Viešoji įmonė Geopolitinių studijų centras kviečia visus, besidominčius tarptautine politika, ekonomika (ypač energetikos problemomis), socialiniais, ekologijos, technologijos plėtros ir kitais tarptautinėje viešojoje erdvėje nagrinėjamais klausimais prisijungti prie tinklaraščio geopolitika.lt leidybos.

Naujienų portalas DELFI ir VšĮ Geopolitinių studijų centras prieš keletą mėnesių skelbė rašinių konkursą tema „Mūsų Rytų kaimynai – kokie jie bus ir kokius juos norėtume matyti!“. Dabar įdomiausių 10 rašinių pristatome, mieli skaitytojai, Jūsų vertinimui. Kviečiame atiduoti savo balsą iki šio sekmadienio vakaro už tą autorių, kurio mintys Jums atrodo įdomiausios.

Birželio 1 d. 10.00 val. LR Seime Konstitucijos salėje įvyks tarptautinėkonferencija dėl Atominės elektrinės Astrave statybos, kurią organizuoja Lietuvos Respublikos Seimas ir Piliečių gynybos paramos fondas. Dalyvautikonferencijoje pakviesti Baltarusijos, Rusijos, Ukrainos ir Lietuvos ekspertai, šių valstybių pilietinės visuomenės atstovai, Lietuvojereziduojantys ambasadoriai.

Konferencijos metunumatoma aptarti Astrave (Baltarusija) statomos elektrinės grėsmęLietuvai, Baltijos jūros regiono šalims.

Konferencijos išankstinė programa.

Tarptautnė konferencija bus transliuojama internete lietuvių (http://media3.lrs.lt/_16_82_8122), anglų (http://media3.lrs.lt/_16_82_8123), rusų (http://media3.lrs.lt/_16_82_8124) kalbomis.

Naujienų portalas DELFI ir VšĮ Geopolitinių studijų centras skelbia analitinių straipsnių konkursą tema: „Mūsų Rytų kaimynai – kokie jie bus ir kokius juos norėtume matyti”. Laukiame Jūsų straipsnių apie Rusiją, Baltarusiją ar Ukrainą, kokios šios šalys bus (gali būti) po 5-10 metų, apie galimą pasirinktos šalies ekonominę, politinę, socialinę situaciją, svarbiausias politines, ūkines, energetines, ekologines, tarptautines, gynybos ir saugumo bei kitas problemas, o užsienio politikos srityje – apie santykius su Lietuva.

2010 m. rugsėjo 2-4 dienomis VšĮ „Geopolitinių studijų centras“ kartu su Centrinės Azijos fondu demokratijos vystymui (Kazachstanas) rengia apskritojo stalo diskusija „Santykių stiprinimas tarp regionų: Centrinė Azija ir Rytų Europa“. Renginys yra finansuojamas OSI (Open Society Institute) – Atviros visuomenės instituto, Rytai-Rytai: partnerystė be sienų programos.

Į seminarą Vilniuje pakviesti ekspertai iš Centrinės Azijos, Centrinės bei Rytų Europos ir Rusijos. Renginiu yra siekiama supažindinti Centrinės Azijos bei Rytų Europos šalių pilietines visuomenes bei valstybines institucijas su įvairias klausimais, tokiais kaip energetinis saugumas, etniniai konfliktai ir regioninis saugumas, religinė ir tarptautinė įtaka Centrinės Azijos šalyse.

Pagrindiniai diskusijų klausimai numatomi:

• JAV, Rusijos Federacijos, Kinijos ir ES interesai Centrinėje Azijoje bei politikos įgyvendinimo priemonės;
  
• Baltijos jūros ir Centrinės Azijos regionų bendradarbiavimas ESBO pirmininkavimo kontekste;
  
• Islamas ir etninė priklausomybė kaip tapatybės elementas Centrinėje Azijoje;
  
• Santykių stiprinimas tarp regionų: bendradarbiavimo ir bendrų projektų galimybės;
  
• Tadžikistanas: prieš ir po pilietinio karo;
  
• Turkmėnistanas: prieš ir po Turkmėnbaši mirties;
  
• Uzbekistanas: Islamo Karimovo režimas – kas bus po jo?
  
