2009 m. lapkričio 13 d. Vilniuje įvyko tarptautinio tyrimo „Humanitariniai Rusijos užsienio politikos aspektai Gruzijoje, Moldovoje, Ukrainoje ir Baltijos šalyse“ pristatymas. Tai yra pirmasis tokio pobūdžio tyrimas, atliktas lyginamosios analizės metodu, tiriantis Rusijos užsienio politikos humanitarinių aspektų įtaką buvusios Sovietų Sąjungos šalyse, kurios jau yra euroatlantinės bendruomenės narės (Baltijos valstybės) ar nori jomis tapti (Gruzija, Moldova, Ukraina).

Šių metų lapkričio 13 d. buvo pristatytas tarptautinis tyrimas „Humanitariniai Rusijos užsienio politikos aspektai Gruzijoje, Moldovoje, Ukrainoje ir Baltijos šalyse“.

Tyrimą Lietuvoje koordinavo VšĮ „Geopolitinių studijų centras“, tyrimą inicijavo ir stebėjo Rytų Europos politinių studijų centras (Latvija). Projektu buvo siekiama padidinti politikos kūrėjų ir NVS bei Baltijos valstybių sąmoningumą bei būtinybę geriau koordinuoti šalių politiką ir veiksmus dėl Rusijos politikos užsienyje gyvenančių savo tautiečių atžvilgiu.

2009 m. vasario 25–26 dienomis Vilniuje buvo surengta apskritojo stalo diskusija „Eurazijos bendradarbiavimo perspektyvos ir projektai“, kurią organizavo Maskvos Carnegie centras ir Lietuvos geopolitinių studijų centras. Renginyje dalyvavo buvusių SSRS respublikų ir kai kurių kitų šalių akademinės ir ekspertų bendruomenės atstovai, valstybinių institucijų darbuotojai. Per diskusiją buvo paliesta įvairūs klausimai, išsakyta įdomių idėjų, susijusių su ekonominiais, socialiniais, kultūriniais procesais, ekonominio ir energetinio saugumo problemomis posovietinėje erdvėje, pateikta kai kurių prognozių. Apibendrinant susitikimo rezultatus, galima išskirti keletą aktualiausių temų.

Siekdami kuo geriau supažindinti savo skaitytojus su vienu iš Lietuvai strategiškai svarbiausių klausimų, pristatome atominės elektrinės projektui skirtą rubriką www.geopolitika.lt/trigalvisslibinas. Joje bus siekiama surinkti visą informaciją, publikuotą žiniasklaidoje „trigalvio slibino“, arba LEO LT, tematika.

2007 m. liepos 24-28 dienomis Dubingiuose VšĮ „Geopolitinių studijų centras“ vykdė viešosios iniciatyvos projektą – „Vasaros akademija. „Įšaldyti konfliktai: sprendimų galimybės, dinamika ir perspektyvos“. Akademijos metu buvo nagrinėjamos aktualios posovietinėje erdvėje kylančių konfliktų prevencijos, sprendimų ir pasekmių temos. Ypatingas dėmesys buvo skyriamas trečiųjų šalių – Rusijos, ES ir atskirų jos narių, NATO, JAV ir kitų – vaidmeniui bei patirčiai sprendžiant „įšaldytus“ konfliktus ir ieškant išeičių iš susidariusios sudėtingos situacijos.

„Esame suinteresuoti, kad būtų plėtojami ekonominiai ir prekybiniai santykiai su Kaliningrado sritimi, – Vietnamo Vyriausybės vadovo Nguyeno Tan Dungo žodžius citavo Kaliningrado srities Vyriausybės spaudos tarnyba. – Ypatingosios ekonominės zonos teikiamus privalumus galima naudoti ne tik gaminant prekes, bet ir jas siūlant Europos rinkai.“ Vietnamo Socialistinės Respublikos ministras pirmininkas, pradėjęs darbo vizitą, pareiškė, kad šalis siekia, jog joje pagamintos prekės būtų tiekiamos į Kaliningrado sritį.

„Ekspertų lygiu vyksta konsultacijos, kuriose dalyvauja bendrovių ir ministerijų specialistai. Kol kas nėra nustatytos ministrų susitikimo datos“, – sakė ener­ge­ti­kos mi­nis­tro pa­ta­rė­ja Dai­va Ri­ma­šaus­kai­tė. Pa­sak jos, kon­sul­ta­ci­jos yra tęs­ti­nis pro­ce­sas, at­siž­vel­gus į esa­mą pa­dė­tį ir Vy­riau­sy­bės nutarimus.

2010-ųjų pabaigoje–2011-ųjų pradžioje prasiveržus arabų sukilimams pradėjo keistis galios santykiai tiek Afrikoje, tiek Artimuosiuose Rytuose. Šiame kontekste iškilo ir laimėtojai, ir pralaimėtojai. Vis dėlto regiono veikėjų stipriosios ir silpnosios pusės labai sparčiai kinta atsižvelgiant į įvykius, todėl regionų galios pusiausvyra išlieka labai nestabili.

Rusija gali nemėgti Baltijos šalių ir būti nepatogi kaimynė Lietuvai, Latvijai ir Estijai, bet pavojaus joms nekelia, nes galutinai susitaikė su jų nepriklausomybe. Taip mano visuomeninio judėjimo „Rusijos dešiniųjų jėgų sąjunga“ prezidentas Leonidas Gozmanas.

Remdamiesi SEB bankų užsakymu atliktos apklausos duomenimis, SEB banko Estijoje analitikai teigia, kad Baltijos šalyse daugiausia naujų bendrovių steigia estai. Tai pripažįsta ir Estijos verslininkai.

Dar ne taip seniai buvo galima manyti, kad blogiausi finansų krizės Europoje aspektai jau praeityje. Vis dėlto toks vaizdas pasirodė apgaulingas. Iš dalies nedidelė problema (bent jau savo mastu) buvo Kipras, bet prie jo krizės prisidėjo ir vadinamosios trijulės (Europos Komisija, Europos centrinis bankas ir Tarptautinis valiutos fondas) neužtikrintas veikimas. To pakako, kad būtų išprovokuota didžiulė krizė, savo straipsnyje „Project Syndicate“ rašo garsus Vokietijos politikas Joška Fišeris (Joschka Fischer).

Europos Komisijos pirmininkas Jose Manuelis Barroso (Žozė Manuelis Barozas), Briuselyje priėmęs Lietuvos Vyriausybės atstovus, žadėjo padėti Lietuvai, kuri siekia 2015 metais įsivesti eurą.