlto žemynas padarė didžiulę pažangą tokiose sferose kaip visuotinis pradinis išsilavinimas, kelias lyčių lygybės link, kova su ŽIV / AIDS, tuberkulioze, maliarija ir kitomis ligomis. Dabartinį progresą Afrikos plėtros ekspertai vadina itin pozityviu, nes pradinė žemyno situacija buvo labai sudėtinga.

Latvijos užsienio reikalų ministras Edgaras Rinkevičius Rusijos laidai „Maskvos aidas“ (rus. Echо Моskvy) sakė, kad Latvija susirūpinusi, jog Rusijoje veikiančių pelno nesiekiančių organizacijų veikla susidomėjo Rusijos Federacijos (RF) prokuratūra. Tokį susirūpinimą E. Rinkevičius išdėstė Rusijos užsienio reikalų ministrui Sergejui Lavrovui.

Kaip tinklalapiui „Project Syndicate“ rašo ekonomikos profesorius J. D. Sachsas, pasaulio ekonomikoms nebepakanka tik augti. Taip pat reikia efektyviai kovoti su neįtikėtinu skurdu daugelyje pasaulio vietų. Ekonomika turi būti tvarkoma taip, kad saugotų, o ne naikintų gamtą. Reikalinga ir teisingesnė paskirstymo sistema, nes dabar visuomenė yra suskaldyta į labai turtingus ir labai neturtingus žmones.

Valstybinė atominės energetikos saugos inspekcija (VATESI), kuri licencijuoja ir prižiūri branduolinių energetikos objektų veiklą, leido Lietuvos valstybės įmonei Ignalinos atominė elektrinė pradėti pramoninę radioaktyviųjų atliekų saugyklos eksploatavimą pagal В19/1 projektą. Šis sprendimas priimtas gegužės 28 d.

Birželio 3–14 dienomis trečią kartą Baltijos šalyse vyks NATO sausumos ir oro pajėgų pratybos „Kardo kirtis 2013“. Pagal pratybų planus, keliose vietovėse Estijoje ir Lietuvoje vyks brigadų lygmens štabų mokymai, o Latvijos Adažių poligone – kuopų lygmens lauko taktinės pratybos. Pratybų vadavietė įsikurs Lietuvoje.

Dėl finansų krizės jaunimo nedarbo lygis Europoje išaugo dvigubai. Europos Sąjunga (ES) ieško šios problemos sprendimų, tačiau nemažą atsakomybę dėl jos turėtų prisiimti ir Bendrijos šalys narės. Darbo rinkos ekspertas Karlas Brenkė (Karl Brenke) tvirtina, kad pastebimas progresas kovojant su jaunimo nedarbu būtų įmanomas tik šalims narėms įgyvendinus struktūrines reformas...

Galėtų žlugti ambicingas, ne vieną milijardą eurų kainuosiantis Baltijos AE statybos projektas, kurį senokai puoselėjo Rusijos valstybinė atominės energetikos korporacija „Rosatom“.