Trečiadienį (balandžio 2 d.) JAV prezidentas G. W. Bushas nusileido Europos Sąjungos siekiams stiprinti gynybos pajėgumus.

Rusijos gynybos ministro Anatolijaus Serdiukovo ir jo pirmojo pavaduotojo, Generalinio štabo viršininko, Jurijaus Balujevskio santykiai nesiklostė nuo pat pradžių.

JAV prezidento patarėjas nacionalinio saugumo klausimais Stephenas Hadley pranešė sensacingą žinią,  kad Amerika pasirengusi PRGS kurti kartu su Rusija.

Kaip pasisekė sužinoti sociologams, Rusijos gyventojai mano, kad pagrindinis Vladimiro Putino valdymo privalumas yra tas, kad jis išgarsino Rusiją pasaulyje.

Kosovas sulaukė ES patvirtinimo, kad naujoji šios valstybės konstitucija atitinka tarptautinius standartus, kuriems Priština automatiškai įsipareigojo paskelbdama nepriklausomybę nuo Serbijos, rašo „EUobserver“.

JAV prezidento raginimas nedavė naudos: Gruzija ir Ukraina artimiausiu metu netaps NATO narėmis.

Pirmasis Rusijos humanitarinės pagalbos lėktuvas atvyko į Belgradą. Jis skirtas serbų mažumai Kosove.

Svarbiausia mintis, nuskambėjusi Moldovos prezidento Vladimiro Voronino  interviu, kurį jis kovo viduryje davė  laikraščiui „Коммерсантъ“: Moldova ir Padniestrė susivienys.

Septintajame Rusijos ir Prancūzijos saugumo klausimų bendradarbiavimo tarybos posėdyje buvo aptartas dviejų šalių bendradarbiavimas JT ir Saugumo Taryboje, kova su terorizmu ir masinio naikinimo ginklų taikymas.

Pirmadienį (kovo 24 d.) Maskvoje susitiko naujai išrinkti Armėnijos ir Rusijos prezidentai ir susitarė, kad Rusija toliau palaikys artimus ryšius su Armėnija, ištikimiausia sąjungininke Pietų Kaukaze.

Naujajame Irano parlamente dominuoja šalies prezidento Mahmoudo Ahmadinejado lojalistai.

Serbija pirmadienį formaliai pasiūlė padalyti nepriklausomybę paskelbusį Kosovą pagal etnines ribas.

Naujasis Rusijos prezidentas Dmitrijus Medvedevas duodamas interviu Londono „Financial Times“ pabrėžė, kad jo šalis yra nepatenkinta dėl Ukrainos ir Gruzijos ketinimų prisijungti prie NATO.

Galimas demokratų kandidatas į Jungtinių Amerikos Valstijų prezidentus Barackas Obama abejoja tuo, kaip respublikonas Johnas McCainas supranta situaciją Irake.

Krizė, kilusi Kosovui paskelbus nepriklausomybę ir ją pripažinus JAV bei daugumai ES valstybių narių, toliau tęsiasi.

„Esame suinteresuoti, kad būtų plėtojami ekonominiai ir prekybiniai santykiai su Kaliningrado sritimi, – Vietnamo Vyriausybės vadovo Nguyeno Tan Dungo žodžius citavo Kaliningrado srities Vyriausybės spaudos tarnyba. – Ypatingosios ekonominės zonos teikiamus privalumus galima naudoti ne tik gaminant prekes, bet ir jas siūlant Europos rinkai.“ Vietnamo Socialistinės Respublikos ministras pirmininkas, pradėjęs darbo vizitą, pareiškė, kad šalis siekia, jog joje pagamintos prekės būtų tiekiamos į Kaliningrado sritį.

„Ekspertų lygiu vyksta konsultacijos, kuriose dalyvauja bendrovių ir ministerijų specialistai. Kol kas nėra nustatytos ministrų susitikimo datos“, – sakė ener­ge­ti­kos mi­nis­tro pa­ta­rė­ja Dai­va Ri­ma­šaus­kai­tė. Pa­sak jos, kon­sul­ta­ci­jos yra tęs­ti­nis pro­ce­sas, at­siž­vel­gus į esa­mą pa­dė­tį ir Vy­riau­sy­bės nutarimus.

2010-ųjų pabaigoje–2011-ųjų pradžioje prasiveržus arabų sukilimams pradėjo keistis galios santykiai tiek Afrikoje, tiek Artimuosiuose Rytuose. Šiame kontekste iškilo ir laimėtojai, ir pralaimėtojai. Vis dėlto regiono veikėjų stipriosios ir silpnosios pusės labai sparčiai kinta atsižvelgiant į įvykius, todėl regionų galios pusiausvyra išlieka labai nestabili.

Rusija gali nemėgti Baltijos šalių ir būti nepatogi kaimynė Lietuvai, Latvijai ir Estijai, bet pavojaus joms nekelia, nes galutinai susitaikė su jų nepriklausomybe. Taip mano visuomeninio judėjimo „Rusijos dešiniųjų jėgų sąjunga“ prezidentas Leonidas Gozmanas.

Remdamiesi SEB bankų užsakymu atliktos apklausos duomenimis, SEB banko Estijoje analitikai teigia, kad Baltijos šalyse daugiausia naujų bendrovių steigia estai. Tai pripažįsta ir Estijos verslininkai.

Dar ne taip seniai buvo galima manyti, kad blogiausi finansų krizės Europoje aspektai jau praeityje. Vis dėlto toks vaizdas pasirodė apgaulingas. Iš dalies nedidelė problema (bent jau savo mastu) buvo Kipras, bet prie jo krizės prisidėjo ir vadinamosios trijulės (Europos Komisija, Europos centrinis bankas ir Tarptautinis valiutos fondas) neužtikrintas veikimas. To pakako, kad būtų išprovokuota didžiulė krizė, savo straipsnyje „Project Syndicate“ rašo garsus Vokietijos politikas Joška Fišeris (Joschka Fischer).

Europos Komisijos pirmininkas Jose Manuelis Barroso (Žozė Manuelis Barozas), Briuselyje priėmęs Lietuvos Vyriausybės atstovus, žadėjo padėti Lietuvai, kuri siekia 2015 metais įsivesti eurą.