• Kirgizija: prieš ir po 2005 m. „Kovo įvykių“ (Tulpių revoliucija) ir 2010 m. „Balandžio įvykių“;
  
• Stabilumo pagrindai Kazachstane.

Užpildytą dalyvio registracijos anketą, prašome atsiųsti iki 2010 m. rugpjūčio 25 d. el. pašto adresu info@geopolitika.lt

Preliminari darbotvarkė anglų kalba. (Renginio darbinės kalbos: anglų k. ir rusų k.)

Kvietimas dalyvauti

Ketvirtasis regioninis NVO kongresas, Vilnius, Lietuva

2010 m. birželio 10 -12 d.

Europos Tarybos Tarptautinių nevyriausybinių organizacijų konferencija kviečia teikti paraiškas dalyvauti Ketvirtajame regioniniame NVO kongrese. Pagrindinė Kongreso tema – „NVO vaidmuo pliuralistinėje demokratijoje“. Diskusijos vyks keturiomis potemėmis:

1. NVO dalyvavimas priimant sprendimus
2. Pilietinės visuomenės būklė
3. Žmogaus teisių aktyvistai
4. NVO vaidmuo pokonfliktinėse situacijose

Atkreipiame dėmesį, kad pateikti paraiškas reikia iki 2010 m. balandžio 24 d.

Paraiškos forma

Mielieji Geopolitika.lt skaitytojai,

Kviečiame Jus dalyvauti diskusijoje tema „Seni ir nauji Lietuvos Rytų politikos prioritetai“, kuri vyks šių metų kovo 16 d. 18 val. restorane Csarda (Šv. Mykolo g. 4-1, Vilnius).

Diskusijoje dalyvaus Geopolitika.lt straipsnių autoriai: Česlovas Iškauskas ir Vadim Volovoj.

Maloniai prašome informuoti mus apie dalyvavimą el. paštu info@geopolitika.lt iki šių metų kovo 10 d.

„Rytai-Rytai: partnerystė be sienų“ programos tikslas – padėti pilietinėms ir nevyriausybinėms organizacijoms bendrauti ir bendradarbiauti keičiantis idėjomis, informacija, žiniomis bei patirtimi ir skatinant jų praktinį įgyvendinimą atviros visuomenės stiprinimo labui.

Programa buvo sukurta 1991 m. Jos dėmesio centre – Vidurio ir Rytų Europa bei Centrinė Azija posocialistinio pereinamojo laikotarpio kontekste. George’as Sorošas išdėstė mintį, tapusią pagrindine programos „Rytai-Rytai: partnerystė be sienų“ idėja: „Žmonės turi keliauti, susitikinėti vieni su kitais, keistis nuomonėmis ir patirtimi. Jie turi aktyviai dalyvauti pereinamojo laikotarpio procesuose. Juk yra daugybė dalykų, kuriuos Vidurio ir Rytų Europos šalių gyventojai gali vieni kitiems pasiūlyti, yra ir daugybė būdų vieni kitiems padėti. Taigi regionas turi gyventi.“

„Rytai-Rytai: partnerystė be sienų“ programą įgyvendina Sorošo fondai Albanijoje, Armėnijoje, Azerbaidžane, Bosnijoje ir Hercegovinoje, Bulgarijoje, Čekijoje, Estijoje, Gruzijoje, Kazachstane, Kosove, Kirgizijoje, Latvijoje, Makedonijoje, Moldovoje, Mongolijoje, Juodkalnijoje, Lenkijoje, Rumunijoje, Serbijoje, Slovakijoje, Tadžikistane, Turkijoje ir Ukrainoje (kartu su instituciniais Slovėnijos, Rusijos, Kroatijos, Lietuvos ir Vengrijos partneriais).

