Savo interviu „Spiegel Online“ buvęs Graikijos premjeras Giorgios Papandreou aiškina savo pasitraukimo priežastis ir kalba apie vienybės viltį šalyje.

Gruodžio 1 d. Vitebske Latvijos ir Baltarusijos ambasadoriai apsikeitė notomis ir susitarimas dėl bevizio režimo abiejų šalių pasienio zonos gyventojams, apie kurį buvo tiek daug kalbėta ir rašyta, įsigaliojo.

Rusija, atsakydama į JAV planus Europoje sukurti priešraketinį skydą, Kaliningrado srityje pastatė galingą radarą.

Kol Europa užsiėmusi spręsdama sudėtingas krizės problemas, o kitos svarbios jėgos ir toliau tarsi užhipnotizuotos stebi keistą Europos pareigūnų spektaklį.

Po Libijos vadovo Muammaro Gaddafi mirties laikinoji šalies vyriausybė paskelbė apie valstybės išvadavimą ir kad bus pakeista teisinė sistema.

Lietuva ir Lenkija pasirašė ketinimų memorandumą dėl funkcinio oro erdvės bloko (angl. Functional Airspace Block – FAB) steigimo, lapkričio 15 d. pranešė Lietuvos susisiekimo ministerijos spaudos tarnyba.

Lietuvoje jau veikia Energetinio saugumo centras. Jo pagrindu Užsienio reikalų ir Krašto apsaugos ministerijos inicijavo sukurti NATO kompetencijų energetinio saugumo centrą.

Pradėta eksploatuoti pirmoji „Šiaurės srauto“ (angl. „Nord Stream“) linija. Ji patenkins 10 proc. Vakarų Europos dujų poreikio, kuris ateityje tik didėtų.

Skolų krizė, prasidėjusi tokioje Europos ekonominėje periferijoje kaip Graikija, išplito į jos branduolio valstybes, todėl valiutų sąjunga susiduria su esminiais klausimais apie politinę ateitį, o išstojimas iš euro zonos jau nebėra tabu.

„Regione iš esmės galimi vietiniai ginkluoti konfliktai“, – pasakė Lietuvos gynybos ministrė Rasa Juknevičienė per lapkričio 2 d. Seime vykusią diskusiją apie nacionalinio saugumo strategiją.

Remdamasi ES trečiojo energetikos paketo nuostatomis, Lietuvos Vyriausybė patvirtino nacionalinės bendrovės „Lietuvos dujos“ veiklų atskyrimo planą.

Sausį Tunise prasidėję protestai vėliau išplito į Egiptą, tada – į Ispaniją, o dabar tapo visuotiniai.

„Lietuva pirks elektrą iš Baltijos atominės elektrinės“, – pareiškė valstybinės korporacijos „Rosatom“ programų direktorius Sergejus Bojarkinas.

Rusijos gerovei ypač svarbus buvo Europos Sąjungos (ES) lyderių susitikimas Briuselyje, kuriame suderintos Graikijos skolų krizės sprendimo priemonės bei aptartas euro zonos integralumo išsaugojimas.

Didžiosios Britanijos iždo kancleris George`as Osborne`as teigia, kad euro zonos lyderiai nukreipė žemyno ekonomiką teisingu keliu, kai susitarė dėl bendros valiutos krizės sprendimo būdų.

Gegužės 13 d. į Vilnių su darbo vizitu atvyko Ukrainos vicepremjeras Konstantynas Gryščenka, pranešė jo spaudos tarnyba.

Kalbant apie Afriką, vis dažniau užsimenama apie ekonominius klausimus. Ji įvardijama kaip didžiulių galimybių regionas, bet kai kurie ekspertai nusiteikę skeptiškai, ypač kalbėdami apie ekonomikos pakilimo trukmę.

„Esame suinteresuoti, kad būtų plėtojami ekonominiai ir prekybiniai santykiai su Kaliningrado sritimi, – Vietnamo Vyriausybės vadovo Nguyeno Tan Dungo žodžius citavo Kaliningrado srities Vyriausybės spaudos tarnyba. – Ypatingosios ekonominės zonos teikiamus privalumus galima naudoti ne tik gaminant prekes, bet ir jas siūlant Europos rinkai.“ Vietnamo Socialistinės Respublikos ministras pirmininkas, pradėjęs darbo vizitą, pareiškė, kad šalis siekia, jog joje pagamintos prekės būtų tiekiamos į Kaliningrado sritį.

„Ekspertų lygiu vyksta konsultacijos, kuriose dalyvauja bendrovių ir ministerijų specialistai. Kol kas nėra nustatytos ministrų susitikimo datos“, – sakė ener­ge­ti­kos mi­nis­tro pa­ta­rė­ja Dai­va Ri­ma­šaus­kai­tė. Pa­sak jos, kon­sul­ta­ci­jos yra tęs­ti­nis pro­ce­sas, at­siž­vel­gus į esa­mą pa­dė­tį ir Vy­riau­sy­bės nutarimus.

2010-ųjų pabaigoje–2011-ųjų pradžioje prasiveržus arabų sukilimams pradėjo keistis galios santykiai tiek Afrikoje, tiek Artimuosiuose Rytuose. Šiame kontekste iškilo ir laimėtojai, ir pralaimėtojai. Vis dėlto regiono veikėjų stipriosios ir silpnosios pusės labai sparčiai kinta atsižvelgiant į įvykius, todėl regionų galios pusiausvyra išlieka labai nestabili.

Rusija gali nemėgti Baltijos šalių ir būti nepatogi kaimynė Lietuvai, Latvijai ir Estijai, bet pavojaus joms nekelia, nes galutinai susitaikė su jų nepriklausomybe. Taip mano visuomeninio judėjimo „Rusijos dešiniųjų jėgų sąjunga“ prezidentas Leonidas Gozmanas.

Remdamiesi SEB bankų užsakymu atliktos apklausos duomenimis, SEB banko Estijoje analitikai teigia, kad Baltijos šalyse daugiausia naujų bendrovių steigia estai. Tai pripažįsta ir Estijos verslininkai.