„Rytai-Rytai: partnerystė be sienų“ programos tikslas – padėti pilietinėms ir nevyriausybinėms organizacijoms bendrauti ir bendradarbiauti keičiantis idėjomis, informacija, žiniomis bei patirtimi ir skatinant jų praktinį įgyvendinimą atviros visuomenės stiprinimo labui.

Programa buvo sukurta 1991 m. Jos dėmesio centre – Vidurio ir Rytų Europa bei Centrinė Azija posocialistinio pereinamojo laikotarpio kontekste. George’as Sorošas išdėstė mintį, tapusią pagrindine programos „Rytai-Rytai: partnerystė be sienų“ idėja: „Žmonės turi keliauti, susitikinėti vieni su kitais, keistis nuomonėmis ir patirtimi. Jie turi aktyviai dalyvauti pereinamojo laikotarpio procesuose. Juk yra daugybė dalykų, kuriuos Vidurio ir Rytų Europos šalių gyventojai gali vieni kitiems pasiūlyti, yra ir daugybė būdų vieni kitiems padėti. Taigi regionas turi gyventi.“

„Rytai-Rytai: partnerystė be sienų“ programą įgyvendina Sorošo fondai Albanijoje, Armėnijoje, Azerbaidžane, Bosnijoje ir Hercegovinoje, Bulgarijoje, Čekijoje, Estijoje, Gruzijoje, Kazachstane, Kosove, Kirgizijoje, Latvijoje, Makedonijoje, Moldovoje, Mongolijoje, Juodkalnijoje, Lenkijoje, Rumunijoje, Serbijoje, Slovakijoje, Tadžikistane, Turkijoje ir Ukrainoje (kartu su instituciniais Slovėnijos, Rusijos, Kroatijos, Lietuvos ir Vengrijos partneriais).

Programa remia Vidurio ir Rytų Europos bei Centrinės Azijos iniciatyvas, kurias vertina (recenzuoja) atitinkami fondai ir/ar partneriai. Siekdama palengvinti dalyvavimą remiamose iniciatyvose, programa skiria finansinę paramą tarptautinėms mainų programoms, įskaitant apsikeitimą žiniomis, patirtimi ir idėjomis šalies viduje ir dalyvių kelionėms po šalį.

Programa kasmet remia iki 400 daugianacionalinių iniciatyvų Vidurio ir Rytų Europos bei Centrinės Azijos šalyse. Remiami tokie projektai:

- Miestai be sienų: neįgalių asmenų apsauga;

- Institucinių gebėjimų stiprinimas dirbant su socialiai pažeidžiamais jaunuoliais;

- Piliečių ir visuomenės aktyvumo didinimas: skaidrumas ir sprendimų priėmimo procesas;

- Draugiškos ES sienos: santykiai su naujaisiais Rytų kaimynais;

- Išmoktos pamokos: saugumo sektoriaus reforma ir euroatlantinė integracija;

- Bendros Europos ateities kūrimas: tvarios aplinkos link;

- E-demokratijos Mongolijoje stiprinimas: Estijos piliečių dalyvavimo įvairiose iniciatyvose patirtis;

- Nauji energijos tiekimo maršrutai pietryčių Europoje ir žmogaus teisių apsauga: tarpsektorinio dialogo vystymas;

- Bendri interesai: stojimo į ES pamokos;

- Istorija ir kolektyvinė pietryčių Europos atmintis: politiniai debatai ir jų reikšmė.

Programa neremia pasaulinių kongresų ir metinių konferencijų; individualių kelionių ir dalyvavimo konferencijose; meno kūrinių; konsultacijų; aukštojo mokslo tyrimų; vertimų ir leidybos; tiksliųjų mokslų; verslo/komercinės, pelno siekiančios veiklos.

Kviečiame užpildytas projektų paraiškos formas siųsti programos direktorei Mary Frances Lindstrom adresu mflindstrom@osf-eu.org.

Iškilus klausimams prašome skambinti telefonu (85) 250 55 36 arba rašyti adresu info@geopolitika.lt.

Atviros visuomenės institutas džiaugiasi galėdamas pranešti apie Programos „Rytai-Rytai: partnerystė be sienų“ pradėtą institucinį bendradarbiavimą su Geopolitinių studijų centru 2008 metais.

Papildoma informacija artimiausiu metu bus paskelbta mūsų tinklapyje.

Geopolitinių studijų centras nepriiminės ir neperžiūrinės paraiškų Atviros visuomenės instituto Programai „Rytai-Rytai: partnerystė be sienų“. Dėl visų klausimų prašome kreiptis į programos direktorę Mary Frances Lindstrom adresu mflindstrom@osf-eu.org.

http://www.soros.org/initiatives/east

Naujienos, kad Kinija pasivijo Japoniją, kaip antrą pagal dydį pasaulio ekonomiką, nebuvo staigmena.

Maskva neketina kalbėtis su Gruzijos prezidentu M. Saakašviliu.

Europos Tarybos Parlamentinės Asamblėjos (ETPA) pranešėja politikos klausimais Sinika Hurskainen  rugpjūčio 23 d.  Baltarusijos Nacionalinio susirinkimo Atstovų Tarybos pirmininko pavaduotojui Viktorui Guminskiui  pasakė, kad į Baltarusijos Respubliką atvyko norėdama „surinkti daugiau informacijos, per susitikimus aptarti, kas vyksta valstybėje“.

Net vizito išvakarėse Rygos mero Nilo Ušakovo spaudos sekretorė Ana Kononova prisipažino, kad Jurijaus Lužkovo viešnagės programa dar nesuderinta.

Praeitą savaitę Rusijos ir Armėnijos prezidentai Dmitrijus Medvedevas ir Seržas Sarkisianas pasirašė protokolą, pratęsiantį 1995 m. dvišalę gynybos sutartį. Jame yra keli svarbūs niuansai.

2003 m. gegužės 1 d. tuometinis Jungtinių Valstijų prezidentas Džordžas V. Bušas paskelbė apie karinių operacijų Irake pabaigą.

Aleksandras Lukašenka laikomas paskutiniu Europos diktatoriumi, tačiau jo, kaip Baltarusijos prezidento, dienos gali būti suskaičiuotos.