Programa remia Vidurio ir Rytų Europos bei Centrinės Azijos iniciatyvas, kurias vertina (recenzuoja) atitinkami fondai ir/ar partneriai. Siekdama palengvinti dalyvavimą remiamose iniciatyvose, programa skiria finansinę paramą tarptautinėms mainų programoms, įskaitant apsikeitimą žiniomis, patirtimi ir idėjomis šalies viduje ir dalyvių kelionėms po šalį.

Programa kasmet remia iki 400 daugianacionalinių iniciatyvų Vidurio ir Rytų Europos bei Centrinės Azijos šalyse. Remiami tokie projektai:

- Miestai be sienų: neįgalių asmenų apsauga;

- Institucinių gebėjimų stiprinimas dirbant su socialiai pažeidžiamais jaunuoliais;

- Piliečių ir visuomenės aktyvumo didinimas: skaidrumas ir sprendimų priėmimo procesas;

- Draugiškos ES sienos: santykiai su naujaisiais Rytų kaimynais;

- Išmoktos pamokos: saugumo sektoriaus reforma ir euroatlantinė integracija;

-  Bendros Europos ateities kūrimas: tvarios aplinkos link;

-  E-demokratijos Mongolijoje stiprinimas: Estijos piliečių dalyvavimo įvairiose iniciatyvose patirtis;

-  Nauji energijos tiekimo maršrutai pietryčių Europoje ir žmogaus teisių apsauga: tarpsektorinio dialogo vystymas;

- Bendri interesai: stojimo į ES pamokos;

- Istorija ir kolektyvinė pietryčių Europos atmintis: politiniai debatai ir jų reikšmė.

Programa neremia pasaulinių kongresų ir metinių konferencijų; individualių kelionių ir dalyvavimo konferencijose; meno kūrinių; konsultacijų; aukštojo mokslo tyrimų; vertimų ir leidybos; tiksliųjų mokslų; verslo/komercinės, pelno siekiančios veiklos.

Kviečiame užpildytas projektų paraiškos formas siųsti programos direktorei Mary Frances Lindstrom adresu mflindstrom@osf-eu.org.

Iškilus klausimams prašome skambinti telefonu (85) 250 55 36 arba rašyti adresu info@geopolitika.lt.

Mes, Europos piliečiai, gyvenantys kaimynystėje su Rusija, pasisakome prieš Prancūzijos Vyriausybės ketinimą parduoti „Mistral“ Rusijai.

Pasak Rusijos karinio laivyno vado Vladimiro Vysotskio, „Mistral“ klasės kariniai laivai ženkliai padidins Rusijos laivyno kovines ir manevravimo galimybes. Per 2008 m. rugpjūčio mėnesį vykusį Rusijos ir Gruzijos karą toks laivas būtų leidęs Juodosios jūros laivynui įvykdyti savo misiją Gruzijoje per 40 minučių, o ne per 26 valandas“.

Norime priminti Prancūzijos Vyriausybei, kad Rusija vis dar yra okupavusi tam tikras Gruzijos teritorijas; pažeisdama susitarimą, pasirašytą su Prancūzijos prezidentu.

Rusijos vadovai jau ne kartą grasino suskaldyti Ukrainą ir nevengia kištis į kaimyninių šalių reikalus, siekdama apginti savo „rusakalbius“ tėvynainius. Neseniai Kremliaus Saugumo tarybos sekretorius Nikolajus Patruševas pareiškė:

„Grėsmės nacionaliniam saugumui atveju neatmetama galimybė smogti agresoriui branduolinį smūgį“;

Rusija peržiūri branduolinio ginklo panaudojimą prieš įprastinę ginkluotę „ne tik stambaus masto, bet ir regionų ar netgi vietos kariniuose veiksmuose“.

Praėjusiais metais pratybų metu Rusija imitavo karinę oro ir jūros ataką prieš Lenkiją ir Lietuvą.

