Lietuva toliau siekia sumažinti priklausomybę nuo Rusijos milžino „Gazpromo“.

Prieš dvejus metus buvo pakenkta Irano branduolinei programai ir sunaikinta daug uranui sodrinti naudotų centrifugų.

Balandžio 3 dieną, antradienį, ES Komisija pagyrė Portugaliją už jos įgyvendinamas taupymo priemones ir pažymėjo, kad toliau reikia mažinti bedarbio pašalpas.

Balandžio 4 d. užsienio reikalų ministras Audronius Ažubalis atvyko į Jerevaną Armėnijos užsienio reikalų ministro kvietimu.

Isfahane (miestas vidurio Irane) gyvenantys afganai balandžio 1-ąją buvo atskirti nuo didžiulio Sofeho parko mieste.

2012 m. kovo 29 d. Europos Parlamentas patvirtino rezoliuciją dėl padėties Baltarusijoje.

Užsienio reikalų viceministras Evaldas Ignatavičius kovo 29 dieną Vilniuje įteikė protesto notą Rusijos ambasadoriui Lietuvoje Vladimirui Čchikvadzei.

Protestams Maskvoje pradėjus silpti, Kremlius pajuto palengvėjimą, o valdantieji ėmė dalytis biurokratinį nesąžiningos pergalės grobį.

Lietuvos elektros perdavimo sistemos operatorė bendrovė „Litgrid“ 2012 m. kovo 26 d. pasirašė sutartį dėl „Nord Pool Spot“ veiklos Lietuvoje pradžios.

Jungtinių Valstijų spauda įžvelgia ryšį tarp benzino kainų ir politikos.

Iki 2012 metų pabaigos Rusijoje bus parengta genų ir psichofizinių ginklų kūrimo programa.

Į „Euroviziją“ vis dažniau žvelgiama kaip į kičo šventę, nekenksmingą renginį, kurį žiūri milijonai žmonių, nors neretai jų šalių galimybės laimėti lygios nuliui.

Dalia Grybauskaitė ir Andris Bėrzinis buvo susitikę Panevėžio rajone kovo 22-ąją, likus vienai dienai iki ES užsienio reikalų ministrų susitikimo, per kurį žadama paskelbti apie naujas priemones, nukreiptas prieš Aleksandro Lukašenkos režimą, kuris varžo demokratiją, žmogaus teises.

Rusijos gynybos ministro pavaduotojas Anatolijus Antonovas, komentavo, ar galimas Rusijos ir JAV, NATO dialogas.

Antrojo pasaulinio karo akivaizdoje dar premjeras Vinstonas Čerčilis (Winston Churchill) vyko į Vašingtoną koordinuoti bendrų veiksmų, o pergalės mūšio lauke įrodė, kad britai ir amerikiečiai, dirbdami ranka rankon, gali daug pasiekti.

Kalbant apie Afriką, vis dažniau užsimenama apie ekonominius klausimus. Ji įvardijama kaip didžiulių galimybių regionas, bet kai kurie ekspertai nusiteikę skeptiškai, ypač kalbėdami apie ekonomikos pakilimo trukmę.

„Esame suinteresuoti, kad būtų plėtojami ekonominiai ir prekybiniai santykiai su Kaliningrado sritimi, – Vietnamo Vyriausybės vadovo Nguyeno Tan Dungo žodžius citavo Kaliningrado srities Vyriausybės spaudos tarnyba. – Ypatingosios ekonominės zonos teikiamus privalumus galima naudoti ne tik gaminant prekes, bet ir jas siūlant Europos rinkai.“ Vietnamo Socialistinės Respublikos ministras pirmininkas, pradėjęs darbo vizitą, pareiškė, kad šalis siekia, jog joje pagamintos prekės būtų tiekiamos į Kaliningrado sritį.

„Ekspertų lygiu vyksta konsultacijos, kuriose dalyvauja bendrovių ir ministerijų specialistai. Kol kas nėra nustatytos ministrų susitikimo datos“, – sakė ener­ge­ti­kos mi­nis­tro pa­ta­rė­ja Dai­va Ri­ma­šaus­kai­tė. Pa­sak jos, kon­sul­ta­ci­jos yra tęs­ti­nis pro­ce­sas, at­siž­vel­gus į esa­mą pa­dė­tį ir Vy­riau­sy­bės nutarimus.

2010-ųjų pabaigoje–2011-ųjų pradžioje prasiveržus arabų sukilimams pradėjo keistis galios santykiai tiek Afrikoje, tiek Artimuosiuose Rytuose. Šiame kontekste iškilo ir laimėtojai, ir pralaimėtojai. Vis dėlto regiono veikėjų stipriosios ir silpnosios pusės labai sparčiai kinta atsižvelgiant į įvykius, todėl regionų galios pusiausvyra išlieka labai nestabili.

Rusija gali nemėgti Baltijos šalių ir būti nepatogi kaimynė Lietuvai, Latvijai ir Estijai, bet pavojaus joms nekelia, nes galutinai susitaikė su jų nepriklausomybe. Taip mano visuomeninio judėjimo „Rusijos dešiniųjų jėgų sąjunga“ prezidentas Leonidas Gozmanas.

Remdamiesi SEB bankų užsakymu atliktos apklausos duomenimis, SEB banko Estijoje analitikai teigia, kad Baltijos šalyse daugiausia naujų bendrovių steigia estai. Tai pripažįsta ir Estijos verslininkai.

Dar ne taip seniai buvo galima manyti, kad blogiausi finansų krizės Europoje aspektai jau praeityje. Vis dėlto toks vaizdas pasirodė apgaulingas. Iš dalies nedidelė problema (bent jau savo mastu) buvo Kipras, bet prie jo krizės prisidėjo ir vadinamosios trijulės (Europos Komisija, Europos centrinis bankas ir Tarptautinis valiutos fondas) neužtikrintas veikimas. To pakako, kad būtų išprovokuota didžiulė krizė, savo straipsnyje „Project Syndicate“ rašo garsus Vokietijos politikas Joška Fišeris (Joschka Fischer).