Visai neseniai Rusijos ministras pirmininkas V.Putinas pareiškė apie ketinimą prijungti Gruziją prie Rusijos Federacijos.

Atsižvelgdami į kaimyninėms šalims grėsmę keliančius įvykius bei tai, kad Rusijos piliečiai neturi jokių galių kontroliuoti savo vadovų veiksmus, prašome Prancūzijos Vyriausybės prisiminti įsipareigojimus taikai ir atšaukti „Mistral“ laivų pardavimą Rusijai Europos solidarumo vardan.

Kviečiame pasirašyti šią peticiją adresu: http://gopetition.com/petitions/against-the-sale-of-mistrals-to-russia.html

Vilniuje bus pristatytas tarptautinis tyrimas
dėl Rusijos įtakos kaimyninėse šalyse

Šiandien, lapkričio 13 d., Vilniuje vyks tarptautinio tyrimo „Humanitariniai Rusijos užsienio politikos aspektai Gruzijoje, Moldovoje, Ukrainoje ir Baltijos šalyse“ pristatymas.

Tai yra pirmasis tokio pobūdžio tyrimas, atliktas lyginamosios analizės metodu, tiriantis Rusijos užsienio politikos humanitarinių aspektų įtaką buvusios Sovietų Sąjungos šalyse.

Tyrimą Lietuvoje koordinavo VšĮ „Geopolitinių studijų centras“, tyrimą inicijavo ir stebėjo Rytų Europos politinių studijų centras (Latvija). Projektu buvo siekiama padidinti politikos kūrėjų ir NVS bei Baltijos valstybių sąmoningumą bei būtinybę geriau koordinuoti šalių politiką ir veiksmus dėl Rusijos politikos užsienyje gyvenančių savo tautiečių atžvilgiu.

Šių metų lapkričio 13 d. „Radisson SAS Astorija“ viešbutyje Vilniuje (Lietuva) vyks tarptautinio tyrimo „Humanitariniai Rusijos užsienio politikos aspektai Gruzijoje, Moldovoje, Ukrainoje ir Baltijos šalyse“ pristatymas.

Projektu buvo siekiama padidinti NVS bei Baltijos valstybių visuomenių sąmoningumą bei atkreipti dėmesį į būtinybę geriau koordinuoti šalių politiką ir veiksmus Rusijos užsienio politikos atžvilgiu.

Pagrindinės tyrimo išvados yra pateikiamos penkiuose skyriuose: praktinė Rusijos patirtis žmogaus teisių srityje, Rusijos politika užsienyje gyvenančių savo tautiečių atžvilgiu, konsuliniai aspektai, partnerystė kultūros ir mokslo sektoriuose bei Rusijos žiniasklaidos priemonės minėtose šalyse.

VšĮ „Vieno aktoriaus teatras“ nuo 2009 m. balandžio 1 d. rengia radijo skaitinių ciklą „Demokratijos linksniuotė“.

Transliacijos vyksta antradieniais - ketvirtadieniais per radijo stotį „Extra FM“.

Liepos mėnesio laidose bus skaitomi šie tinklalapio www.geopolitika.lt straipsniai:

• Vaiva Sapetkaitė. Propaganda – žvilgsnis į visuomenės mulkinimo ypatumus.
  
• Giedrė Šabasevičiūtė. Demokratijos likimas saugumo politikos kontekste.
  
• Arūnas Spraunius. Girliandos, biudžetai ir žvilgsnių rūstybė.
  
• Vadim Volovoj. Pilietiškumas ir vertybinės Vakarų civilizacijos kryžkelės.

Daugiau informacijos http://www.sukasiplanetos.net/atskiri/demokratijos-linksniuote.htm

2009 m. vasario 25-26 dienomis rengiamas apskritojo stalo klubas tema Eurazijos bendradarbiavimo perspektyvos ir projektai. Renginys yra organizuojamas kartu su Maskvos Carnegie centru, finansuojamas OSI (Open Society Institute – Atviros visuomenės instituto Soroso) programos Rytai-Rytai: partnerystė be sienų.

Atviros visuomenės institutas džiaugiasi galėdamas pranešti apie Programos „Rytai-Rytai: partnerystė be sienų“ pradėtą institucinį bendradarbiavimą su Geopolitinių studijų centru 2008 metais.

Papildoma informacija artimiausiu metu bus paskelbta mūsų tinklapyje.

Geopolitinių studijų centras nepriiminės ir neperžiūrinės paraiškų Atviros visuomenės instituto Programai „Rytai-Rytai: partnerystė be sienų“. Dėl visų klausimų prašome kreiptis į programos direktorę Mary Frances Lindstrom adresu mflindstrom@osf-eu.org.

http://www.soros.org/initiatives/east

„Esame suinteresuoti, kad būtų plėtojami ekonominiai ir prekybiniai santykiai su Kaliningrado sritimi, – Vietnamo Vyriausybės vadovo Nguyeno Tan Dungo žodžius citavo Kaliningrado srities Vyriausybės spaudos tarnyba. – Ypatingosios ekonominės zonos teikiamus privalumus galima naudoti ne tik gaminant prekes, bet ir jas siūlant Europos rinkai.“ Vietnamo Socialistinės Respublikos ministras pirmininkas, pradėjęs darbo vizitą, pareiškė, kad šalis siekia, jog joje pagamintos prekės būtų tiekiamos į Kaliningrado sritį.

„Ekspertų lygiu vyksta konsultacijos, kuriose dalyvauja bendrovių ir ministerijų specialistai. Kol kas nėra nustatytos ministrų susitikimo datos“, – sakė ener­ge­ti­kos mi­nis­tro pa­ta­rė­ja Dai­va Ri­ma­šaus­kai­tė. Pa­sak jos, kon­sul­ta­ci­jos yra tęs­ti­nis pro­ce­sas, at­siž­vel­gus į esa­mą pa­dė­tį ir Vy­riau­sy­bės nutarimus.

2010-ųjų pabaigoje–2011-ųjų pradžioje prasiveržus arabų sukilimams pradėjo keistis galios santykiai tiek Afrikoje, tiek Artimuosiuose Rytuose. Šiame kontekste iškilo ir laimėtojai, ir pralaimėtojai. Vis dėlto regiono veikėjų stipriosios ir silpnosios pusės labai sparčiai kinta atsižvelgiant į įvykius, todėl regionų galios pusiausvyra išlieka labai nestabili.

Rusija gali nemėgti Baltijos šalių ir būti nepatogi kaimynė Lietuvai, Latvijai ir Estijai, bet pavojaus joms nekelia, nes galutinai susitaikė su jų nepriklausomybe. Taip mano visuomeninio judėjimo „Rusijos dešiniųjų jėgų sąjunga“ prezidentas Leonidas Gozmanas.

Remdamiesi SEB bankų užsakymu atliktos apklausos duomenimis, SEB banko Estijoje analitikai teigia, kad Baltijos šalyse daugiausia naujų bendrovių steigia estai. Tai pripažįsta ir Estijos verslininkai.

Dar ne taip seniai buvo galima manyti, kad blogiausi finansų krizės Europoje aspektai jau praeityje. Vis dėlto toks vaizdas pasirodė apgaulingas. Iš dalies nedidelė problema (bent jau savo mastu) buvo Kipras, bet prie jo krizės prisidėjo ir vadinamosios trijulės (Europos Komisija, Europos centrinis bankas ir Tarptautinis valiutos fondas) neužtikrintas veikimas. To pakako, kad būtų išprovokuota didžiulė krizė, savo straipsnyje „Project Syndicate“ rašo garsus Vokietijos politikas Joška Fišeris (Joschka Fischer).

Europos Komisijos pirmininkas Jose Manuelis Barroso (Žozė Manuelis Barozas), Briuselyje priėmęs Lietuvos Vyriausybės atstovus, žadėjo padėti Lietuvai, kuri siekia 2015 metais įsivesti eurą.